Švyturėliai, pareigūnai, tyrėjai, medikai prie žmogaus kūno – toks vaizdas karantino metu buvo matyti dažniau nei ankstesniais metais. Nuo kovo vidurio žmonių nužudyta dvigubai daugiau.
„Jeigu žiūrėti karantino laikotarpį nuo kovo 16 d., tai mes turim apie 20 nužudymų. Pernai tokiu laikotarpiu buvo 9, tai padidėjimas yra tikrai ženklus. Visi nužudymai yra buitinio pobūdžio, kivirčai tarp neblaivių asmenų“, – sako policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Psichologai jau ne kartą kartojo, kad karantinas – metas, kai priklausomybių ir kitos psichologinės problemos aštrėja. Todėl kriminalinių nusikaltimų skaičiaus augimu nesistebi.
Karantino metu žmonės neįleisti į poliklinikas, ligonines, jei atvejai nėra skubūs, atšauktos planinės operacijos. Todėl kritikai baimintasi, kad tokiu krizės metu mirusių žmonių skaičius išaugs, nes šie negaus tinkamų konsultacijų, tyrimų.
„Ministerijos džiaugsmas, kad mes per koronavirusą pasiekėm ES nuotolinių konsultacijų lygį yra ciniškas. Aš pats asmeniškai per dieną gaunu du-tris-keturis skambučius, kur pacientai prašo pagalbos. Pavyzdžiui, susirgus insultu, niekur nepriima. Nors yra tos auksinės valandos, prašo kur nors padėt, paguldyt“, – pasakoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas.
Tam tikruose regionuose ir miestuose, šių metų kovo vidurio – gegužės pradžios mirusiųjų skaičiai išties kiek didesni nei keliais ankstesniais metais tuo pačiu metu. Klaipėdoje nuo COVID-19 mirė trečdalis visos šalies viruso aukų – 17 iš 49. Čia šių metų kovą ir balandį mirė po pusšimtį daugiau žmonių nei pernai.
„Balandžio mėnesį registravom 169 akto įrašus, o šiais metais įregistravom 214, t.y., 45 akto įrašais daugiau. Viso per tuos du mėnesius – vos ne 100 akto įrašų daugiau mirties“, – teigia Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė.
Visgi, bendra išankstinė visos Lietuvos karantino laikotarpio statistika smarkiai išaugusio skaičiaus mirusiųjų nerodo. Išankstiniai statistikos departamento duomenys rodo, kad per 7 savaites nuo kovo vidurio, kai prasidėjo karantinas, iki gegužės pradžios, mirė 5434 žmonės. Pernai per tokiu pačiu laikotarpiu mirusiųjų buvo maždaug 300 mažiau, bet užpernai – 40-čia žmonių daugiau. Per tas pačias 2017 metų septynias savaites mirčių skaičius vėl mažesnis nei šiemet.
Socialinių tyrimų centro demografai sako, kad išvadas apie mirtis karantino metu daryti dar anksti – reikia ilgesnio laikotarpio ir mirčių priežasčių analizės. Karantinas neva gali turėti ir teigiamų pasekmių – mažiau žūstančių keliuose, darbo vietose. Tačiau pasekmės dėl riboto sveikatos paslaugų teikimo karantino metu, pasijaus tik po keleto mėnesių.
„Kažkokios ligos nediagnozuotos, ambulatorinės paslaugos nesuteikiamos, kurios gali turėti žmogaus sveikatai ilgalaikių pasekmių. Mes pamatysime tai po keleto mėnesių, po kažkiek tai laiko, kalbant apie su sveikatos paslaugų prieinamumu susijusius karantino ribojimų rezultatus“, – kalbėjo demografas Daumantas Stumbrys.
Lietuvoje daugelį metų pagrindinėmis mirties priežastimis išlieka kraujotakos sistemos ligos ir vėžys – piktybiniai navikai. Visgi, informacijos dėl ko žmonės mirė karantino metu – šių metų kovą ir balandį, nėra. Higienos institutas pranešė, kad duomenis apie mirties priežastis kaupianti sistema nuo sausio užstrigusi.
