• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad 100 eurų išmoka senjorams pasiteisino. Nuo rugsėjo vidurio 75 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje buvo fiksuoti mažesni skiepijimo tempai, tačiau priėmus sprendimą dėl skatinamųjų išmokų, išaugo ir susidomėjimas skiepais. Ministerija pateikia pavyzdį, kad per pastarąją savaitę pirmą skiepą gavo 1,3 tūkst. senjorų, tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad 100 eurų išmoka senjorams pasiteisino. Nuo rugsėjo vidurio 75 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje buvo fiksuoti mažesni skiepijimo tempai, tačiau priėmus sprendimą dėl skatinamųjų išmokų, išaugo ir susidomėjimas skiepais. Ministerija pateikia pavyzdį, kad per pastarąją savaitę pirmą skiepą gavo 1,3 tūkst. senjorų, tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.

REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus specialistas Lukas Galkus nurodė, kad 100 eurų išmoka, skirta senjorams už pasiskiepijimą, vis dėlto duoda vaisių.

„Iš tiesų matome, kad suaktyvėjimas tarp nepasiskiepijusių 75 metų ir vyresnių gyventojų būtent sutapo su šiuo priimtu įstatymu. Galima sakyti, kad tikrai poveikį tas davė. Suaktyvėjimas skaitine prasme nėra itin didelis, bet augimą šių gyventojų matome ir norą skiepytis matome didesnį“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Seimas sprendimą dėl 100 eurų išmokų vyresniems nei 75 metų amžiaus žmonėms priėmė spalio 12-ąją. 

Per savaitę pasiskiepijo 30 proc. daugiau senjorų

Nuo tada, kai Seimas priėmė sprendimą dėl skatinamųjų išmokų senjorams, 75 metų ir vyresni gyventojai ėmė aktyviau skiepytis pirma vakcinos doze, tvirtino SAM atstovas.

REKLAMA

„Jeigu prieš tai nuo rugsėjo vidurio iki spalio matėme mažėjimą šios  grupės skiepijimo tempuose, tai nuo spalio vidurio matome augimą. Pavyzdžiui, palyginus su praėjusia savaite 30 proc. daugiau senjorų nusprendė pasiskiepyti pirma vakcinos doze. Per savaitę tai padarė apie 1,3 tūkst. asmenų“, – teigė L. Galkus.

Tačiau išmokų poveikio revakcinacijos mastams kol kas dar negalima tiksliai įvardyti. SAM atstovas minėjo: „Čia įvertinti sunkiau, nes revakcinacijos tempai nuo sprendimo auga nuolat ir tai turbūt labiau susiję su tuo, kad didelė dalis gyventojų tiesiog nori revakcinuotis, nes sueina pusė metų [nuo antros skiepo dozės – tv3.lt] kaip tik šiuo metu.“

REKLAMA
REKLAMA

Per pastarąją savaitę pasiskiepijo maždaug apie 1,3 tūkst. senjorų, kurie pakliūva į 75 m. ir vyresnių gyventojų amžiaus grupę. Per spalio mėnesį pirma vakcinos doze pasiskiepijo daugiau negu 4 tūkst. senjorų.

Šiuo metu 75 m. ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje yra apie 79 tūkst. nepasiskiepijusių nuo COVID-19 ligos asmenų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, paklaustas apie 100 eurų išmokos veiksmingumą, teigė, kad ji prisidėjo prie vakcinacijos apimčių didinimo, kaip ir kiti priimti sprendimai.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiekviena priemonė, kurią mes matėme, tikrai įnešė savo pozityvų indėlį į skiepijimo mastus. <...> Jeigu pasižiūrėsime į praeitą savaitę, tai nematome kažkokių, kaip sakytų jaunimas, wow skaičių. Bet kad tie skaičiai yra didesni praėjusios savaitės nei buvusių prieš tai savaičių, tai irgi taip pat yra faktas“, – trečiadienį žurnalistams komentavo ministras.

REKLAMA

Apklausa parodė: daugiau nei pusė išmokai nepritaria

Daugiau nei pusė apklaustųjų nepalaiko vienkartinės 100 eurų išmokos nuo koronaviruso pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, rodo spalį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa.

59,8 proc. respondentų teigė nepritariantys ar greičiau nepritariantys tokioms išmokoms, 26,5 proc. apklaustųjų jas palaikė, o dar 13,7 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

REKLAMA

Vertinant apklausos rezultatus pagal visus šešis kriterijus – amžių, lytį, išsilavinimą, pajamas, socialinę padėtį ir gyvenamąją vietą – nepritariančiųjų visais atvejais buvo daugiau nei pusė.

Pasak „Vilmorus“ vadovo sociologo Vlado Gaidžio, apklausos rezultatus puikiai iliustruoja pastaruoju metu matomos skiepijimosi tendencijos – nors išmoka skiriama, žmonės vakcinuotis nesuplūdo.

Jo teigimu, jaunesnio amžiaus žmonės šioje apklausoje yra savotiškas indikatorius: „Jei jaunimas, kuriam paprastai negaila nieko, o ypač pensininkams, sprendžiant iš kitų tyrimų, pasisakė neigiamai, tai aš sakyčiau, kad čia pats principas logiškai yra nepriimtinas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be kita ko, šios išmokos nepalaikė net patys apklausoje dalyvavę pensininkai. „Tiek pensininkams, tiek visiems kitiems, matyt, norisi, kad išmoką gautų visi pasiskiepiję, o ne tik maža grupė“, – svarstė sociologas.

Kiek daugiau nei pusė – 57,6 proc. – jaunesnių nei 29-erių metų žmonių nepritarė 100 eurų išmokai. Tuo metu tarp vyresnių nei 70-ies tokių buvo 53,1 proc., o tarp visų pensininkų – 53,6 procento.

REKLAMA

Praėjusią savaitę premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė teigė, kad numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19.

Pasak jos, senjorai kartoja argumentus, jog niekur neina, su niekuo nesusitinka, todėl virusas jiems nėra pavojingas, be to, baiminasi nepageidaujamų reakcijų ir vakcinos poveikio sveikatai.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų