2006 metų rugpjūčio 23 dieną Breste, šalia „Inturist“ viešbučio, rastas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine ministro patarėjo pulkininko Vytauto Pociūno kūnas. Treji metai po Lietuvos pulkininko žūties buvo ne ką mažiau baisūs nei pati tragedija.
Beprecedentė šmeižto kampanija, kurią vykdė Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai prieš savo kolegą, begaliniai V.Pociūno artimųjų teismų procesai prieš Generalinę prokuratūrą (GP), kurpiančią legendas apie nelaimingą atsitikimą, buvusio valstybės vadovo Valdo Adamkaus atsainus požiūris ir net trukdymas parlamentiniam tyrimui, pasitelkus Egidijaus Kūrio vadovaujamą Konstitucinį Teismą. Viltis, kad šis košmaras baigsis, atgimė išrinkus naują Seimą. Tačiau kodėl ji iki šiol neišsipildė?
Su valdančiosios daugumos atstovais LŽ aiškinosi, kokias pamokas gavo Lietuva, išgyvenusi šią tragediją, ar nors kiek esmingiau pasikeitė padėtis, kuri parlamentinio VSD tyrimo metu buvo įvardyta kaip kelianti didelę grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Valstybininkai“ baigia sunykti?
„V.Pociūno žūtis buvo lyg vulkano išsiveržimas mūsų politiniame gyvenime ir kartu su politika glaudžiai suaugusiame VSD. Šios struktūros problemos glūdėjo giliai, buvo įsišaknijusios. Jų nei Seimas, nei praėjusios kadencijos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), nei tuometinis prezidentas V.Adamkus laiku neatskleidė. Tas tragiškas nutikimas buvo postūmis, dėl kurio visos tos bėdos išsiveržė į paviršių. Jos išsiveržė, diagnozė daugmaž aiški, tačiau tik dabar prasideda gydymo procesas. Taigi tokia padėtis po to tragiško įvykio. Ir tai, žinoma, neguodžia artimųjų, bičiulių“, - teigė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, klausiama, kokias pamokas gavome iš šios tragiškos istorijos.
Paklausta, ar kai kalbama apie „gydymo procesą“, turima galvoje dviejų VSD direktoriaus pavaduotojų (Dariaus Jurgelevičiaus ir Dainiaus Dabašinsko - aut.), kurie dažniausiai buvo minimi parlamentinio tyrimo metu, pasitraukimą iš savo postų, R.Juknevičienė teigė, kad teisingumas visoje šioje istorijoje dar nepasiektas. Ar tas pasitraukimas nėra savotiška rotacija, kai pereinama iš saugumo į diplomatinę tarnybą? Ar neatrodo keista, kad pareigūnai, kurie aktyviai dalyvavo V.Pociūno šmeižto kampanijoje, gauna atsakingus postus?
„Skaudus būtų palyginimas su tais žmonėmis, kurie sąžiningai liudijo, atskleidė savo turimą informaciją, turiu galvoje pašalintus iš VSD Vytautą Damulį ir Kastytį Braziulį, kurie buvo išmesti į gatvę, nors prieš tai buvo giriami ir apdovanojami už savo atliktus darbus, - prisiminė R.Juknevičienė. - Bet teisingumo principas visoje šioje istorijoje dar neįgyvendintas. Nenorėčiau sakyti, kad tie minėti pavaduotojai turėtų likti be darbo valstybės tarnyboje, bet ar turi būti elgiamasi taip, kaip pasielgta? Mane šie įvykiai kiek nustebino, bet iš tikrųjų apsivalymo procesas prasidėjo.“
Ministrės teigimu, VSD dar laukia sisteminiai sprendimai, kuriems reikia labai gero bendradarbiavimo tarp prezidentės ir Seimo. Atsižvelgiant ir į tai, ką yra sukūrusios kitos valstybės, reikia sukurti sistemą, kad iš principo tokie kunkuliavimai saugumo srityje nebūtų galimi. Kad žmonės, matydami tam tikrą neskaidrumą, negerus dalykus, turėtų galimybę kreiptis, pranešti apie juos, pateikti konkrečius faktus ir kad tam būtų užkertamas kelias. Tokį mechanizmą dar esą reikia sukurti. Teorinė bazė, pasak R.Juknevičienės, tokiems pokyčiams jau yra sukurta, kokiu keliu turi būti einama, daugmaž aišku. Visų pirma turi būti išspręstas pavaldumo, užduočių formulavimo klausimas. Nenormalu, kad nėra jokio VSD ryšio su Vyriausybe. Kitas dalykas - VSD kontrolė. Tam tikrai neužtenka vien parlamentinio komiteto. Parlamentarai negali atlikti kasdienės kontrolės, tad turi būti sukurta pasitikėjimą turinti nedidelė struktūra, kuri galėtų atlikti tą kasdienę kontrolę.
