Rusijos Valstybės Dūmos prieš kelias savaites priimtame pareiškime, atmetus ideologinį ir propagandinį jo lukštą, nėra išdėstyti kokie nors objektyvūs ir dalykiniai argumentai, kurie patvirtintų kažkokią krizinę abiejų valstybių santykių būklę.
Tokią Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) poziciją po pirmadienį vykusio posėdžio paskelbė šio komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
Seimo URK pirmadienį pritarė komiteto darbo grupės parengtam komentarui dėl Rusijos Dūmos priimto pareiškimo, kuriame Lietuvos veiksmai įvardijami kaip neva keliantys grėsmę Europos saugumui ir stabilumui.
"Manau, kad demokratinių valstybių, o ypač tuo atveju, kai jos yra kaimynės, normalūs santykiai neįmanomi be savitarpiško jų suverenumo pripažinimo, atsižvelgimo į kitos valstybės interesus, be dalykiško abiems valstybėms svarbių reikalų aptarimo ir sutarimo paieškų. Todėl, kaip rodo Dūmos pareiškimo titulas, primetimas Lietuvos užsienio politikos vadovams sąmoningai siekiamo tarpvalstybinių santykių bloginimo yra tiesiog nonsensas, kurio suprasti neįmanoma", - pirmadienį žurnalistams sakė J.Karosas.
URK priimtame komentare apgailestaujama, kad Dūmos parlamentarai vardijo vien nepagrįstus kaltinimus, tačiau neužsiminė apie aktualiausius dvišalio bendradarbiavimo aspektus.
Rusijos Dūma praėjusią savaitę priėmė pareiškimą "Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos santykiams bloginti", kuriame pažymima esą Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę Europos saugumui ir stabilumui.
URK komentare, kuris bus paskelbtas tik per žiniasklaidą ir nebus siunčiamas Dūmai, pateikiamas visų Lietuvai pažertų kaltinimų vertinimas.
"Tenka tik apgailestauti, kad Rusijos Dūma taip jautriai reagavo į Seimo sprendimą viešuosiuose susirinkimuose ir mitinguose greta nacistinių simbolių uždrausti ir sovietinių simbolių naudojimą. Šiuo atveju Dūma išleido iš savo dėmesio akiračio, kad minėtas draudimas paliečia ne pačius ženklus, kuriems Lietuvos piliečiai nėra kažkaip alergiški, o tiktai sovietinę simbolinę su socialine ir nacionaline priespauda susijusią istorinę jų prasmę ir tokį jos demonstravimą, kuriuos yra atmetusi ir kurių atsisakiusi pati imperinę Sovietų Sąjungos prigimtį paneigusi Rusijos Federacija", - rašoma komentare.
Kalbėdami apie Sovietų Sąjungos okupacijos žalą Lietuvos parlamentarai kviečia kolegas iš Rusijos Dūmos šia tema surengti plačią diskusiją ir viešus klausimus Europos Tarybos (ET) parlamentinėje asamblėjoje, ESBO parlamentinėje asamblėjoje ir kituose forumuose ir taip išsiaiškinti, kokia yra tarptautinėje bendruomenėje vyraujanti nuomonė apie SSRS įvykdytų nusikaltimų prieš savo ir okupuotų bei pavergtų šalių piliečius.
"2000 metais Seimo priimtas įstatymas dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo yra sąlygotas Lietuvos piliečių valios, kuri demokratinėse valstybėse yra gerbiama ir vykdoma, o ne atšaukiama ar ignoruojama. Reikėtų prisiminti kad Rusija 1996 metais stodama į ET pati įsipareigojo padėti žmonėms deportuotiems iš Baltijos valstybių grįžti namo ir parengti jiems kompensacijų programas. Tas iki šiol nėra įvykdyta", - primenama URK komentare.
Čia taip pat pat pažymima, kad Lietuva ypač palankiai vertina pagal patvirtintą mandatą prasidėjusias ES ir Rusijos derybas dėl naujos strateginio bendradarbiavimo sutarties, tikisi, kad jos ves prie realiai veikiančio nedeklaratyvaus susitarimo ir nemano, kad bent vienai ES šaliai svarbaus klausimo įtraukimas į derybas su trečia šalimi yra tų derybų stabdymas.
Seimo pareikšime nepamirštas liko ir Maskvos nepasitenkinimas dėl pasklidusios nepatvirtintos žinios apie JAV ir Lietuvos derybas dėl galimo priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimo Lietuvoje. Nepatvirtinta informacija, anot URK, negali būti pagrindas grasinimams karinio kontingento didinimu Lietuvos kaimynystėje.
"Tuo pačiu pažymime, kad ir Europai, ir NATO, ir Rusijai vis didesnį rūpestį kelia kai kurių šalių keliama įtampa dėl raketinių ir branduolinių technologijų plėtros", - teigiama komentare.
Čia pat paaiškinama, kad verslo subjektų veiklą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos teisinė bazė, kuri yra suderinta su Europos Sąjungos teise, o vieningos ES rinkos funkcionavimas Lietuvoje užtikrina analogiškas verslo sąlygas kaip ir kitose ES šalyse.
Remiantis statistiniais duomenimis, Rusija 2007 metais Lietuvoje pagal prekybos apyvartą, eksportą ir importą buvo pirmoje vietoje, bei užėmė penktą vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje.
URK primena, kad svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo aspektai, apie kuriuos neužsimenama Dūmos pareiškime, yra pagalbos tremtiniams, grįžtantiems į tris Baltijos valstybes problemų sprendimas, teisinio bendradarbiavimo kriminalinėse bylose tiriant Medininkų žudynių ir Kaliningrade dingusio Lietuvos verslininko bylas užtikrinimas bei Lietuvai nutrūkęs tiekimas naftotiekiu "Družba".
"Dėl šių probleminių klausimų ne kartą aukščiausiu lygiu buvo kreiptasi į Rusijos valdžios institucija, tačiau atsakymo nesulaukėme. Konstruktyvus, geranoriškumu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas iš Rusijos pusės neabejotinai padėtų mums puoselėti abipusį pasitikėjimą", -reziumuojama komentare.
