rusijos dūmą

Maksimas Miščenka – vienas iš žinomiausių dutūkstantųjų prokrelimškų judėjimų aktyvistų, žmogus iš Vladislavo Surkovo ir „Rusmolodiož“ epochos, kuomet šie atliko pagrindinį propagandinį vaidmenį, netrukus sės į kalėjimą dviem su puse metų dėl sukčiavimo.

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis į Sausio įvykių minėjimus siūlo kviesti Rusijos parlamentarus. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko teigimu, Dūmos deputatų kvietimas būtų logikas ir žmoniškas žingsnis. „Kviesti Dūmos deputatus į mūsų minėjimą būtų logiška, būtų žmoniška. Tai irgi tiesa.

Sekmadienį Rusija rinksis naują parlamentą, kuriame pastaruosius 16 metų karaliauja valdančioji „Vieningoji Rusija“ partija. Leidinys „Newsweek“ pažymi, kad šių rinkimų kampanija yra itin blanki, tačiau atrinko įdomiausia, kas jų metu nutiko. Visų pirma reikia paaiškinti, kad absoliučiai niekas neabejoja dabartinės totalitarinės ir kleptokratinės valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pergale.

„Šiandien buvo priimtas svarbus sprendimas, kuris davė pradžią naujam demokratiniam judėjimui“ – savo „Facebook“ paskyroje rašo vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Ilja Jašinas. „RPR-PARNAS“ ir „Partija Progresa“ susitarė dėl koalicijos artėjančiuose rinkimuose į Rusijos Dūmą 2016-ais. Dokumentą pasirašė abiejų partijų vadovai – buvęs Rusijos ekonomikos ministras Michailas Kasjanovas ir Aleksejus Navalnas.

Lietuvai negresia Rusijos užpuolimas, o Vakarų sankcijų pakirsta šios šalies ekonomika jau neleidžia pilna jėga kariauti ir Ukrainoje, teigia Rusijos opozicijos veikėjas, judėjimo „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderis Vladimiras Ryžkovas. Vilniuje tarptautiniame parlamentiniame susitikime dalyvavęs Rusijos politikas interviu BNS tvirtino, kad iš Maskvos Lietuva daugiausia gali baimintis ekonominių sankcijų.

Nežinomi asmenys Karaliaučiuje (Rusija) prie paminklo Lietuvos poetui ir filosofui Liudvikui Rėzai padėjo plakatą, įspėjantį „neliesti skulptūrų ant Žaliojo tilto“, šią savaitę pranešė vietos naujienų portalas kaliningrad.ru. „Dalia, būk atsargi - neliesk skulptūrų ant Žaliojo tilto!“, - rašoma ant plakato, kurį nuotraukoje prie paminklo užfiksavo portalo lankytojas Aleksandras.

Apie tai, kada įvyks interneto puslapių „juoduosius sąrašus“ sukurti numatančio įstatymo projekto trečiasis svarstymų etapas, liepos 10 d. dar nebuvo žinoma. Tada rusiškoji „Wikipedia“ versija nusprendė paskelbti vienos dienos streiką. Pasirodo, trečiasis svarstymo etapas įvyko liepos 12 d., iš karto po antrojo svarstymų etapo.

Rusijos Dūma antradienį buvusį šalies prezidentą Dmitrijų Medvedevą patvirtino naujuoju ministru pirmininku. Už D. Medvedevo kandidatūrą balsavo 299 parlamentarai, 144 balsavo prieš. Po balsavimo naujasis prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą, kurio D. Medvedevas patvirtintas naujuoju premjeru. Anksčiau Rusijos komunistų partija ir „Teisingoji Rusija“ teigė, kad balsuos prieš D. Medvedevo kandidatūrą.

Netylant kalboms apie planuojamas įvesti naujas baudas vežėjams Rusijoje, Lietuvos vežėjai po truputį pradeda koordinuoti savo veiksmus, kad naujieji teisės aktai neišvystų dienos šviesos. Planuojamos naujos baudos užsienio šalių vežėjams Be to, visus šiuos pažeidimus kontroliuojančios institucijos gali sulaikyti transporto priemones, kurios pažeidė numatytą tvarką ir laikinai jas saugoti specialiose aikštelėse, kol nebus panaikintos sulaikymo priežastys.

