senjorai

Kauno alpinistai senjorai įrodė, kad metai įgyvendinti svajonę ir šturmuoti kalnus – ne kliūtis. Jie pakartojo dar jaunystėje surengtą ekspediciją ir įkopė į beveik pusšešto kilometro aukščio viršukalnę, kuriai patys anuomet suteikė Kauno vardą. Lietuviškais vardais pavadino ir naujas viršūnes. Pergalingas šūksnis nuaidi 5400 metrų aukštyje Pamyro kalnuose, Tadžikijoje.

Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino COVID-19 pandemija. Palyginti su laiku prieš pandemiją, Lietuvoje vienišesni jaučiasi beveik kas dešimtas, o labiau prislėgti – beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus.

Mūsų šalies senjorai, kurie nesiskundžia dėl išaugusių sąskaitų ar pabrangusio maisto parduotuvėje. Optimizmu lenkiantys net ir jaunus žmones, senjorai pasakoja, kiek daug nuveikia per dieną. Ir kaip džiaugiasi kiekviena suteikta proga: bendrauti, sportuoti, vaikščioti, keliauti, savanoriauti ir padėti kitiems. O tarp šių senolių kai kas dar pelnė ir metų senjoro titulą, už labiausiai įkvepiantį savo pavyzdį gyventi.

Policija sulaikė du vyrus, kurie įtariami apgaule vilioję pinigus iš uostamiesčio senjorų, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija. Pasak policijos, spalį Klaipėdoje ženkliai padaugėjo pranešimų apie garbaus amžiaus gyventojus, nukentėjusius nuo sukčių. Paskambindavę ir dažnai policijos pareigūnais prisistatę asmenys nukentėjusiuosius įtikindavo, kad jų namuose laikomi pinigai gali būti padirbti ir juos neva būtina patikrinti.

Ar žinojote, kad naujų dalykų mokymasis naudingas visą gyvenimą – net ir sulaukus garbingo amžiaus? Jeigu jau ilgai svajojote išmokti groti ar dainuoti, bet vis neradote tam laiko, gali būti, kad pensija – puiki proga šiai svajonei įgyvendinti, juk mokytis groti ir dainuoti gali būti itin linksma ir naudinga. Šį kartą dalijamės 3 svarbiomis priežastimis, kodėl senjorai jau šiandien turėtų ryžtis šiam iššūkiui.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenimis, įplaukos į šalyje veikiančius trečios pakopos pensijų fondus pirmąjį pusmetį buvo 9,7 proc. solidesnės nei per tą patį laikotarpį pernai – 50,64 mln. eurų. Fondų dalyvių įmokos padidėjo 10,5 proc. iki 41,532 mln. eurų, jų darbdavių – 5,9 proc. iki 9,03 mln. eurų. Išmokos iš šių fondų išaugo 2,1 karto iki 33,893 mln. eurų. 96,4 proc. šios sumos sudarė išmokos pensinį amžių pasiekusiems asmenims.

TV3 laidos „TV Pagalba“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus sulaukė netikėto iškvietimo. Vyras pripažino, kad per 10 metų toks iškvietimas jam pasitaikė pirmą kartą, tačiau nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad problema visai kita. Ž. Žitkus pasakojo, kad paskambinęs vyras pageidavo išvežti jo žmoną.

Energetikos ministrui prabilus apie tai, kad trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą gali tekti atidėti dėl internetu sutarčių sudaryti negebančių vyresnių gyventojų, nepriklausomi tiekėjai sako, kad gali užtikrinti fizinį jų aptarnavimą. Vis dėlto kai kurie jų abejoja, ar tai būtina, ir primena, kad kiekviena paslauga papildomai kainuoja. „Ignitis grupės“ elektros tiekimo bendrovė „Ignitis“, jau valdanti 67 proc.

Nors senjorai gali susidurti su ilgalaikiu nuovargiu arba pervargimu, tai nėra natūrali, su senėjimu pasireiškianti būsena, dėl to labai svarbu suprasti, kas ją sukelia. Ekspertų teigimu, priežasčių daugybė, tačiau jas galima suskirstyti į fizines ir emocines, o dalį susieti su šiltuoju metų laiku.

