rimantas varnauskas

Seime baigiamos rengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos, jomis siūloma nustatyti naują LRT tarybos sudarymo ir atsakomybės tvarką. Šios pataisos lemtų ir nacionalinio transliuotojo vadovybės pasikeitimą. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai gerą mėnesį puse lūpų užsimindavo, kad parlamentui ketinama teikti įstatymo pataisas, leisiančias performuoti dabartinę LRT tarybą, o naujajai - suteikti daugiau galių.

Neries pakrantes Vilniaus centre jau tvarko ne skolose skęstanti Vilniaus savivaldybės administracijos, o gausios bebrų vilniečių šeimos. Susirūpinę vilniečiai kreipėsi į LŽ, pasakodami, kad bebrai baigia nuversti kelis stambius medžius, augančius beveik priešais Vilniaus merijos dangoraižio langus.

Vyriausybę ir Seimą išgąsdino informacija apie 0,5 mln. nebaigtų ikiteisminių tyrimų. Parlamentarai dėl to net žada keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Premjeras Andrius Kubilius kartu su pagrindinių teisėsaugos institucijų vadovais vakar aptarė bendrą nusikalstamumo ir ikiteisminių tyrimų vykdymo padėtį bei būdus ją tobulinti. Daugiausia dėmesio skirta aiškinantis aplinkybes, susidariusias dėl stulbinamai didelio vykdomų ikiteisminių tyrimų kiekio.

Kasmet šimtai Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų dalyvauja įvairiuose kursuose bei mokymuose. Tačiau net ir "uoliai" mokantis stinga kompetentingų valdininkų dirbti su Europos Sąjungos (ES) ar kitais projektais.

Valdžios institucijose plušantys viešųjų ryšių specialistai uždirba nuo 2 iki 5 tūkst. litų per mėnesį. Dialogui su visuomene palaikyti kasmet išleidžiama nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių litų. Tačiau valdininkų pranešimai ne visada pasiekia adresatą, o kartais atrodo tiesiog nereikšmingi. Mažiausią pasitikėjimą visuomenėje pelnęs Seimas savo veiklai reprezentuoti ir įvaizdžiui gerinti išleidžia įspūdingas sumas, nors visuotinio sunkmečio sąlygomis esą stengiamasi taupyti.

Valdantieji konservatoriai įsitikinę, kad ypač sunkios gali būti parlamentarų skyrybos su prabangiais automobiliais. Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos prezidiumo posėdyje, kuris patvirtino ir savaitgalį vyksiančio partijos tarybos posėdžio darbotvarkę, jo nariai priėmė sprendimą toliau įtikinėti frakcijos narius, kad šie paremtų Seimo pirmininkės Irenos Degutienės iniciatyvą.

Sunkmečiu priimamus skausmingus sprendimus visuomenė galbūt vertintų nuosaikiau, jei jie būtų argumentuotai pateikiami žmonėms suprantama kalba. Specialistai tvirtina, kad valdžia neskiria pigios propagandos nuo viešųjų ryšių. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ne kartą yra gavusi pylos dėl prastų viešųjų ryšių - ministrai atitolę nuo paprastų žmonių, nesikalba su jais. Priekaištų dėl netinkamos komunikacijos itin gausiai pasipylė po sausį vykusių neramumų.

Šiandienos Vyriausybės posėdyje bus padėtas taškas Lietuvos instituto istorijoje. Kultūros ministerija įpareigota priimti sprendimus dėl šios viešosios įstaigos likvidavimo. Prieš šešerius metus įkurta viešoji įstaiga Lietuvos institutas (LI) - tai organizacija, pristatanti Lietuvą pasaulyje. Kaip teigiama kol kas veikiančiame LI tinklalapyje, vykdydamas savo veiklą LI derina Lietuvos užsienio ir kultūros politikos prioritetus.

Nors ministrai išlaidavimu neprilygsta Seimo nariams, akivaizdu, kad ne visi Vyriausybės nariai linkę taupyti reprezentacijai skirtas lėšas. Už jas net pirktos dovanos pavaldiniams. Didžiausia išimtis - nuo pat pirmos dienos poste iki šiol nė lito neišleidusi Ingrida Šimonytė. Ministrai kas mėnesį reprezentacijai gauna po 2,3 tūkst. litų. Dažniausiai iš tų pinigų perkami suvenyrai ar dovanos į Lietuvą atvykstantiems aukštiems svečiams, apmokamos jų vaišių sąskaitos.