Skandalinga, kad teismai jau kelintą kartą grąžina GP tirti V.Pociūno bylą, net iki dabar neišsireikalautos analitinės pažymos, kurias Seimo sprendimu VSD vadovybė privalėjo pateikti parlamentui. Kodėl delsiama paskelbti analitinę pažymą apie Rusijos dujų tarpininkės kyšius perkamai Lietuvos žiniasklaidai ir konkrečiai vienam dienraščiui, kuris dabar įnirtingai juodina Vyriausybę ir prezidentę? Visuomenė tikėjosi, kad konservatoriams atėjus į valdžią reikalai pasistūmės į priekį. Kodėl Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) V.Pociūno ir VSD byloje lyg pasitraukė į šešėlį, ši istorija tapo lyg ir ne tokia svarbi, kokia atrodė esant opozicijoje?
„Man tikrai nėra nesvarbi ši istorija. Viename paskutinių NSGK posėdžių, kuris buvo uždaras, buvo griežtai keliamas minėtų pažymų klausimas. Deja, Povilas Malakauskas turi kitokį požiūrį. Nežinau, ar tai jo, ar kitų žmonių, nuo kurių priklausomas VSD vadovas, suformuotas požiūris. Nežinau, kas jam neleidžia pateikti tų pažymų, net nematau kito kelio, kaip apskritai jas paviešinti. Nėra ten operatyvinės informacijos, kas taip sako, tas meluoja“, - tikino R.Juknevičienė. Tai yra pažymos, kurių dešimtimis gauna valstybės vadovai, NSGK nariai. Ir su daug svarbesne informacija nei apie galimas korupcijos apraiškas valstybėje. Nesvarbu, kad ta informacija yra susijusi jau su buvusiais ar nueinančiais nuo arenos valstybės pareigūnais. „Galbūt tie žmonės, kurie eina aukštas pareigas VSD ir Užsienio reikalų ministerijoje (URM), ir nėra suinteresuoti, kad pažymos būtų paviešintos. Bet jeigu nebus atliktas šis darbas, pasitikėjimo dabartiniu saugumo vadovu nebus. NSGK dar kartą pareikalavo pažymas pateikti ir net nežinau, ką daryti toliau - Seimo nariams piketus rengti prie VSD? Tačiau ponas P.Malakauskas visiškai neatsižvelgia į NSGK reikalavimus. Tad apie kokį tarpusavio pasitikėjimą galima kalbėti?“ - sakė ministrė.
