Kaip antradienį pranešė ministerija, įstaigoje neefektyviai valdomas turtas, o kai kurie sprendimai priimami be dalininkų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valakupių reabilitacijos centro – žinios.
„Netikslumai, neatitikimai, netvarkingi dokumentai, ne iki galo padaryti darbai sudaro prastą vaizdą, todėl įpareigojome viešosios įstaigos direktorių kuo skubiau įgyvendinti audito pateiktas rekomendacijas ir skirti didesnį dėmesį veiklos skaidrumui užtikrinti bei efektyvesniam turto valdymui“, – pranešime spaudai sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Viešoji įstaiga „Senevita“ teikia ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos bei medicininės reabilitacijos paslaugas senyvo amžiaus žmonėms arba suaugusiesiems, turintiems negalią.
Šie Vilniuje ir Vilniaus rajone įsikūrę globos namai turi 280 vietų, iš jų 210 yra iš dalies finansuojamos savivaldybių, likusią dalį primoka pats žmogus, o 70 vietų – komercinės, kai už paslaugas visiškai moka pats asmuo arba jo atstovas.
Pasak ministerijos, šis vietų skaičius nederintas su dalininkais – oficialiai skelbta, kad vietų yra tik 230.
Taip pat nustatyta, kad įkainiai už papildomas paslaugas nėra patvirtinti dalininkų, o tik direktoriaus įsakymu.
Vidaus audito specialistai atkreipė dėmesį, kad viešojoje įstaigoje vidaus teisės aktai neatitinka reikalavimų, nes ribotos dalininkų teisės.
Prie pažeidimų priskirta ir tai, kad direktoriaus pareigybė dar neatnaujinta nuo tų laikų, kai viešoji įstaiga „Senevita“ buvo uždaroji akcinė bendrovė, o globos namų vadovas pats sau sudarė sąlygas naudotis tarnybiniu transportu vykti į darbą ir namo. Be to, darbuotojams pašalpos ar premijos mokamos pagal nebegaliojančią kolektyvinę sutartį.
Atliekant vidaus auditą nustatyta, kad medicininės reabilitacijos įkainiai, globos vietų skaičiai ir jų pasiskirstymas tarp finansavimo šaltinių nesuderinti su dalininkais, neatnaujintos sutartys pasikeitus nuomininkui, nuomos sutartys neregistruotos, kineziterapijos salė ir baseinas naudojami ne iki galo sutvarkius visus dokumentus, nenaudojamiems pastatams vertinamas nusidėvėjimas, nors tai didina bendrą deficitą.
Anot SADM pranešimo, su viešaisiais pirkimais susiję viešosios įstaigos darbuotojai pusantrų metų nedeklaravo privačių interesų, nors tai privaloma pagal įstatymą, įstaigoje neužtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų planavimas ir mažos vertės pirkimų kontrolė, kai kurios sutartys įformintos netinkamai, jose nenurodoma sutarties vertė ir galiojimo terminas arba jos vykdomos ilgiau nei įmanoma.
2018 metais apie 70 proc. visų viešųjų pirkimų sudarė mažos vertės pirkimai, jie vykdyti neskelbiamos apklausos būdu. Taip išleista 276 tūkst. eurų per metus.