Daugiausiai balsų atidavė buvusio Rusijos Prezidento V. Putino gerbėjai. Rusijos ambasados Lietuvoje duomenimis, rinkimuose į Rusijos Dūmą iš trylikos tūkstančių šios šalies piliečių, gyvenančių mūsų šalies miestuose,  balsavo beveik tris tūkstančiai. Į keturis rinkimų punktus, kurie veikė nuo aštuntos valandos ryto iki aštuntos valandos vakaro žmones buvo vežami autobusais, į sergančiųjų ir neįgaliųjų namus ambasados atstovai vyko nešini specialiomis urnomis.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Strasbūre dalyvaujantys Lietuvos Seimo delegacijos nariai pareiškė giliausią užuojautą kolegoms iš Rusijos Federacijos dėl sprogimo Maskvos Domodedovo oro uoste. „Dalinamės skausmu su visais Rusijos žmonėmis ir smerkiame bet kokios formos terorizmą“, – sakoma Rusijos delegacijai perduotoje užuojautoje.

Rusijos Dūma po antrojo svarstymo pritarė įstatymo projektui, draudžiančiam vairuoti išgėrus nors lašą alkoholio. Iš Rusijos administracinių pažeidimų kodekso būtų pašalintas punktas, kuriuo nustatoma maksimali leistina alkoholio koncentracijos vairuotojo kraujyje norma. Iki šiol ji buvo 0,3 gramo viename litre kraujo arba 0,15 miligramo viename litre iškvepiamo oro. Tai reiškia, kad girtu vairuotoju bus laikomas asmuo, kurio kraujuje bus rasta bent 0,01 promilės alkoholio.

Rusijos Dūma penktadienį priėmė pareiškimą, kuriame apkaltino Strasbūre įsikūrusį Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT). Taip Dūma reagavo į šią savaitę priimtą teismo sprendimą Antrojo pasaulinio karo veterano Vasilijaus Kononovo byloje. Rusijos Dūma aiškina, kad teismo sprendimas yra politizuotas ir reiškia nepagarbą visuotinai priimtiniems principams ir tarptautinei teisei.

Medikai jau keletą metų kovoja, kad alternatyvių gydymo metodų taikymas būtų teisiškai reglamentuotas. Taip tikimasi apsaugoti pacientus nuo neveiksmingų, šarlatanų teikiamų paslaugų. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija į medikų pastangas nereaguoja. "Norėjome atrinkti vertingus alternatyvaus gydymo metodus ir leisti juos taikyti tinkamas žinias turintiems žmonėms.

Artėjant Krymo autonominės sovietinės respublikos V. Lenino Rusijos sudėtyje paskelbimo 88-osioms metinėms (bolševikai apie jos įkūrimą paskelbė 1921 m. spalio 18 d.) ir ruošiantis Ukrainos prezidento rinkimams kitų metų sausį, padidėjo Maskvos aktyvumas siekiant destabilizuoti padėtį regione. Laikraštis „The Washington Post“ netgi rašo, kad per rinkimus Kryme gali kilti rimtų neramumų.

Diskusijų klubo „Valdaj“ susitikime Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas buvo paklaustas, ar 2012 m. prezidento rinkimuose jis konkuruos su dabartiniu šalies vadovu Dmitrijumi Medvedevu. Diskusijoje dalyvavusiam Tarptautinio saugumo instituto (JAV) ekspertui Nikolajui Zlobinui susidarė įspūdis, jog V. Putinas norėjo, kad jam užduotų šį klausimą.

Nieko nebestebina teisėjų nepotizmas - "blatas" giminaičiams. Tuo nusidėjęs asmuo geriausiai tiko vadovauti Etikos ir drausmės komisijai. Kiti atėjo į komisiją, besvarstančią, ar kai kurie jų, aukštieji teisėjai bei komisijos nariai, nemelavo prezidentui. Dalyvavo ir patys balsavo savo naudai, kad jie nemelavo. Dabar sako - komisija išteisino. Ir nieko, akys nerausta. Eis aukštyn. (Pabaiga.