Ar P.Malakausko priklausomybė nuo „valstybininkų“, pakeitusių išorinį pavidalą, prisitaikiusių prie naujų aplinkybių, egzistuoja? - klausta R.Juknevičienės. „Ne, taip nesakyčiau. Tai jau beišsklaidoma grupuotė. Žinoma, tai nėra rašytinę struktūrą turinti grupė, ji dar turi įtakos, tačiau po prezidento rinkimų ši įtaka labai smarkiai sumažėjo ir, tikiuosi, toliau mažės. Išardžius „Leo LT“ ir vykstant kitiems procesams, pamažu jie nyks, - prognozavo R.Juknevičienė. - Esant krizei dėmesys šiai grupei visuomenėje lyg ir mažėja, tačiau vis tiek tai lieka demokratijos įtvirtinimo arba jos silpninimo klausimas. Užvaldyti kraštą tiems, kuriuos vadiname valstybininkų vardu, yra daug lengviau negu įtvirtinti įsišaknijusią demokratiją krašte.“
Baigsis primityvizmas
„Pirmiausia norėtųsi pasakyti ką nors teigiamo, kas susiję su mūsų buvusiu bendražygiu. Yra gana daug požymių, kad blogų įtakų tendencijos energetikoje yra naikinamos. Turiu galvoje mūsų pastaruosius veiksmus išskaidant „Leo LT“ bendrovę. Ir kitose energetikos srityse daromi sprendimai Lietuvos žmonių labui, o tai ir buvo ta sritis, kurioje ilgą laiką darbavosi V.Pociūnas. Toks šių pokyčių matymas jį tikriausiai būtų pradžiuginęs“, - kalbėjo TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.
V.Pociūno žūties tyrimo istorijoje jis norėjo įvardyti vienintelį mažą teigiamą dalyką - teismai turėjo ryžto ir nevengė pasakyti prokurorams, kad jų tyrimas neišsamus, nepakankamas, ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas nuleidęs galvą turėjo dar kartą grįžti prie to tyrimo. „Būtų labai apmaudu sužinoti, kad GP yra užsispyrusi žūtbūt ginti savo pirminę poziciją, lyg ir gindama institucijos garbę. Norėtųsi palinkėti, kad bent dabar bus išnaudotos visos galimybės atliekant pakartotinį tyrimą. Suprasčiau, jei GP pasakytų, kad negali iki galo ištirti, negavo visos medžiagos iš Baltarusijos KGB. Tačiau kai kelis kartus daroma ta pati primityvi, keista išvada, kyla daug nemalonių klausimų“, - sakė J.Razma.
Pasak jo, parlamentinis tyrimas labai sudėtingai vyko praėjusios kadencijos Seime, bet išvados buvo svarbios ir visuomenė tikėjosi efektyvesnio jų vykdymo. Paskutiniai prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimai dėl kai kurių VSD dirbusių asmenų (pavaduotojų atleidimo, - aut.) yra jau šis tas praktinėje plotmėje, o dabartinio Seimo NSGK, pasak J.Razmos, galėjo aktyviau įsirašyti į savo darbotvarkę ir aktyviau įgyvendinti buvusio tyrimo išvadas. Konservatorių frakcijos nariai esą tarėsi, kaip tą kontrolę sukonkretinti, ir tie darbai yra bei bus daromi.
J.Razmai buvo priminta, kad labai panašiai - jog negalima išmesti į gatvę - buvęs prezidentas V.Adamkus kalbėjo apie buvusį VSD vadovą Arvydą Pocių, o dabartinis NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas - apie susikompromitavusį D.Dabašinską. Tad ar galima sakyti, kad VSD apsivalo, gal tai tik parodomasis veiksmas. Parlamentaras tvirtino, kad nenorėtų taip įsivaizduoti. Pasak J.Razmos, vykdant VSD reformą buvo numatytas vienas svarbiausių dalykų - vadovybės kaita. Kol kas ta kryptimi ir einama.