„Nevaikštome už rankų susikibę ir svečiuose prie stalo nesibučiuojame, bet visada jaučiame vienas kitą ir matome“, – sako ką tik deimantines vestuves sykiu su artimaisiais atšventę ir bažnyčioje santuoką sutvirtinę Irena ir Valentinas Greičiūnai. Nuo 1962-ųjų birželio 9-osios, kai jiedu tuokėsi, daug vandens nutekėjo, bet abu puikiai prisimena tos šventės detales ir tikina niekada gyvenime dėl nieko nesigailėję. „Pasakysiu paprastai: santuoka – tai sunkus ir atsakingas darbas.

Beveik 600 darbuotojų atleidžianti bendrovė „Lietuvos paštas“ ir vėl nuvylė paslaugų gavėjus. Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė senjorė Vladislava (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri jau savaitę niekaip negauna jai priklausančios pensijos. Nors, „Lietuvos paštas“ tikina, kad panevėžietės senjorės net nėra pensijų gavėjos sąraše, tačiau po to, kai šia problema susidomėjo žurnalistai, Vladislavai pensija buvo pristatyta per kelias valandas.

Susirūpinę kaimynai teigė, kad gretimame bute gyvenanti senjorė – neprižiūrima. Pasak jų, du suaugę sūnūs ir kiti netoliese gyvenantys artimi žmonės ją marina badu, todėl kaimynai kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Senjorės Bronytės anūkė Viktorija sutriko išgirdusi gelbėtojos Sandros Žutautienės klausimą apie močiutės nepriežiūrą. Moteris ėmė įtikinėti, kad tai – melas. „Nu, čia dabar, visą laiką pensiją gauna, valgyti prisiperka.

Garbaus amžiaus senolių likimas dažnai atsiduria specialiųjų tarnybų rankose. Tokiose situacijose laikas tampa auksiniu, nes kiekviena minutė labai svarbi. Laidoje „Farai“ nufilmuota situacija, kaip laiku kaimynų iškviesta pagalba padėjo išgelbėti senolės gyvybę. Kaimynai pranešė, kad per langą mato ant žemės gulinčią senolę, tačiau negali patekti į jos namą. Vienu metu į moters namus atvyko policijos pareigūnai ir ugniagesiai.

Sveikatos apsaugos ministerija skatina šeimos gydytojus ir jų komandos narius skirti išskirtinį dėmesį vyriausių gyventojų švietimui apie COVID-19 ligos keliamus pavojus, būdus nuo jos apsisaugoti ir vakcinacijos svarbą. Tai ypatingai svarbu plintant dar labiau užkrečiamai omikron atmainai. Išankstiniai tyrimai rodo, kad jai atsparūs gali būti tik neseniai pasiskiepiję arba persirgę, taip pat sustiprinančiąją vakcinos dozę gavę asmenys.

Vilniuje pastarosiomis dienomis siaučia moteris smaugiantis plėšikas arba plėšikai. Užpuolikai taikosi į vyresnio amžiaus moteris, prisėlina prie laiptinių, griebia už kaklo, smaugia ir vagia jų rankines su vertingais daiktais. Sostinės policija skelbia, kad vos per kelias dienas taip nukentėjo mažiausiai keturios vilnietės. Gyventojai įbauginti, o policija aiškinasi, kiek šie nusikaltimai susiję.  Sekmadienį vidury baltos dienos apie 13 val.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad 100 eurų išmoka senjorams pasiteisino. Nuo rugsėjo vidurio 75 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje buvo fiksuoti mažesni skiepijimo tempai, tačiau priėmus sprendimą dėl skatinamųjų išmokų, išaugo ir susidomėjimas skiepais. Ministerija pateikia pavyzdį, kad per pastarąją savaitę pirmą skiepą gavo 1,3 tūkst. senjorų, tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.

