Neries pakrantes Vilniaus centre jau tvarko ne skolose skęstanti Vilniaus savivaldybės administracijos, o gausios bebrų vilniečių šeimos.
Susirūpinę vilniečiai kreipėsi į LŽ, pasakodami, kad bebrai baigia nuversti kelis stambius medžius, augančius beveik priešais Vilniaus merijos dangoraižio langus. Kairiajame Neries krante, ties Baltuoju tiltu, bebrai iš tiesų pasidarbavo iš peties - vienas suaugusio vyro neapimamas medis jau beveik paruoštas nuleisti į vandenį, dėl kitų tik pradėti pasiruošimo darbai.
Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriuje niekas apie tai nieko nebuvo girdėjęs. Liepta kreiptis į Aplinkos skyrių. Šio vyriausioji specialistė Violeta Ivinskienė teigė, kad reorganizavus savivaldybės administraciją jau nebėra kam užsiimti laukinių gyvūnų išdaigomis. "Neturime nei pajėgų, nei specialistų. Kitados siūliau bent dalį mūsiškių bebrų parduoti švedams, kurie juos visai išnaikino, tačiau ši idėja liko neįgyvendinta", - LŽ linksmai pasakojo V.Ivinskienė.
Pasak jos, anksčiau būta planų valyti, gilinti Neries dugną, skatinti pramoginę laivybą. Kadangi Neris jau ilgą laiką nevalyta, keletą metų nebuvo ir stiprių ledonešių, tad susikaupusios sąnašos, dumblas tapo puikia terpe veistis bebrams. V.Ivinskienės teigimu, jei bebrų pagraužti medžiai pradės kelti pavojų, bus svarstoma, ką su jais daryti. Atsiradus lėšų, galbūt ateityje bus bandoma miesto centre įsikūrusių bebrų namus perkelti į atokesnes vietas.
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus teigimu, bebrai nuo seno puikiai jaučiasi Neryje. Vilniaus miesto teritorijoje - nuo Verkių regioninio parko iki Žemųjų Panerių - seniai gyvena 5-6 šeimos, kuriose gali būti 40-80 bebrų.
"Ant žvėries negali pykti, o juo labiau naikinti už tai, kad jis maitinasi būtent medžių žieve ar šakomis", - LŽ aiškino S.Paltanavičius. Jo manymu, bebrų taikiniu tapo ne itin vertingi uosialapiai klevai. Apsaugoti vertingesnes medžių rūšis yra labai paprasta, nes bebrai nesikėsina į medžius, apšlakstytus chemikalais.
Pasak S.Paltanavičiaus, dėl bebrų padarytos žalos kraštovaizdžiui nėra ko baimintis. Esą gyvūnai tiksliai apskaičiuoja ir medžius nugraužia taip, kad jie kristų į upę. Smulkesnės šakos bei medžių žievė nugraužiama ir susmulkinama. Pasak gamtininko, aplinkotvarkininkams tereikės susmulkinti ir išsivežti pačius medžių kamienus.
Rimantas VARNAUSKAS