„Šiandien dar sunku kalbėti apie esminius pokyčius šioje institucijoje, bet visą laiką sakėme, kad jie galimi tik atėjus naujai prezidentei. Nereikia norėti, kad prezidentė per mėnesį smarkiai pasistūmėtų, bet tikimės, kad VSD problemos išliks jos akiratyje. Neskubėčiau daryti pesimistinių išvadų, nes prezidentė yra veiksmo žmogus ir apsiriboti vien parodomosiomis akcijomis jai neturėtų būti būdingi dalykai, - sakė J.Razma. - Su užsienio reikalų ministru pasiaiškinsime dėl D.Dabašinsko perkėlimo būtinybės. Žinoma, jis turi daug svarbios informacijos, tad priimtas į diplomatinę tarnybą tam, kad nepereitų į kitą pusę. Bet ne mažiau svarbus ir pareigūno padorumas. Čia klausimų daug, žinant visą V.Pociūno šmeižimo istoriją.“
V.Pociūno klausimai neatsakyti
V.Pociūno mirtis apnuogino daugelį problemų, ragina jas įvardyti, apmąstyti ir galiausiai spręsti. Viena akivaizdžiausių - operatyvinio tyrimo subjektų kontrolės problema, tokios kontrolės stoka. Šie subjektai dirba beveik nekontroliuojami. Net pažymos, kurios buvo parašytos ir skirtos ne kam kitam, o ir NSGK žmonėms, yra nuo jų slepiamos. O juk šie žmonės prileisti prie slaptos informacijos, aiškino parlamentaras Kęstutis Masiulis, dirbantis šios kadencijos Seimo NSGK.
„Mes neturime tokios sistemos, kuri galėtų kontroliuoti operatyvinę veiklą vykdančias institucijas. O ten yra daug pinigų, daug informacijos, daug galių sutelkta. Ir galimybių piktnaudžiauti, ir paveikti, ir daryti įtaką, o gal net, gink Dieve, imtis kraštutinių veiksmų. Kas gali garantuoti, kad taip nėra. Nors VSD vadovas garantuoja, kad organizacijoje viskas gerai, - trūkumus dėstė K.Masiulis. - Buhalteriniai popieriai lyg ir sutvarkyti, o kas gali patikrinti veiklos pagrįstumą. Mes tik išklausome ataskaitas ir parašome pažymį - teigiamą ar neigiamą. O šiaip net ir to pažymio nerašome, nes nutarta, kad neverta to daryti. Tai didžiulė skylė, didžiulis defektas. Demokratinėje visuomenėje toks defektas turėtų šokiruoti.“
Kaip iš esmės pakeisti situaciją, kad nesikartotų istorijos, kai ne vieną politinį antausį praėjusios kadencijos Seimui tėškė KGB rezervistas A. Pocius, o dabar panašius antausius gauna šios kadencijos Seimas, bet jau nuo vadovo, „mąstančio tik dešiniuoju smegenų pusrutuliu“?
„Labai norėčiau teigiamai galvoti apie VSD, kuriame pačiam trumpą laiką teko dirbti, bei jo vadovus, bet tą norą labai smarkiai sujaukia pačių VSD vadovų veiksmai. P.Malakauskui buvo aiškiai pasakyta, kad Seimas (o tai yra aukščiausia valdžios institucija, kol dar esame parlamentinė respublika) nepasitiki dviem jo pavaduotojais. O kokį gauname atsakymą? „Aš darysiu taip, kaip manysiu, kad reikia daryti“, - piktinosi K.Masiulis. - Kas tai yra? Įtampos tarp aukščiausios valdžios institucijos mažinimas ar savo galių demonstravimas? Ar atstovavimas kažkokiems žmonėms, kurie norėjo tuos pavaduotojus matyti užimamuose postuose? Atsakymai yra negauti iki šiol.