„Senjorų balsu“ vadinama Grasilda Makaravičienė (85) apie save ir pačios gyvenimą nedaugžodžiauja. Kalbant mintys nukrypsta viena ar kita linkme į pagalbą kitiems. Pati Grasilda jau 16 metų užima Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos (LPŽA) prezidentės postą, spręsdama kitų problemas. Tačiau retas žino, kiek gyvenime moteriai teko patirti bei kuo šiomis dienomis gyvena pati ponia Grasilda.

Ne vieną kartą sulaužiusi stereotipą, kad senjorai fiziškai nepajėgūs, net būdama 73-ejų kaunietė Sabina Uptienė gyvenimo neįsivaizduoja be sporto. Ne veltui ji buvo laimėjusi metų senjoro titulą – tokiame amžiuje moteris dar padaro ir špagatą.   Naujienų portalas tv3.lt Sabinos pasiteiravo, kaip ji sugeba nuolat išlaikyti tokią gerą nuotaiką.

Keturis mėnesius – tiek laiko iš namų išeiti nebegalės nuo koronaviruso nepasiskiepiję Maskvos senjorai. Nauji Covido atvejai ir jo atnešamos mirtys Rusijoje muša rekordus, tad šalis įveda daugiau ribojimų. Namo siunčiami darbuotojai, plečiama privaloma vakcinacija. Dėl nevaldomo pandemijos plitimo ir perpildytų ligoninių sostinės meras kaltę verčia nenorintiems skiepytis rusams. Maskva grįžta prie suvaržymų. Šalyje vien paskutinę parą koronavirusas nusinešė 1028 gyvybes. Tai naujas rekordas.

Senjorų vakcinacija Lietuvos mastu – galvos skausmas. Pasiskiepijusių rodikliai nedžiugina, valdantieji ir savivaldybių atstovai ieško įvairiausių būdų, kaip paspartinti jų skiepijimą. Su iššūkiais skiepijant senjorus susiduria ir socialinių globos namų atstovai. Jų teigimu, neretai tenka pakovoti su prieš skiepus nusiteikusiais senjorų artimaisiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja globos įstaigų darbuotojų yra paskiepyta kiek daugiau nei 80 proc.

Šiandien, spalio 7 d., paaiškėjo mėnesį trukusio konkurso „Metų senjoro rinkimai 2021“ kategorijų nugalėtojai bei paskelbta, kam atiteko „Metų senjoro 2021“ titulas. „Metų senjore 2021“ išrinkta 75-erių Jūratė-Stasė Bartkuvienė iš Kauno, kuri drąsiai vadina save senjore sveikuole. Dėl Metų senjoro titulo varžėsi 70 senjorų.

Epidemiologinei situacija ir toliau prastėja – kiekvieną parą miršta dviženkliai skaičiai žmonių, suserga – beveik du tūkstančiai šalies gyventojų. Tačiau ne tik minėta statistika kelia nerimą. Vakcinavimo tempai lėtėja ir didžiausią pažeidžiamumą turinti grupė smarkiai atsilieka nuo kitų. Savivaldybės, kuriose fiksuojamas mažiausias imunizacijos lygis tarp senjorų teigia nebežinančios, ko griebtis. Šalčininkų rajono savivaldybėje prasčiausia situacija.

Valdantiesiems pristačius siūlymą nepasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems gyventojams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką į tai sureagavo ir Skirmantas Malinauskas, kuris anksčiau dirbo buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėju.  „Reikia patarimo. Auginu dvi dukras – Aistę ir Gustę. Gustė susitvarkė kambarį, išsivalė dantis ir nuėjo į lovą miegoti prieš 22 val. Aistė nesitvarkė, nesiprausė, sėdi ir žaidžia telefonu, nors jau vidurnaktis. Hm.

To nėra buvę. Panevėžio rajono palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – apstu laisvų vietų. Iki pandemijos norint į jas patekti, ypač prieš šaltąjį sezoną, tekdavę laukti mėnesius eilėje. O štai Panevėžio mieste tokia pat įstaiga perpildyta. Specialistai mano, kad tokią situaciją galėjo lemti ne tik pandemija, bet ir galimybė žmogui laisvai rinktis šias paslaugas teikiančias įstaigas. 83-ejų Nijolė ne pirmą rudenį pasitinka Ramygalos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.

