Šį penktadienį Kauno apygardos teisme bus nagrinėjama Maliko ir Khadižat Gatajevų byla, kurios pagrindu tapo Valstybės saugumo departamento (VSD) kaltinimai, kaip spėjama, inspiruoti Rusijos specialiųjų tarnybų.
"Nors tardymo izoliatoriuje turėjau tikrai daug laiko apmąstymams, tačiau iki šiol neturiu vienareikšmio atsakymo, kodėl manimi ir mano šeima susidomėjo Lietuvos specialiosios tarnybos, - tvirtina M.Gatajevas. - Nesu didelis šios srities specialistas, tačiau manau, kad tokios tarnybos kaip VSD turėtų užsiimti rimtu darbu, o ne persekioti vaikus."
Kauno teisėsauga M.Gatajevui pateikė šiurpius kaltinimus - prekyba žmonėmis, žmonių grobimas, reketas, pasikėsinimas nužudyti.
"Suprantu, kad specialiosios tarnybos gali domėtis tokiais žmonėmis kaip aš, nes esu atkeliavęs iš Čečėnijos. Tačiau įtariu, kad Lietuvos saugumui kažkas pakišo kažkokią "antį". Kas tai padarė, tikrai nenumanau. Tai gali būti Kadyrovo Čečėnijos ar Rusijos tarnybų darbas." M.Gatajevas prisipažįsta, kad dalyvavo koviniuose veiksmuose prieš Rusijos kariuomenę per pirmąjį Čečėnijos karą 1994 metais. Tačiau jau dvylika metų su savo žmona Khadižat yra įsteigę vaikų globos namus ir tik jų globa bei auklėjimu teužsiima.
Purvinas VSD pėdsakas
Kaip jau ne kartą rašė LŽ, didžiausia šios bylos paslaptis - kodėl į buitinę baudžiamąją bylą pradėjo kištis ir aktyviai joje dalyvavo VSD pareigūnai. Pagrindinis VSD koziris šioje byloje - slapta įrašyti pilnametės augintinės Sedos Isambajevos barniai su įtėviais. Čečėnams ne paslaptis, nors visa bylos medžiaga įslaptinta, kad diktofoną ir patarimus, kaip elgtis, merginai davė VSD pareigūnas D.Š. (pavardė redakcijai žinoma).
Kadangi VSD atstovai kategoriškai atsisako komentuoti šią bylą bei departamento vaidmenį joje, iki šiol neaišku, kodėl VSD pareigūnai reikalavo, kad Gatajevų auklėtinis Denis Volovskis teisme duotų savo tėvams nepalankius parodymus, kodėl mūsų saugumiečiai D.Volovskiui grasino deportacija bei teisminėmis sankcijomis, jei jaunuolis atsisakys liudyti prieš Gatajevus. Pats Denisas iki šiol negali pamiršti, kaip jį saugumiečiai be pertraukų tardė beveik 8 valandas. "Bijojau ir negėriau net jų siūlomo vandens, nes pamaniau, jei ten bus primaišyta kokių nors preparatų, tai jų veikiamas dar pasirašysiu ką nors netinkamo prieš Gatajevus", - pasakoja D.Volovskis. Nors jo leidimas gyventi Lietuvoje galioja iki metų pabaigos, tačiau jam grasinta, kad bus išsiųstas nedelsiant, jei neliudys prieš įtėvius.
Kitas auklėtinis Adamas taip pat pasakoja apie saugumo pareigūnų darytą spaudimą, siūlytas brangias dovanas, siekiant išgauti parodymus prieš įtėvius.
Holivudo suėmimo scenarijus
M.Gatajevas iki šiol puikiai atsimena visas suėmimo detales. Kaip Holivudo detektyviniuose filmuose, automobilis netikėtai pastojo kelią ir M.Gatajevas buvo priverstas sustabdyti savąjį.
"Išlipę iš automobilio vyrai dėvėjo kostiumus. Ir pradžių maniau, kad jie nori ko nors paklausti. Paskiau pamaniau, kad tai - banditai. Ruošiausi net gintis. Dabar manau, kad blogai padariau taip nepasielgęs. Bet paskutiniu momentu pastebėjau, kad jie ginkluoti pistoletais. Pistoletai aiškiai pūpsojo po jų švarkais. Išvydęs ginklus, banditišką versiją atmečiau. Nusikaltėliai ginklus slepia, jų nedemonstruoja. Įtariau, kad tai - valdiškų struktūrų atstovai, - pasakoja M.Gatajevas. - Bet aš nežinojau, kas konkrečiai iš specialiųjų tarnybų mane areštuoja ir būtent už ką areštuoja. Man buvo aišku, kad čia įvyko kažkoks nesusipratimas ir mane greitai paleis. Tačiau mane vežė surakintą antrankiais, su ant galvos užmaukšlintu apdangalu. Mane nuvežė į Kauno VSD būstinę Šilainiuose. Tą dieną VSD atstovai man negrasino, nedarė spaudimo. Tik prokurorė Nomeda Oškutytė pareikalavo, kad aš jai papasakočiau visą tiesą, taip pat - ir apie konfliktus su Seda. Aš jai ir papasakojau, ką žinojau, dėl ko nerimavau. Tada ji man pareiškė, kad "pasakas pasakoju".
"Gurmanai" iš VSD
VSD Kauno apygardos pareigūnų veiksmai galėtų kelti juoką, jei nekeltų pasibjaurėjimo. Pavyzdžiui, atlikę kratą M.Gatajevo brolio Zauro namuose, saugumiečiai smulkmeniškai surašė rastus ir paimtus "įkalčius": šalia paimtų asmens dokumentų konfiskuotos popierinės kortelės su užrašu "Duslintuvų remontas. Įvairūs suvirinimo darbai", kortelė "Savivarčio paslaugos" ir visa krūva panašių. Uoliai suregistravę įvairų šlamštą, pareigūnai nežinia kodėl pamiršo įtraukti į sąrašą nešiojamąjį kompiuterį, kurio atgauti Zauras jau nebeturi vilties. Lietuvos saugumiečiai - vagišiai?