Šį penktadienį Kauno apygardos teisme bus nagrinėjama Maliko ir Khadižat Gatajevų byla, kurios pagrindu tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) kaltinimai, kaip spėjama, inspiruoti Rusijos specialiųjų tarnybų. "Nors tardymo izoliatoriuje turėjau tikrai daug laiko apmąstymams, tačiau iki šiol neturiu vienareikšmio atsakymo, kodėl manimi ir mano šeima susidomėjo Lietuvos specialiosios tarnybos, - tvirtina M.Gatajevas.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo arba Liustracijos komisijos (LK) vadovas Algimantas Urmonas liepos pradžioje pranešė, kad ketina palikti šias pareigas. "Nematau jokio kardinalaus postūmio tikro, nesuvaidinto liustracijos proceso link, - išeities nemato A.Urmonas. - Tai tėra prasta vaidyba ir ji man paprasčiausiai nusibodo.

Vakar pritarusi nacionalinio investuotojo "Leo LT" likvidavimui pagal savo pasiūlytą skyrybų scenarijų valstybė žada tai suspėti padaryti iki metų pabaigos. Tačiau teisininkai neabejoja, kad neradus taikaus sprendimo, turto dalybos užtruks. Nacionalinės energetikos bendrovę "Leo LT", kuri turėjo įgyvendinti strateginius milijardinės vertės energetikos projektus, vakar akcininkų susirinkime Vyriausybės atstovų balsais nutarta likviduoti.

Dažnai prieštaringi ir chaotiški valdžios žingsniai visuomenėje sukelia nerimo dėl ateities nuotaikas. Tačiau LŽ pašnekovai tvirtina, kad į normalias gyvenimo vėžes grįžtume, jei bent nepamirštume pamatinių vertybių. Ko pasimokysime iš krizės, kokie iš jos išeisime, LŽ kalbasi su Telšių vyskupu Jonu Boruta, politologu Lauru Bieliniu ir psichologu Pauliumi Skruibiu. Priminė dekalogą.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovas Audrius Siaurusevičius buvo iškviestas į Vyriausybės rūmus pasiaiškinti, kodėl LRT įklampino į milijonines skolas. Neapsikentusi dėl metus laiko užsitęsusios padėties, kai LRT vadovai atsisako mokėti Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC) kosmines skolas už LRT programų transliacijas, į dviejų valstybės įmonių ginčą įsikišo Vyriausybė.

Priverstinis lėšų taupymas kerta per neįkainojamus dalykus - kultūrą. Finansų ministerijai paliepus, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) administracija uždaro dešimtmečius gyvavusius meno kolektyvus. Blaivių protų paieška Rugsėjo 1-ąją atleidimo iš darbo lapeliai bus įteikti LRT vaikų choro vadovams. "Šiame chore galėjo dainuoti visi, kurie norėjo, nes nerinkome mokesčių. Išsilaikėme ir per Lietuvos blokadą, ir per Sausio 13-osios įvykius, o dabar mus uždaro.

2006 metų rugpjūčio 23 dieną Breste, šalia „Inturist“ viešbučio, rastas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine ministro patarėjo pulkininko Vytauto Pociūno kūnas. Treji metai po Lietuvos pulkininko žūties buvo ne ką mažiau baisūs nei pati tragedija.

Buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūte, klausiama, kokia Lietuva išeis iš krizės ir kokias jos pamokas turėtume išmokti, tvirtina šiandien labiausiai pasigendanti aiškios valstybės vadovų ateities vizijos. - Ar tinkamai naudojamasi Europos Sąjungos (ES) parama, siekiant išbristi iš krizės? Naujausiais duomenimis, panaudojama vidutiniškai tik apie 13 proc. galimos paramos.

Paslapčių šydais save apgaubęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateko į labai keblią padėtį - pradėję operaciją prieš čečėnų Gatajevų šeimą, pareigūnai nesugeba paaiškinti, kodėl kišosi į jiems nebūdingą veiklą ir kieno užsakymus ar pavedimus vykdė. Perteklinis kalinimas Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius penktadienį nusprendė, kad už savavaldžiavimą nuteistiems Malikui ir Khadižat Gatajevams bus trims mėnesiams pratęstas suėmimas.