Sostinės senjorai minėjo pagyvenusių žmonių dieną. Ne tik šokiai skambant šiuolaikinei muzikai, dainos, bet ir užkrečiantis pavyzdys, kaip smagiai ir produktyviai galima leisti užtarnautas poilsio dienas senatvėje.  Pagyvenusių žmonių dienos proga Vilniaus senjorų avilio moterys sukūrė šokį ir darganotą rudens dieną pakvietė visus prisijungti. O tokio judesio šioms damoms, matyt, galėtų pavydėti ir daugybė jaunesnių žmonių. Jokio tingulio ar per dienų dienas sėdėjimo namuose.

Sėkmingos senjorų vakcinacijos klausimas visada buvo, yra ir bus Ministerijos dėmesio centre. Nuo pat vakcinacijos pradžios vakcinų prieinamumui užtikrinti pasitelkta daug priemonių – aiškinančių, skatinančių, motyvuojančių garbaus amžiaus žmones gauti savo vakciną. Šios dienos statistikos duomenimis, Lietuvoje jau paskiepyta 69 proc. senjorų 75 metų ir vyresnio amžiaus, tačiau to nepakanka.

Norint sumažinti sunkiai sergančių COVID-19 pacientų skaičius ligoninėse ekspertai tikina, kad pirmiausia reikia pilnai vakcinuoti senjorus. Deja, remiantis Lietuvos ir užsienio ekspertų patirtimi, konstatuota, kad tarp nepasiskiepijusių senjorų vyrauja požiūris, jog jiems ir taip liko nebedaug gyventi, todėl skiepytis neverta, arba vyrauja tvirta nuomonė, suformuota skeptiško vakcinų atžvilgiu požiūrio.

Slaugos namai ir vėl tampa koronaviruso židiniais. Kėdainių ligoninės slaugos skyriuje šiuo metu slaugoma aštuoniolika virusu užsikrėtusių senolių, o per parą mirė trys užsikrėtę. Du iš jų nebuvo pasiskiepiję. Buvęs ministras Aurelijus Veryga siūlo senjorams mokėti po šimtą eurų už skiepą ir žeria strėles Šimonytei – neva karantiną būtia įvesti. Kėdainių ligoninės Slaugos skyriuje pastarąją parą mirė trys senukai, sirgę koronavirusu.

Visi politikai turėtų prisiimti bendrą atsakomybę esant tokiai kritinei situacijai dėl pandemijos valdymo, sako socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Anot jos, esant per mažam pasiskiepijusių senjorų skaičiui, reiktų ieškoti individualaus priėjimo prie kiekvieno vyresnio žmogaus. Tokią mintį ji išsakė TV3 Žinių „Dienos komentare“. Buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltina premjerę Ingridą Šimonytę, kad ji neįtikino per vasarą žmonių skiepytis.

Antradienį Trakų rajone startavo pilotinis projektas – kartu su Lietuvos pašto mobiliuoju laiškininku pas senjorus lankėsi ir slaugytoja, kuri atsakinėjo į klausimus apie vakciną ir suteikė galimybę senjorams pasiskiepyti nuo Covid-19 čia pat, namuose. Slaugytoja kartu su laiškininku pas senjorus laikysis visą šią savaitę. Jeigu projektas pasiteisins, jį planuojam plėsti ir į kitas savivaldybes. „Lietuvos pašto laiškininkai kasdien aplanko šimtus senjorų.

Prie parduotuvių įėjimų – keiksmai, nesusipratimai ir net ašaros. Nuo rugsėjo 13 d. didžiųjų prekybos centrų durys neturintiems galimybių paso – užsidarė. Prekybininkai sako, kad daugiausia problemų kyla su senjorais – kai kurie jų net nežino, kas yra galimybių pasas, o kai kurie išsigandę, kad nebegalės nusipirkti graudinosi net iki ašarų. Naują tvarką keikia skiepų priešininkai – kaltina valdžią žmonių segregacija: „Vienas ir antras.