Rusijos Dūma ratifikavo Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimą dėl laivybos Kuršių mariose ir Lietuvos bei Kaliningrado srities vidaus vandenų keliais. Toks dvišalis susitarimas pasirašytas 2007 metų gruodį Svetlogorske, jis nustato keleivių bei krovinių gabenimo Lietuvos ir Kaliningrado srities vidaus vandenų keliais tvarką ir sąlygas, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Lietuva jau yra atlikusi visas šio susitarimo ratifikavimo procedūras.

Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir dvylika buvusios Sovietų Sąjungos šalių atėjo Lenkijos įstatymas štai toje neva „posovietinėje“ erdvėje gyvenantiems tautiečiams. Pasiūlyta lyg ir atskiras lenkiškas asmens tapatybės dokumentas norintiems jį turėti papildomai prie lietuviško arba ukrainietiško paso. Tuo dokumentu nustatoma ypatingas pageidavusių rūšiavimas: Lietuvos lenkas savo laisva valia gali tapti „lenku Rytuose“. Nors ir gyventų išvykęs Tolimuose Vakaruose – apie tai jau esu rašęs.

Rusijos Dūma ir antruoju svarstymu pritarė prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasiūlytiems Konstitucijos pakeitimams, pagal kuriuos šalies prezidento kadencija pratęsiama iki 6 metų, o parlamento kadencija – iki 5 metų. Konstitucijos pataisos turėtų įsigalioti nuo kitos prezidento ir parlamento kadencijos. Be to, joms dar turi būti pritarta ir trečiajame svarstyme, kuris bus surengtas lapkričio 21 dieną. Tiesa, abejojančių, kad pataisas pavyks priimti, beveik nėra.

Pietų Osetijoje nauja mada – ten aktyviai gaudomi „gruzinų šnipai“. Reikalingas tam „išdavikų“, bendravusių su Gruzijos specialiosiomis tarnybomis, sąrašas neva buvo aptiktas viename separatistų užgrobtame kaime. Tiesa, ši istorija neatrodo įtikinamai. Greičiausiai teisūs yra tie, įsitikinę, jog tokiu būdu nepripažintos respublikos vadovas Eduardas Kokoity suvedinėja asmenines sąskaitas. Kol kas pranešama apie vieną suimtą asmenį, kaltinamą išdavyste, tačiau tai ko gero tik pradžia.

Rusijos Dūma pirmuoju svarstymu pritarė siūlymui, kad šalies prezidento kadencija būtų prailginta iki 6 metų. Antrasis ir trečiasis svarstymai dėl prezidento kadencijos pratęsimo bus rengiami lapkričio 19 dieną. Priminsime, kad ekspertai kalba, kad šis Konstitucijos papildymo projektas yra sugalvotas dar Vladimiro Putino prezidentavimo laikotarpiu ir iš esmės yra sukurpti tam, kad po trumpos pertraukos dabartinis premjeras galėtų ilgam laikui sugrįžti į šalies vadovo kėdę.

Rusijos finansų ministras pirmadienį paskelbė, kad per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius iš Rusijos atitraukta 33 milijardų JAV dolerių vertės gryno kapitalo. Ministras tai pranešė per kasmetinį Tarptautinio finansų instituto susirinkimą Vašingtone. A. Kudrinas taip pat pranešė, kad dėl kapitalo atitraukimo ir sumažėjusių naftos kainų 40-čia milijardų dolerių sumažėjo Rusijos aukso ir valiutos atsargos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija „nepriimtinu“ pavadino Rusijos Dūmos pareiškimą, kuriuo raginama pripažinti separatistinių Gruzijai priklausančių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę.

Nors Rusijai Lietuvos pozicija dėl karinio konflikto Gruzijoje atrodo neobjektyvi, Maskva sieks, kad dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai plėtotųsi teigiama linkme, tvirtina Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė. Po susitikimo su užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu pirmadienį ambasadorius patikino, jog Rusija neketina „suvedinėti sąskaitų su tais, kurie su mumis nesutinka“. „Mes Lietuvai negrasinome, negrasiname ir neketiname grasinti.