Sutikusi bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, R.Petkelienė papasakojo apie nuo 2006-ųjų Seime veikusį "paskolų banką". Seimo nariams ir parlamento darbuotojams ji esą skolinusi pinigų iš kasos, tikina turėjusi ir tai patvirtinančius kasos orderius - iš viso už 120 tūkst. litų. "Tai gali būti paprasčiausias muilo burbulas.

Šią savaitę vykstančiame kino festivalyje "Kinas prieš melą" dar sykį priminta apie nevienareikšmes ir skaudžias čečėniškos diasporos - karo aukų - istorijas. Į tarptautinį atgarsį įgavusias bylas gana skirtingai žvelgia menininkai, žmogaus teisių gynėjai ir net pati čečėnų bendruomenė. "Lietuvos žinios" jau ne kartą rašė apie bylą, įgavusią tarptautinį atgarsį.

Generalinė prokuratūra (GP) pranešė, kad neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo į dr. Joną Basanavičių. Nors niekas to ir neteigė. Išsisukinėdama iš kvailos padėties, GP ir jos vadovas Algimantas Valantinas galutinai susipainiojo savo mele. "2009 metų liepos 28 d. "Lietuvos žinių" dienraštyje spausdintoje Rimanto Varnausko publikacijoje "Prokuratūra pradėjo amžiaus tyrimą" rašoma, kad: "(...) prokurorai (...) ėmėsi visais požiūriais "amžiaus bylos" - pasikėsinimo į dr.

Neseniai Sąjūdžio komisija Vytauto Pociūno mirties aplinkybėms tirti paskelbė, kad Generalinę prokuratūrą (GP) ištiko krizė ir pribrendo būtinybė tirti pačios GP veiksmus. Tačiau ši nesnaudžia - prokurorai, nesugebėdami išnarplioti vos prieš keletą metų įvykdyto nusikaltimo, ėmėsi visais požiūriais "amžiaus bylos" - pasikėsinimo į dr. Joną Basanavičių (1851 11 23 - 1927 02 16) tyrimo, verto tūkstantmečio jubiliejaus.

"Valstybininkų" žmogus, bene vienintelis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai priklausantis Kembridžo doktorantas Seime, vyriškis, pasidabinęs specialiu kostiumu, rytais geriantis šampaną, filosofas, verslininkas. Tai vis tas pats - Mantas Adomėnas. Jo dar neilgoje biografijoje savotiškai susiję reikšminiai žodžiai: senoji (sovietinė) ir naujoji (konservatorių) nomenklatūra, Kembridžas, Kaunas, Vilnius, Maskva, KGB.

Nužudytosios N.Estemirovos artima draugė Oksana Čelyševa, trumpai viešėjusi Vilniuje, vakar sutiko LŽ pakomentuoti situaciją Rusijoje. O.Čelyševa yra Rusijos ir Čečėnijos draugijos viceprezidentė, 2006 metais apdovanota "Amnesty International" už žurnalistiką, keliančią pavojų gyvybei, rašanti "Guardian", "Independent", "Times". - Tai, be jokios abejonės, Ramzano Kadyrovo rankų darbas, nors jis ir ne pats tiesiogiai nužudė Nataliją.

Valdžiai užsimojus naikinti Vilniaus centre istorinį paveldą sukaupusias bibliotekas, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė teisinasi tenorėjusi išgirsti nuomones apie šių mokslo centrų ateitį. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dar pavasarį Saulėlydžio komisijai išsiuntė raštą, kuriuo paragino ją įvertinti galimybes "optimizuoti Lietuvos mokslinių bibliotekų tinklą". Ministras pasiūlė "konsoliduoti" Vilniaus mieste įsikūrusias įstaigas.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) vertindamas abitūros egzaminus suklydo net 1,3 tūkst. kartų. Dėl šių klaidų, taip pat vėluojančių apeliacijos rezultatų ne vienam abiturientui brandos atestatai buvo įteikti be pažymių. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų manymu, klaidų mastas nėra toks didelis. Kai kurioms Lietuvos mokykloms tenka perrašyti brandos atestatus. NEC pakeitė apie 1,3 tūkst. galutinių egzaminų vertinimų.

Dvi valstybinės įstaigos - Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) bei Lietuvos radijas ir televizija (LRT) - tarpusavio finansinį ginčą žada aiškintis teisme. LRTC generalinis direktorius Algirdas Vydmontas vakar patvirtino LŽ pasiekusią informaciją, kad LRT jau kurį laiką neįstengia su šiuo centru atsiskaityti už suteiktas paslaugas. "Problemų dėl LRT iš tiesų turime, tačiau konkrečių sumų minėti nenorėčiau, nes tai būtų nekorektiška. Tai - komercinė paslaptis", - teigė A.Vydmontas.

Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliais liepos 5-ąją prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo penkis "Kovojančiojo Solidarumo" atstovus. Radikalesnės "Solidarumo" profsąjungų judėjimo dalies atstovai Janina Jadwiga Chmielowska ir Piotras Hlebowiczius pokalbio pradžioje negali neprisiminti 1990-1991-ųjų, kai Lietuvos nepriklausomybei kilo rimti išbandymai. "Supratome, kad jei bus blogai jums, tai bus blogai ir mums. Todėl kuo ir kaip galėjome, tuo ir taip padėjome", - sako jie.

Smurtu apkaltintas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pateikė teismui skundą dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pranešė, kad gavo privataus kaltintojo A.Siaurusevičiaus, labiau žinomo Siauro, o dabar ir Skydininko pravardėmis, skundą, kuriame fotografai Irmantas Sidarevičius ir Valdas Kopūstas kaltinami pernai spalio 13-osios naktį viešbutyje "Naujasis Vilnius" nesunkiai sutrikdę jo sveikatą.

Juozapota iš Jono Biliūno "Liūdnos pasakos" stebėjosi, "kiek daug ponų ir kokie visi gražūs", kurių veltui klausinėjo: "Ar nematėt mano Petriuko?" Liudvika Pociūnienė liepos 6-osios iškilmėse prezidentūroje galėtų sukti prie gražiausio pono - generalinio prokuroro Algimanto Valantino, klausdama: "Ar nematėt mano... ?" To paties galėtų paklausti ir prezidento Valdo Adamkaus. Direktyva.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas buvo puikiai perpratęs prezidento Valdo Adamkaus, Valstybės saugumo departamento (VSD) buvusios ir dabartinės vadovybės nenorą, kad būtų ištirta VSD pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo byla. Advokatas Jonas Butkus, ėmęsis atstovauti Liudvikai Pociūnienei, kelia kai kuriuos klausimus. Atsakymai iki šiol nežinomi.

Rudeniop į Europos Parlamentą (EP) keliausiantys dvylika - devyni jų pirmą kartą - Lietuvos atstovų po truputį dėliojasi savo ateities planus ir naujosios gyvensenos ypatumus. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas telefono nekelia, prie savo šefo neprileidžia ir jo padėjėja - atostogos šventas reikalas, trukdyti nevalia. Tačiau ponia Laima Paksienė mielai sutinka pasidalyti būsimojo europarlamentaro ir savo rūpesčiais.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Generalinė prokuratūra vakar nutarė skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį Vytauto Pociūno byloje. Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas prokurorų veiksmus vertina kaip sistemingą veikimą prieš valstybę.

Seimo valdybai nutarus samdytis naują parlamentarų maitintoją, ant ledo liko valstybinės įmonės darbuotojai. Jų ginti ėmėsi tik viena parlamentarė. Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė vakar susitiko su Seimą aptarnaujančios įmonės "Greminta" darbuotojais. Ilgamečiai įmonės darbuotojai skundėsi, kad Seimo kanceliarija su jais elgiasi negarbingai.

Šalies saugumiečiai, ir anksčiau kaltinti per dideliu politikavimu, neteisėtu politikų, verslininkų, žurnalistų sekimu, įnirtingu pasipriešinimu parlamentinei kontrolei, peržengė visas ribas. Šį kartą jų dėmesio ir sekimo centre atsidūrė opozicinės Socialdemokratų partijos vadovybė ir net kandidatas į prezidentus. "Po kalpoku" - socdemai.

Kilus konfliktui tarp Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Arvydo Anušausko ir LŽ vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko, buvo prieita net iki to, kad NSGK pirmininkas viešu laišku "Darbas verslo grupei ar ?.." apkaltino V.Vasiliauską neva dalyvavus KGB priedangos operacijoje prieš Valdą Adamkų.

Dabar VSD ir STT aukštą rangą pasiekę pareigūnai savo stulbinamą karjerą pradėjo veržlia operacija prieš kontrabandininkus, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad pagrindinis įkaltis toje byloje - klastotė. Šių įpročių neatsisakyta iki šiol. "Gal jis galėjo būti griežtesnis, bet kad blogas vadybininkas ar dar kažkas... Plius tarp visų viršininkų, tai Vytas (Vytautas Pociūnas - aut.) tikrai ne paskutinis buvo, ten yra kur kas blogesnių.