Iš galinčiųjų pasiskiepyti bent vieną vakcinos dozę nuo koronaviruso Lietuvoje gavo daugiau nei du trečdaliai gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys. Vyresnių nei 12 metų asmenų amžiaus grupėje mažiausiai vieną vakcinos dozę gavo 68,1 proc. gyventojų. Aktyviausiai skiepijosi vyresnio amžiaus žmonės – 65–69 ir 70–74 metų grupėse ši dalis siekia po 78,3 procento. Mažiausias skiepijimosi aktyvumas tarp pačių vyriausių ir jauniausių žmonių.

Aiškėja, kad trečio skiepo nuo koronaviruso po kelių savaičių jau sulauks ne tik medikai, globos namų gyventojai ir  darbuotojai, bet ir senjorai. Sustiprinti imunitetą galėtų tie pensininkai, kurie sulaukė 65 metų ir antrąjį skiepą gavo prieš šešis mėnesius. Pasak sveikatos specialistų, vyresnio amžiaus žmonės – pažeidžiamiausia grupė ir antikūnų kiekis jų organizme sparčiai mažėja sulig kiekviena diena.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene bei senjorus vienijančių asociacijų atstovais aptars pensijų augimą.  Kaip BNS teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, susitikime bus kalbama apie spartesnio pensijų augimo tęstinumą po 2022 metų. Vyriausybė liepos pradžioje pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas.

Šimtai galimybių paso atsispausdinti nemokančių žmonių užgulė ne tik Registrų centro padalinius, bet ir mobiliąsias centro komandas rajonuose. Prie seniūnijų pastatų nusidriekė eilės, o žmonės guodžiasi, kad valdžia nepagalvojo apie pensininkus, kuriems išsiimti tokį dokumentą – didžiulis iššūkis. Registrų centras gyventojus ramina – netrukus pasą jie galės gauti ir „Sodroje" ar vaistinėse.

Per 2000 prekybos taškų visoje Lietuvoje turintis „Perlo“ terminalų tinklas siūlo nemokamai atspausdinti galimybių pasus gyventojams, nesinaudojantiems interneto bankininkyste ir elektroniniu parašu. Tai ypač aktualu senjorams ir regionų gyventojams. „Esame pasirengę padėti tiek savo klientams, tiek valstybei.

97-erių ukrainietis Leonidas megėjiškai tenisą žaidžia jau daugiau nei pusę amžiaus. Skamba įspūdingai, tiesa? Problema tik viena – Leonidui trūksta lygiaverčio varžovo savo amžiaus grupėje. Tačiau tai jam nesutrukdė dalyvauti pasaulio ir Europos pirmenybėse Europoje ir pranokti gerokai jaunesnius varžovus. Netrukdo ir tai, kad aikštelėje juda ne taip greitai, kaip anksčiau. Tačiau senjoro smūgiai – tikslūs ir užtikrinti. „Tai elegantiška sporto rūšis. Geras būdas gauti fizinio krūvio.

Per pandemiją vietų ėmė atsirasti senelių namuose. Eilių nebeliko net ir kai kuriose slaugos ligoninėse. Dalis panevėžiečių išgąsdinti globos įstaigose siautėjusio viruso vengė išvis prašytis į valdiškas įstaigas, kita dalis lieka namuose. Pavyzdžiui, artimieji patys ėmėsi prižiūrėti senelius taip prastovų metu prisidurdami pinigų už jų slaugą. Panevėžietė Angelė Algimanto Bandzos senelių globos namuose dar naujokė.