„Tyliai rusenančio“ Rusijos ir Gruzijos konflikto modelis nepasitvirtino. Ar dabar nesikartoja „antrojo Čėčėnijos karo“ scenarijus? Dar visai neseniai Rusijos Dūma svarstė įstatymų projektus dėl „atsiskyrusių ir nepripažintų regionų“, idant juos „priimtų Rusijos globon“. Visai neseniai baigėsi eilinės Rusijos kariuomenės pratybos, dar kartą gludinant pergalingą karo žygį Pietų kryptimi.

Mažėjant Arkties ledo dangai didėja pretenzijos į jos slepiamus turtus. Pradėjus tirpti Arkties ledynų dangai kaimyninės valstybės skuba reikšti pretenzijas į vandenyno dugne esančius naftos ir dujų išteklius, rašo Kanados dienraštis „The Globe and Mail“. „Mes buvome pirmieji ir turime teisę pretenduoti į visą Arktį, bet jei mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Kanada, norėtų gauti kokią nors jos dalį, galėtume dėl to derėtis“, – tvirtina lakiais posakiais garsėjantis rusų ultranacionalistas Vladimira...

Rusijos Valstybės Dūmos prieš kelias savaites priimtame pareiškime, atmetus ideologinį ir propagandinį jo lukštą, nėra išdėstyti kokie nors objektyvūs ir dalykiniai argumentai, kurie patvirtintų kažkokią krizinę abiejų valstybių santykių būklę. Tokią Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) poziciją po pirmadienį vykusio posėdžio paskelbė šio komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Lietuvos parlamentarai tvirtina, kad šalies interesas - geri ir abipusiai naudingi santykiai su Rusija, bet pabrėžia, kad tam reikia abipusių pastangų. Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) parengtame komentaro projekte apie kritišką Rusijos Dūmos pareiškimą Lietuvos atžvilgiu kartu apgailestaujama, kad Dūmos parlamentarai vardijo vien nepagrįstus kaltinimus, tačiau neužsiminė apie aktualiausius dvišalio bendradarbiavimo aspektus.

Kaip Lietuvai sekasi ginti savo interesus spaudžiamai Rusijos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros vedėjo docento Dainiaus Žalimo klausia savaitraštis „Veidas“. Rusijos Dūma pažėrė Lietuvai visą sąrašą kaltinimų: ir dėl reikalavimo atlyginti okupacijos žalą, ir dėl sovietinių simbolių uždraudimo, ir dėl griežtos pozicijos ES derybose su Rusija.

Rusijos Dūmos priimtas pareiškimas „Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos santykiams bloginti“ patvirtina pastaraisiais metais išryškėjusią Rusijos politiką kaimyninių šalių atžvilgiu – didinti įtampą dvišaliuose santykiuose ir šitaip rodyti Europos Sąjungai, jog Baltijos regionas yra Rusijos geopolitinių interesų zona. Pareiškimas skirtas keliems adresatams, kurių kiekvienas savaip jį ims domėn.

Rusijos Valstybės Dūmos itin griežto tono pareiškimas - planingos jau kurį laiką Kremliaus vykdomos politikos veiksmas. Lietuva šiuo atveju neturėtų veltis į primetamą ginčą, mano Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis. "Dūmos pareiškime metami vertinimai neturi nieko bendro su realybe.

Mūsų šalies reakcija į Rusijos Dūmos pareiškimą apie Lietuvą bus komentaras žiniasklaidai. Parengti oficialaus kreipimosi į Rusijos valdžios struktūras Seimas neketina. Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė  Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) penktadienį nagrinės Rusijos Dūmos pareiškimą apie neva priešiškais Lietuvos veiksmais keliamą grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje. Išnagrinėti žemųjų Rusijos parlamento rūmų pareiškimą ir parengti galimą atsakymą komitetą įpareigojo Seimas. Dokumentą tikimasi parengti iki liepos mėnesio vidurio, tai yra iki Seimo pavasario sesijos pabaigos liepos 15 dieną.