Pajudėjo valstybės valdymo reforma, kuria ministerijų sekretoriai keičiami politinio pasitikėjimo viceministrais. Vienos ministerijos ją įvykdė nelaukdamos liepos mėnesio, kitos dar trypčioja. Nors įspėjimai dėl atleidimo įteikti visiems ministerijų sekretoriams. Bene lengviausia susirasti viceministrus buvo energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, kuris ministeriją pradėjo kurti nuo nulio. Jais paskirti Romas Švedas ir Henrikas Bernotavičius.

Saulėlydžio komisija sumanė tokią krašto archyvų reformą, kurią mokslininkai vadina archyvų naikinimu. Iš 15 valstybės archyvų siūloma palikti tik du. Darbo grupė Lietuvos archyvų departamento (LAD) atliekamoms funkcijoms, tolesnės veiklos tęstinumui nagrinėti ir vietai valstybės valdymo sistemoje nustatyti praėjusią savaitę pristatė du numatomo reorganizavimo variantus. Siekia taupyti.

Tris Lietuvos teisinės minties galiūnus paklupdė paprasčiausias godumas. Išsistatę šimtų tūkstančių vertės vilas, jų link - valstybės sąskaita - nusitiesė ir milijono vertės tiltą. Vieno tilto istorija gali tapti savotišku dabartinės Lietuvos apibendrinimu - aukščiausio rango pareigūnai, turintys kryžiumi gultis už teisingumą - tampa neteisėtumo simboliais. Šioje istorijoje susipynę ir politika, ir teisė, ir statybos.

Tautos prisikėlimo partijoje (TPP), vadovaujamoje Seimo pirmininko Arūno Valinsko, padvelkė pavasariniai permainų vėjais, kurie gali net išardyti šį veržliai į politiką atėjusių naujokų sambūrį. Išstumti pirmtakai. Formalia priežastimi vidinei trinčiai tarp TPP narių tapo Teisingumo ministerijoje įstrigusi partijos įstatų registracija.

Kova su korupcija dominuoja visų pastarųjų Vyriausybių programose. Ne išimtis ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, į kurios nemalonę pateko Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA), tačiau kartais toji kova įgauna kurioziškų formų. Įspėjanti pažyma.

Po kelių mėnesių visiškos nežinios į Lietuvos politinę padangę grįžta idėjinis "valstybininkų" vadas Albinas Januška. Prasidėjus rinkimų į prezidentus kampanijai, jis talkins vienam iš kandidatų. Iš visuomenės akiračio didžiuoju valstybės strategu vadintas A.Januška dingo po Seimo rinkimų suformavus naują Vyriausybę. Iki tol jis buvo tuomečio premjero socialdemokrato Gedimino Kirkilo patarėjas.

Vilniaus pakraštyje kylantis Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kvartalas dėl atmestinai ar nesąžiningai dirbusių valdininkų ir statytojų yra atsidūręs dviprasmiškoje padėtyje. Biurokratinio atsirašinėjimo įkaitais virto dalis šio mikrorajono gyventojų. Perkūnkiemis užima 99 hektarų teritoriją tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento.

Paskutinėmis savo darbo dienomis Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė perleido verslininkams beveik 3 hektarus valstybės žemės sostinėje, Saulėtekio alėjos pašonėje.

Apie teismuose atkakliai bandantį ginti savo garbę ir orumą, pričiupti buvusius „Ekstros“ žurnalistus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pavaduotoją Darių Jurgelevičių sužinome vis daugiau. Sąjūdžio priešaušryje šis aktyvus komjaunimo veikėjas spėjo įstoti ir „šlovingosios“ Sovietų Sąjungos komunistų partijos (KPSS) gretas.

LŽ duomenimis, kalėdinių premijų tradiciją pradėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, turėdami patikimiausius duomenis apie rinkimus laimėjusių konservatorių užmačias imtis „diržų veržimosi“ politikos. Patys saugumiečiai tai neigia. Premijų nebuvo. LŽ žiniomis, VSD jau praėjusių metų lapkričio mėnesį išmokėjo savo darbuotojams premijas, kurios buvo pavadintos kalėdinėmis.

Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, laiminami aukščiausios savo vadovybės, tarnauja jau ne valstybės, o privačių bendrovių interesams. Todėl ir dygsta VSD vadovų kotedžai iš valdiškų algų.