Jauna mergina atskleidė, kad ji netyčia įsikėlė į senyvo amžiaus žmonių bendruomenę. Tačiau pasirodo, jai patinka gyventi kartu su senoliais. 19-metė Madison Kohout iš Normano, Oklahomos, savo komišką klaidą atskleidė socialiniame tinkle „TikTok“. Ji paaiškino, kad praeitą mėnesį persikėlė į nedidelį miestelį Arkanzase. Nuomos sutartį ji pasirašė pirma neapžiūrėjusi turto. Išpopuliarėjusiame vaizdo įraše ji susijaudinusi žiūri į buto nuotraukas savo nešiojamojo kompiuterio ekrane.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Pataisos bus teikiamos Seimui.   Išmoka būtų lygi našlių pensijai, o nuo kitų metų siektų jau 32 eurus ir būtų mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Neeilinis sujudimas atokiame Dzūkijos kaime – Marcinkonyse. Buvo atvežta pusantro šimto skiepų pensininkams ir visos vakcinos suskiepytos per valandą. Į vietos ambulatoriją Marcinkonių gyventojai traukė autobusais, kaimynai net per kelis kartus vežė sunkiai paeinanačius. Marcinkonių gyventoja Danuta į savo automobilį vedėsi tris kaimynus. Jau anksčiau pasiskiepijusi moteris veš juos namo, o paskui dar kitus atveš: kurie sunkiai vaikšto ar neturi kaip atvažiuoti: „Nereikėjo įkalbinėti, nelabai.

„Sodra“ prisijungė prie Vyriausybės iniciatyvos, raginančios skiepytis vyresnio amžiaus gyventojus. „Sodros“ informacinis centras šią savaitę skambina daugiau nei 112 tūkst. senjorų visoje Lietuvoje, kurie iki šiol nebuvo pasiskiepiję, ir ragina tai padaryti. Informacijos apie skiepus senjorai sulaukia ir kartu su į namus pristatoma pensija. „Mieli senjorai, jei dar nesate pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos, kviečiame gauti Jums priklausančią nemokamą vakciną.

Šią savaitę sulaukus 14 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų siuntos, Vilnius šia vakcina kviečia skiepytis 65 metų ir vyresnius senjorus, mokytojus, abiturientus. Galite registruotis patys arba registruoti kitą asmenį adresu vakcina.vilnius.lt ir 19002. Kitas prioriteto grupes, registracijos laikus ir informaciją apie vakcinavimą galite rasti vakcina.vilnius.lt.

Kai kuriems kinams amžius – ne kliūtis. Į apšiurusią belangę Pekine uoliai besirenkantys pusamžiai vyrai su entuziazmu lieja prakaitą čia įrengtoje sporto salėje. Iš senų traukinio bėgių sukonstruoti treniruokliai gerokai skiriasi nuo to, ką esame įpratę matyti sporto salėje, tačiau siekti tikslų tai netrukdo. „Ši vieta yra skirta pagyvenusiems žmonėms.

Socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims ar šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms ir kur kreiptis, norint jas gauti. „Kasmet augant integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikiui vyresnio amžiaus gyventojams, labai svarbu, kad gyventojai kreiptųsi dėl tokių paslaugų poreikio.

Tūkstančiai senjorų visoje šalyje penktadienį vėl stojo į eilės laukti skiepų nuo koronaviruso – kai kurie jų braukia ašaras ir ilgisi artimųjų. Pensininkai viliasi jau netrukus apkabinti anūkus, pamatyti pasiligojusius tėvus ar net išskristi pas vaikus į užsienį. O tuo metu kai kuriose šalies savivaldybėse, užuot suskiepijus vyriausiuosius gyventojus, vakcinos padalijamos įmonių darbuotojams.

Lietuvoje per kelis vakcinavimo nuo koronaviruso mėnesius paskiepyta apie 40 proc. šalies senjorų – rizikingiausios amžiaus grupės gyventojų. Tokie tempai nedžiugina nei savivaldybių, nei šalies valdžios, visi pirštu beda į didžiausią vangaus pensininkų skiepijimo kaltininką – baimę dėl „AstraZenecos" vakcinos. Tiesa, nemaža dalis pensininkų iš viso nenori skiepytis – nesvarbu, kokia vakcina. Šalyje skiepijimas nuo koronaviruso pradėtas pernai metų pabaigoje.

Ar choras gali būti amžinos jaunystės šaltinis? Ne visai taip, tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai gali būti lengvas, malonus ir nebrangus būdas atitolinti kai kuriuos mažiau pageidaujamus amžiaus padarinius jūsų smegenims ir savijautai. Nauji tyrimai atskleidė, kad prisijungimas prie choro vėlesniais gyvenimo metais gali turėti daug naudos asmens protiniam funkcionavimui, bendruomeniškumui ir gerovei.