Valdžios institucijose plušantys viešųjų ryšių specialistai uždirba nuo 2 iki 5 tūkst. litų per mėnesį. Dialogui su visuomene palaikyti kasmet išleidžiama nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių litų. Tačiau valdininkų pranešimai ne visada pasiekia adresatą, o kartais atrodo tiesiog nereikšmingi.
Mažiausią pasitikėjimą visuomenėje pelnęs Seimas savo veiklai reprezentuoti ir įvaizdžiui gerinti išleidžia įspūdingas sumas, nors visuotinio sunkmečio sąlygomis esą stengiamasi taupyti. Parlamento kanceliarijos Viešųjų ryšių skyriui vadovaujanti Eglė Trembo LŽ pabrėžė, kad šalies gyventojų supratimas apie Seimo veiklą esantis gerokai iškreiptas. "Žmonės įsivaizduoja, kad Seimas yra vos ne svarbiausia pašalpų dalijimo organizacija. Todėl mes į ekskursijas visą Lietuvą susikviečiame, parlamento rūmuose apsilanko tūkstančiai", - sakė ji.
Tikina taupantys.
Tačiau didžiausią išlaidų dalį sudaro ne ekskursijos, o visuomenės informavimo veikla. Leidžiami periodiniai žurnalai "Seimo kronika", "Lithuanian Parliamentary Mirror", skirtas reprezentuoti Seimui užsienyje. Anot E.Trembo, visa ši leidyba yra numatyta Seimo statute, tad norint jos atsisakyti reikėtų keisti šį dokumentą. Statutas taip pat įpareigoja skelbti informacinius skelbimus apie įstatymų projektus laikraščiuose.
"Mūsų biudžetą siaubingai apkarpė, tad patys radome būdų, kaip sutaupyti 200 tūkst. litų", - tikino E.Trembo. Šiemet jos vadovaujamas skyrius nusprendė atsisakyti kai kurių planuotų reprezentacinių leidinių: albumo "Lietuvos Respublikos Seimas", kompaktinės plokštelės apie parlamento veiklą. Taip pat atsisakyta nuolat atnaujinamų lankstinukų kai kuriomis užsienio kalbomis, pakoreguoti periodinių leidinių tiražai ir periodiškumas. Iš viso planuojama sutaupyti 110 tūkst. iš leidybai numatytų 380 tūkst. litų.
Šiais metais reprezentacinėms išlaidoms - parodoms, ekskursijoms - panaudota per 8 tūkst. litų, o Seimo kanceliarijos kurtai, dabar jau nutrauktai televizijos laidai "Seimas - tiesiogiai" išleista 145 tūkst. litų.
Bendrauja ir be pinigų
Tūkstantines sumas viešiesiems ryšiams išleidžia ir ministerijos. Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamente pluša net 19 darbuotojų. Departamento vadovas Rolandas Kačinskas LŽ tikino, jog šis padalinys siekia, kad Lietuvos gyventojai "kuo aktyviau dalyvautų dialoge apie tarptautinę bei saugumo politiką, o ne liktų pasyvūs jos stebėtojai". Šiai veiklai URM kasmet skiria nuo 50 iki 70 tūkst. litų, dar kelios dešimtys tūkstančių litų atitenka konkretiems projektams.
"Yra daugybė bendravimo su visuomene formų, kurios nereikalauja jokio finansinio indėlio", - į užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko išradingumą apeliavo R.Kačinskas. Esą ministras lyg koks misionierius vis dažniau lankosi šalies regionuose. V.Ušackas aktyviai reiškiasi ir socialiniame tinkle "Twitter". Paskutinė jo žinutė skamba taip: "Lietuviškas paradoksas: "gauti pylos" už klasikines konservatorių vertybes. Kartais pasijuntu tarsi kitoje planetoje."
Dirbama "sparčiai"
Finansų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vadovo Vytauto Lenkučio duomenimis, šiemet ši institucija viešiesiems ryšiams išleido apie 70 tūkst. litų. "Vykstančius pokyčius, sprendimus visuomenei siekiame paaiškinti kaip galima anksčiau, išdėstyti priežastis ir laukiamus rezultatus bei galimas pasekmes, jeigu minėtų sprendimų nebūtų priimta", - LŽ tikino jis. Apie ministerijos darbų "spartą" liudija jos tinklalapis - pranešimai apie nuveiktus ar numatomus darbus vėluoja kelias dienas.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė pranešė, kad SAM viešiesiems ryšiams skirta 241 tūkst. litų. Anot G.Maksimaitytės, siekiant informuoti plačiąją visuomenę dedamos visos pastangos. Tačiau LŽ žurnalistams ne vieną kartą teko įsitikinti šio skyriaus darbuotojų "operatyvumu". Pateikus konkretų klausimą atsakymo teko laukti pernelyg ilgai. Užtat į išspausdintą publikaciją reaguota žaibiškai - paties ministro Algio Čapliko vardu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus veiklai buvo numatyta 444 tūkst. litų pagal priemonę "Vykdyti šviečiamąją veiklą socialiai pažeidžiamoms ir kitoms gyventojų grupėms".
"Įvertinę sudėtingą ekonomikos padėtį šalyje, taupyti pradėjome praėjusiais metais pasirodžius pirmiesiems sunkmečio ženklams. Už tas lėšas nuo metų pradžios iki dabar buvo surengta keliolika radijo laidų ir publikuota keliolika informacinių straipsnių regioninėje bei nacionalinėje žiniasklaidoje", - LŽ pranešė minėto skyriaus atstovė Lina Bušinskaitė. Anot jos, SADM labiau orientuojasi į regionus - mažesnių miestų ir miestelių žiniasklaidos priemones.
Diskusijose nedalyvauja
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pastaruoju metu taip pat sulaukė kritikos dėl negebėjimo paaiškinti savo veiksmų pagrįstumo. Įprastas VSD atstovo spaudai Vytauto Makausko atsakymas į visus klausimus yra: "VSD šios situacijos nekomentuoja."
"Įstatyme numatyta, kad departamentas informaciją, išvadas bei rekomendacijas valstybės saugumo klausimais teikia prezidentui, Seimui, Vyriausybei, prireikus - ir kitoms valstybės institucijoms. Tai yra normali praktika ir toks bendradarbiavimas vyksta nuolat. VSD yra statutinė institucija ir nedalyvauja viešose politinėse ar visuomeninėse diskusijose", - šįkart netikėtai išsamų V.Makausko atsakymą gavo LŽ.
Rimantas VARNAUSKAS