Lietuvos diplomatinė tarnyba nemato prasmės leistis į tuščią politikavimą komentuojant Rusijos Dūmos priimtą pareiškimą, kuriame žeriama griežta kritika Vilniui. Tai BNS paprašyta pakomentuoti Dūmos pareiškimą ketvirtadienį sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė. „Gaila, kad šiame pareiškime nekalbama apie realius Lietuvos ir Rusijos santykius“, - pažymėjo URM atstovė.

Seimas neskuba parengti atsakymo Rusijos Dūmai dėl Lietuvai vakar pažertos kritikos. Pasigirsta kalbų, jog Lietuvai į Rusijos akibrokštus reaguoti iš viso neverta. Tai paaiškėjo Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) pavedus parengti atsakymą Rusijos Dūmai dėl paraiškos apie tariamą Lietuvos veiksmų grėsmę Europos stabilumui ir saugumui. Kaip portalui „Balsas.

Seimas ketvirtadienį posėdžio pradžioje spręs, kaip reaguoti į trečiadienį Rusijos Dūmos priimtą pareiškimą, kuriame teigiama, jog Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje. Kaip sakė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, seniūnų sueiga ketvirtadienį ryte nusprendė, jog į Rusijos žemųjų parlamento rūmų pareiškimą reaguoti būtina, tačiau kaip tai padaryti paliko rinktis Seimui.

Jei Rusijos Dūma priims siūlomas Baudžiamojo kodekso pataisas, buvęs kompanijos „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis į laisvę gali išeiti jau 2009 metais, antradienį rašo dienraštis „Vedomosti“. Pataisų, kurias pasiūlė deputatas Pavlas Krašeninnikovas, esmė tokia: jis siūlo kiekvieną dieną, praleistą tardymo izoliatoriuje, skaičiuoti kaip 1,5 dienos, jei nuteistasis bausmę atlieka bendro režimo kolonijoje arba auklėjamojoje nepilnamečių kolonijoje, ir dvi dienas, jei nuteistasis nukreiptas ...

Rusijos Dūma nenori draugauti su Ukraina dėl NATO. Priminsime, kad birželio 4 d. deputatai pasiūlė RF prezidentui ir vyriausybei apsvarstyti Rusijos pasitraukimo iš Draugystės, partnerystės ir bendradarbiavimo su Ukraina sutarties klausimą, jeigu bus realizuotas oficialus Kijevo planas stoti į NATO.   Tuo tarpu pačios NATO trečiosios plėtros į Rytus galimybė atsirado dėl protokolinės Gorbačiovo klaidos.

Ukrainos „oranžinė revoliucija“ jau seniai praeityje, o jos vadovas, prezidentas Viktoras Juščenka, kaip rodo sociologinės apklausos, tapo vienu nepopuliariausių šalies politikų. Kodėl taip yra? Ir ar galėjo būti kitaip? „Oranžinės revoliucijos“ vadovai žadėjo keletą esminių pokyčių šalies vidaus ir užsienio politikoje, dauguma jų iki šiol telieka pažadais. Pradžioje pažvelkime, ką jiems pavyko nuveikti užsienio politikoje.

Rusijos Dūma kreipėsi į Europos Parlamentą dėl Estijoje prasidėjusio buvusio Komunistų partijos funkcionieriaus Arnoldo Merio teismo. Nors jis teisiamas už dalyvavimą masiškai tremiant žmones iš Estijos 1949-aisiais, Rusijos parlamentas tvirtina, kad teismu siekiama peržiūrėti Antrojo pasaulinio karo rezultatus, diskredituojamos antihitlerinės koalicijos pastangos, praneša LTV „Panorama“. Dabar Arnoldui Meriui 88-eri, ir teisme padaryta pertrauka, procesui vos prasidėjus.

