Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovas Audrius Siaurusevičius buvo iškviestas į Vyriausybės rūmus pasiaiškinti, kodėl LRT įklampino į milijonines skolas.
Neapsikentusi dėl metus laiko užsitęsusios padėties, kai LRT vadovai atsisako mokėti Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC) kosmines skolas už LRT programų transliacijas, į dviejų valstybės įmonių ginčą įsikišo Vyriausybė.
Pas Vyriausybės kanclerio pavaduotoją Olegą Romančiką buvo iškviesti A.Siaurusevičius, LRTC generalinis direktorius Algirdas Vydmontas, Susisiekimo ministerijos vadovai.
„Premjero pavedimu LRT vadovybė buvo dar kartą paraginta ieškoti susitarimo, - LŽ pasakojo A.Vydmontas. - Tačiau tai daryti A.Siaurusevičius raginamas nuolat. Tad didelių vilčių, kad jis įsiklausys į pastarąjį raginimą, neturiu.“
Per šią savaitę įvykusį LRT tarybos posėdį A.Siaurusevičius sakė, jog už transliacijas neatsiskaitoma todėl, kad jam „neaiški kaina, kurią moka kiti LRTC klientai“. Nacionalinio transliuotojo vadovui buvo paaiškinta, kad visiems kainos ir nuolaidos yra vienodos (išimtis taikoma tik LRT, kuriai daromos didžiausios nuolaidos). LRT už transliacijas LRTC atiduoda visus valstybės skiriamus pinigus, tačiau neperveda lėšų, kurias gauna iš komercinių projektų. „Užsakome per daug transliacijų, tačiau taip giname žiūrovų interesus, - dėstė A.Siaurusevičius. - Jei trečdalį savo biudžeto turėsime sumokėti LRTC, tai bus pražūtinga.“
Tokias nacionalinio transliuotojo vadovo kalbas kai kurie LRT tarybos nariai vadino paprasčiausiu šantažu, mat su LRTC neatsiskaitoma net už tai, dėl ko jau pasirašytos sutartys.
Kiek anksčiau Susisiekimo ministerijos, kuriai pavaldus LRTC, atstovai perdavė ministro Eligijaus Masiulio poziciją susidariusios padėties nekomentuoti. Esą tai dviejų įmonių verslo reikalai, kuriuos jos turinčios spręsti tarpusavyje, be politikų kišimosi. LRTC yra akcinė bendrovė (nors daugumą akcijų valdo valstybė), o LRT veiklą reglamentuoja specialus įstatymas, tad komerciniai santykiai tarp šių valstybės įmonių išlieka.
Tačiau be politikų ryžtingo įsikišimo jau nebus apsieita, nes LRT dėl nekompetentingo vadovavimo ritasi į bedugnę - nacionalinio transliuotojo skola LRTC iki metų pabaigos gali siekti 11 mln. litų. Kas atsakys už LRT finansinį ir moralinį bankrotą - A.Siaurusevičius ar LRT taryba, toleravusi tokį nekompetentingą generalinį direktorių? LŽ ne kartą rašė, kad A.Siaurusevičiaus draugų ir bičiulių parengti projektai nacionaliniam transliuotojui kainuoja „fantazijos ribas peržengiančias“ sumas, įvardijamas net keliais milijonais litų. LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis LŽ tvirtino, kad nacionalinio transliuotojo, išlaikomo iš mokesčių mokėtojų pinigų, išlaidos prodiuserinėms laidoms - komercinė paslaptis: „Mūsų finansavimas yra mišrus: gauname lėšų iš valstybės biudžeto ir drauge turime komercinių pajamų. Laidas perkame iš komercinių pajamų, ir tai yra konfidenciali informacija. Iš biudžeto pinigų sumokame už LRT laidas ir darbuotojų darbą, už siųstuvus, užsienio transliacijas ir kita.“ Tačiau pasirodo, kad apmokėjus draugų prodiusuotas laidas, sumokėti už siųstuvus nebelieka pinigų. Nė vieno komercinio TV kanalo savininkai netoleruotų, jeigu jų samdoma administracija už reklamą surenkamas lėšas leistų kaip įsigeidusi ir už jas neatsiskaitytų. Pernai LRT gavo už reklamą net 29 mln. litų - kam ir kaip juos A.Siaurusevičiaus administracija išleido, yra „komercinė paslaptis“.
Rimantas VARNAUSKAS