Nors daugelis ir esame atėję iš sovietmečio, labai norėčiau šiose institucijose nematyti tokių asmenų, kurie Sovietų Sąjungai griūvant ropštėsi į tribūnas keikti Vasario 16-osios ir garbinti V.Kapsuko. O vienas iš pavaduotojų buvo būtent toks. Klausimas, kaip jis švenčia tą pačią Vasario 16-ąją, o gal dar garbina sovietų santvarką? To viešai klausiau P.Malakausko per vieną NSGK posėdį. Jis net neraudonavo. Ir tai yra institucija, atsakinga už valstybės saugumą. Ar tokie žmonės yra lojalūs savo valstybei? Tokie dalykai nepuošia ir pasitikėjimo institucija tikrai nedidina.“
Dviejų VSD direktoriaus pavaduotojų atsistatydinimas K.Masiuliui primena „rotacijos“ požymius, kurie nuteikia liūdnai. „V.Pociūnas prieš pat mirtį, kai kalbėjausi su juo, sakė, kad yra įsitikinęs, jog svarbiausios valstybės institucijos užvaldytos grupuotės. Ypač stipriai tas užvaldymas jaučiamas URM ir VSD. Tai, ką aš matau dabar (juokiasi)... gaila, kad tokie mūsų įstatymai? - graudžiai ironizavo K.Masiulis. - Ar yra atsakyta į V.Pociūno užduotus klausimus apie klano įtaką valstybei? Sąsajas su dujininkų klanu? Mes reikalaujame pažymų, kuriose - preziumuojame - tie dalykai yra minimi. Įdomu ir svarbu žinoti, kokie tai asmenys, kuriose institucijose. Ar mes turime mechanizmą nuo tokios įtakos gintis? Mechanizmas turėtų būti tas pats VSD. Bet, pasirodo, ir VSD vyksta panašūs dalykai, nors apie tai tegalime spėlioti, numanyti. V.Pociūnas tvirtino, kad taip yra. Kai pareigūnai kilnojami iš vienos institucijos į kitą, niekas ir nesikeičia - lieka status quo. Jeigu V.Pociūnas būtų gyvas, jis ir toliau „verktų“ man ant peties, o aš toliau abejočiau, kad tai, ką jis sako, yra tiesa. Manyčiau, kad gal jis į viską žiūri per daug pesimistiškai. Bet kai V.Pociūnas žuvo, praslinkus savaitei po šio savo liudijimo, pradedu tikėti, kad kažkas labai smarkiai išsigando, kad jis nepradėtų šnekėti viešai.
Mes galime persistengti įvardydami tam tikrus pavojus valstybei, bet tokiais atvejais geriau persistengti, persisergėti, negu likti visišku naivuoliu, manančiu, kad nėra jokių klanų, jokių įtakų, jokių interesų. Tikėti, kad visi yra sąžiningi, skaidrūs, nekorumpuoti ir neveikiami jokių įtakų.“
Paklaustas, ar pati TS-LKD nesusiliejo su tais klanais, ar jų interesai nepradeda susipinti, K.Masiulis teigė, kad taip manyti nenorėtų, nes nei jis, nei kai kurie kiti žmonės tikrai nesusitaikė su esama padėtimi. „Kai kurių kolegų atsargumą, „realpolitinį“ veikimą galėčiau kiek pateisinti dėl skaudžios praeities. Buvęs NSGK priėmė aiškius sprendimus, kuriuos tereikėjo vykdyti, tačiau prezidentas V.Adamkus numojo ranka, tada ranka moja ir VSD vadovas ir viskas lieka kaip buvę, be jokio krustelėjimo. Nuoširdžiai laukiame ir tolesnių prezidentės D.Grybauskaitės, nuo kurios didele dalimi priklauso VSD likimas, veiksmų. Ryžtingai veikti prezidentei nesutrukdė net P.Malakausko „liga“. Yra vilties, kad prezidentė pusiaukelėje nesustos“, - kalbėjo K.Masiulis.
Piliečių santalka ir M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas KVIEČIA PAGERBTI PULKININKO VYTAUTO POCIŪNO ATMINIMĄ
Prieš trejus metus Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo karininkas V.Pociūnas. Aukščiausi šalies pareigūnai tuomet teigė, kad ištirti šios žūties aplinkybes - valstybės garbės reikalas. Deja, Lietuvos teisėsauga iki šiol to nėra padariusi.
Piliečių santalka ir M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas jau trečius metus kviečia visus savo valstybei neabejingus piliečius pagerbti V.Pociūno atminimą.
Rugpjūčio 23 d., sekmadienį, 17 valandą Daukanto aikštėje, Vilniuje, skambės žuvusiam pulkininkui skirta muzika.
Fleita gros Justina Orlovskytė.
Rugpjūčio 23 d.16.10 per BTV - Vytauto Matulevičiaus dokumentinis filmas „Tyrimas, sudrebinęs klaną“.
Rimantas VARNAUSKAS