LRT tarybos pirmininko R.Pakalnio nuomone, vienas svarbiausių darbų, kurie laukia naujojo Lietuvos radijo ir televizijos vadovo Audriaus Siaurusevičiaus – tai santykių su Seimu taisymas. LRT tarybos pirmininkas įsitikinęs, A.Siaurusevičius supranta, jog viena yra būti televizijos laidos vedėju ir kas kita – visuomenės informavimo institucijos vadovu. „Veido“ pokalbis su R.Pakalniu. Veidas: Ar naujo vadovo paskyrimas lems esmines permainas LRT darbe? R.P.: Yra tikimybė, kad permainų bus.

Europos Parlamento narė, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė ragina keisti Lietuvos užsienio politikos kryptį ir sparčiau diegti šalyje europinius gyvenimo standartus. Kalbėdama Dariaus Kuolio vedamoje LTV2 laidoje „Sankirtos” dabartinę šalies energetikos politiką ji įvertino kaip Rusijos interesų protegavimą. Politika Lietuvoje - tik viešieji ryšiai D. Kuolys: Jau pripratome, kad Lietuvoje daug dažniau svarstome valdžios išlikimo nei krašto sėkmės scenarijus.

Rusijos Dūma patvirtino rezoliucijos projektą, kuriame rekomenduojama pripažinti Gruzijos autonominių respublikų - Pietų Osetijos ir Abchazijos bei Moldavijos Padniestrės provincijos nepriklausomybę, rašo „russiatoday.ru“. Išnagrinėję Abchazijos ir Pietų Osetijos prašymus Dūmos deputatai siūlo rekomenduoti Rusijos Prezidentui ir Vyriausybei pripažinti abiejų respublikų nepriklausomybę.

Europos sąjungos užsienio reikalų ministrai nesugebėjo prieiti vieningos pozicijos sekmadienį nepriklausomybę paskelbusios Kosovo provincijos atžvilgiu, skelbia BBC.Prancūzija pareiškė esanti pasiruošusi vienašališkai pripažinti Kosovo nepriklausomybę, tačiau dalis valstybių, tokių kaip Ispanija, teigė, kad nepriklausomybės deklaracija pažeidžia tarptautinę teisę.

Nors abi šias šalis sieja tokia pati sovietinė praeitis, tai dvi skirtingos valstybės. Neišleidžiant iš akių panašios patirties ir vienodos starto pozicijos, perspektyvas tapti Aljanso narėmis reikėtų vertinti atsižvelgiant į jų unikalią dabartinę padėtį. Be to, Rytų bei Vidurio Europos šalių integravimosi į Vakarus schemoje kitas žingsnis buvo įstojimas į Europos Sąjungą (ES). Paskutinės visą šį „paketą“ įveikė Rumunija ir Bulgarija, ES narėmis tapusios 2007-aisiais.

Antradienį oficialiai įsigaliojo Latvijos ir Rusijos sienos sutartis - šiandien abiejų šalių ministrai Rygoje apsikeitė sutarčių dokumentais, praneša DELFI.LV.Pati sienos sutartis buvo pasirašyta šių metų kovo mėnesį Maskvoje. Latvijos vyriausybė sutartį ratifikavo šių metų gegužės mėnesį, Rusijos Dūma - šių metų rugsėjį.Rygoje viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas taip pat pakvietė Latvijos prezidentą Valdį Zatlerą atvyktį į Maskvą.

Lietuva pasisako už glaudų ir abipusiškai naudingą bendradarbiavimą su Rusija, pareiškė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.Kaliningrado srities Svetlogorsko mieste antradienį vykusiame tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo komisijos posėdyje kalbėjęs ministras pažymėjo, kad Kaliningrado srities kaimynė Lietuva yra viena pagrindinių jos prekybos partnerių bei investuotojų.

Rusijos Dūma trečiadienį vienbalsiai nusprendė laikinai sustabdyti 1990 metais pasirašytos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES) galiojimą, skelbia BBC.ĮGES – svarbi tarptautinė sutartis, ribojanti ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje. Konkrečiu Rusijos atveju tai reiškia apribojimus telkti kariuomenę prie jos vakarinių sienų.ĮGES laikoma vienu svarbiausių diplomatijos pasiekimų, žymėjusių Šaltojo karo pabaigą.