Tai patvirtina kitas atvejis. Gatajevams esant tardymo izoliatoriuje, saugumiečiai ne kartą lankydavosi jų namuose. Pabodus bauginti Gatajevų auklėtinius, VSD pareigūnai rasdavo ir įdomesnių užsiėmimų. Vieno tokio vizito metu buvo aptiktas baras su alkoholiniais gėrimais. M.Gatajevas lenkia pirštus - būta butelio brendžio, poros butelių degtinės, vyno. Pavargę nuo darbo VSD pareigūnai vienu sykiu išgėrė viską. Negana to, "konfiskavo" ten pat buvusias Maliko pypkes ir brangų olandišką tabaką.
"Džiaugiuosi, kad manęs bent nemušė, kai buvau sulaikytas, - saugumo pareigūnų kilniaširdiškumu stebisi M.Gatajevas. - Tačiau buvo daromas nuolatinis psichologinis spaudimas." Tiek saugumiečiai, tiek bylą tirianti prokurorė N.Oškutytė nuolatos aiškindavo Gatajevams, kad jie daugiau niekada nepamatys savo vaikų, kad jiems reikėtų nešdintis iš Lietuvos į kokį nors Iraną, kad be Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) leidimo negalės susitikinėti su vaikais.
"Jūsų teisėsaugą kažkas sumaniai vedžioja už nosies. Aš nepadariau nieko tokio, kad lietuviškasis VSD turėtų bent mažiausią pretekstą manimi susidomėti. Matyt, jūsiškiams buvo pamėtėta dezinformacija ir jūsų slaptieji agentai puolė operatyviai reaguoti. Lietuvos slaptųjų tarnybų garbės reikalas atitaisyti šiurkščią klaidą. Aš nepykstu ant VSD. Nuo klaidų niekas neapsaugotas. Tačiau dar kartą kartoju: Gatajevai nėra nei teroristai, nei priešiškų valstybių agentai, nei kriminaliniai nusikaltėliai. Mūsų sąžinė švari. Mes atvykome į Lietuvą ne kariauti, o gyventi taikiai", - tvirtina M.Gatajevas.
Pasak M.Gatajevo, ši keista istorija ir VSD kišimasis, apgaulėmis iš vaikų išgauti parodymai, jam jau kelia baimę.
"Tačiau man baisu tik dėl šeimos, vaikų, tikrai nebijau saugumietiškų spektaklių, - tvirtina jis. - Man neramu, kad prieš mūsų šeimą paleista visa valstybės mašina, prieš kurią mes nepajėgūs apsiginti. Žinote, kad norint atremti tanko ataką reikia turėti granatsvaidį, o mes jo neturime."
Atimti vaikai
Dar viena spaudimo Gatajevų šeimai forma - atimti dalį globotinių. Šeima šiomis dienomis kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus su pagalbos prašymu. Jame primenama, kad 2008 metų spalio 14 dieną prokuratūrai įtarus M.ir K. Gatajevų veiksmuose nusikaltimo požymius Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jie buvo suimti, o vaikai liko be globos ir be šeimos. Per artimiausius giminaičius - Maliko Gatajevo brolį Zaurą ir jo žmoną Juliją Gatajevus siekta užtikrinti tinkamą ir reikiamą vaikų priežiūrą bei globą. Tačiau praėjus ilgą formalumų ir biurokratizmo kelią, neturint tam jokių objektyvių ir pagrįstų priežasčių, oficiali globos ir rūpybos teisė artimiausiems giminaičiams nebuvo suteikta. Šeima buvo išdraskyta ir Kauno rajono savivaldybės sprendimu vaikai buvo perduoti "Vilniaus SOS vaikų kaimo" globai. Po kelių mėnesių J.Gatajevai pavyko oficialiai įforminti trijų vaikų globą ir jie grįžo į šeimą.
"Tačiau "Vilniaus SOS vaikų kaime" dar liko šeši šeimos vaikai: Suleymanas Idigovas, Kheda Chinkhoeva, Raisa Larionova, Amina Zaytova, Tanzila Zaytova, Galina Larionova. Vaikų, esančių "Vilniaus SOS vaikų kaime", lankyti ir bendrauti su jais nei patiems Gatajevams, nei jų giminaičiams neleidžiama - sudarinėjamos įvairios kliūtys ir nustatinėjami visiškai nereikalingi formalumai bei reikalavimai, kurių įgyvendinti praktiškai neįmanoma.
Kardomoji priemonė Gatajevams - suėmimas - baigėsi 2009 metų rugsėjo 9 dieną. Kai jie kreipėsi į minėtą įstaigą, prašydami suteikti informaciją, kaip ir kada gali aplankyti vaikus, buvo informuoti, kad turi pateikti Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarpininkavimo raštą. Nustebino ir tai, kad "Vilniaus SOS vaikų kaimo" administracija kreipėsi į VSD teiraudamasi, ar galima suteikti teisę M. ir K.Gatajevams susitikti su globotiniais. VSD sprendimas iki šiol nežinomas. VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas iki šiol neįvertino savo pavaldinių veiksmų, kuriais Lietuvos tarptautiniam prestižui padaryta neatitaisoma žala: pasaulio žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad Lietuvos saugumas vykdo slaptosios politinės policijos funkcijas ir persekioja totalitarinių režimų priešininkus.
Rimantas VARNAUSKAS
