Paskutinėmis savo darbo dienomis Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė perleido verslininkams beveik 3 hektarus valstybės žemės sostinėje, Saulėtekio alėjos pašonėje. Lietuvos sporto vadovai čia įžvelgia investicijas į automobilių sportą, o dabartinės valdžios atstovai kalba apie akivaizdžią „prichvatizaciją“.
Praėjusių metų gruodžio 3-iąją Vyriausybė pritarė nutarimui „Dėl viešosios įstaigos Plytinės kartodromo steigimo ir valstybės turto investavimo“. Pagal jį valstybei nuosavybės teise priklausantis, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas - susisiekimo komunikacijos ir kartodromas - viešajai įstaigai Plytinės kartodromui perduotas kaip valstybės įnašas. 2,47 hektaro sklypas įvertintas kuklia 560 tūkst. litų suma. Tuo kuklumu galima suabejoti, nes sklypas yra viename perspektyvių sostinės pakraščių, gražiame pušynėlyje.
Palaimino skubos tvarka.
Įdomi vien minėto nutarimo atsiradimo data ir aplinkybės. Mat vos už penkių dienų turėjo prisiekti naujoji, Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. G.Kirkilas dokumentą pasirašė jau kaip laikinasis premjeras.
Pasirašė nepaisydamas Vyriausybės kanceliarijos Turto valdymo ir disponavimo juo skyriaus vedėjo Aloyzo Duksos prieštaravimų. „Valstybei investuojant nekilnojamąjį turtą į viešąją įstaigą atsiranda rizika netekti šiai trasai priskirto valstybei nuosavybės teise priklausančio 2,47 hektaro sklypo ir sporto objekto - kartodromo. Manyčiau, kad 2000 metais pasirašyta panaudos sutartis, galiojanti iki 2020-ųjų, pagal kurią valstybės turtas - kartodromo trasa - perduotas viešajai įstaigai „Promo kartas“, turėtų būti tęsiama“, - rašė A.Duksa savo pažymoje. Jo manymu, jei KKSD siekia plėtoti kartingo sporto veiklą, reikėtų planuoti investicijas į valstybei priklausančius sporto įrenginius. Jei tokių galimybių nėra, šį turtą reikėtų arba privatizuoti, arba teikti koncesiją pagal galiojančius teisės aktus.
Galiausiai A.Duksa priminė, kad perduoti valstybės nekilnojamąjį turtą į kitų asmenų nuosavybę ir suteikti žemės sklypo teises, iš kurių atsiranda galimybė ne konkurso tvarka įsigyti šį žemės sklypą, derėtų bent jau konkurencijos pagrindais - rengiant tokio turto pardavimo aukcioną, konkursą ar pan. „Vyriausybės nutarimo projekto svarstymas skubos tvarka nemotyvuotas“, - apibendrino A.Duksa. Tačiau jokie argumentai tuometės Vyriausybės nepaveikė.
Kam dirba departamentas?
Į Vyriausybės kanceliarijos valdininkų abejones reaguota net dviem išsamiais raštais. Apie nutarimo naudą prabilo viešosios įstaigos „Promo kartas“, kuri yra ir Plytinės kartodromo steigėja, atstovas buvęs lenktynininkas Darius Jonušis. Lygiai po trijų dienų lyg aidu tuos pačius argumentus ištisomis pastraipomis atkartojo KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas. Kas yra originalaus teksto autorius, išsiaiškinti nepavyko - veikta tarsi ir savarankiškai, tačiau sutapimai akivaizdūs.
Tiek biudžetinės įstaigos vadovas A.Raslanas, tiek verslininkas D.Jonušis kalba apie tai, kad per sportavimo įpročių tyrimą buvo nustatyta, jog pusė krašto gyventojų nesportuoja. Valstybės įnašas į kartodromą esą padėtų įgyvendinti jos vykdomos politikos tikslą - organizuoti daugiau sporto renginių, inicijuoti sporto bazių pritaikymą sveikatingumo reikmėms, skatinti masinius sporto renginius, ugdančius bendruomenės solidarumą ir aktyvumą. Žodžiu, daug tuščios biurokratinės rašliavos, kuria siekta įrodyti, kad Lietuva be kartodromo - Lietuva be ateities.
A.Raslanas ir D.Jonušis sutartinai pripažįsta, kad kartodromas -specifinis sporto objektas, kuriam tinkamai prižiūrėti ir jį eksploatuoti reikia specialių žinių bei didelių investicijų. Neva dėl to, siekiant racionaliai naudoti valstybės turtą, būtinas nuolatinis kryptingas darbas. Departamentui jo imtis esą pernelyg sudėtinga, o panaudos gavėjai verslininkai nebuvo patenkinti minėta panaudos sutartimi. Motyvuota tuo, kad jie negalėjo planuoti ilgalaikių investicijų.
KKSD vadovybė Vyriausybei aiškino, kad tik įsteigus viešąją įstaigą atsirastų galimybė pritraukti ir kitų privačių lėšų. Gavęs valstybės įnašą, „Promo kartas“ į Plytinės kartodromą per 2009-2012 metus numatęs investuoti 7 mln. litų. Naujos viešosios įstaigos įstatai garantuotų, kad nauji dalininkai į ją galėtų būti priimami tik bendru dalininkų sutarimu. Be Vyriausybės sprendimo dalininkai negalėtų niekam perduoti viešosios įstaigos nekilnojamojo turto, kuris jai atiteko kaip valstybės įnašas. Teoriškai negalima keisti ir žemės sklypo gražiame pušyne paskirties.
KKSD atstovų manymu, viešoji įstaiga - tinkamiausia ir priimtiniausia juridinio asmens teisinė forma, kuri leis pasiekti su viešuoju interesu susijusius interesus. Viską vainikuoja departamento vadovo samprotavimai, verti didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio. „Kartodrome sudaromos galimybės jauniems sportininkams nemokamai treniruotis ir ruoštis varžyboms, o tai pirmasis laiptelis rengiant automobilių sporto meistrus. Kaip rodo pasaulinė praktika, beveik visi „Formulės-1“ pilotai savo karjerą pradėjo nuo kartingo sporto, - svajonėse paskendo A.Raslanas. - Departamentas ir „Promo kartas“ siūlo investuoti valstybei nuosavybės teise priklausantį kartodromą į naujai steigiamą viešąją įstaigą Plytinės kartodromą.“
Įžvelgia „prichvatizaciją“
LŽ teiravosi A.Duksos, kodėl jam šis projektas sukėlė įtarimų. „Valstybė patiria didelę riziką perleisdama žemės sklypo teises. Yra labai paprasta schema. Tarkime, ši viešoji įstaiga staiga paima kreditą. O imti numatomoms investicijoms reikės, nes iš kartingų nuomos pinigų negausi. To kredito laiku negrąžinus žemę paprasčiausiai perimtų kreditorius, - tvirtino Vyriausybės kanceliarijos atstovas. - Negaliu teigti, kad taip ir bus, bet rizika didžiulė.“
Priminus, kad viešosios įstaigos įstatuose lyg ir esama saugiklių, kurie neleidžia be Vyriausybės sutikimo keisti žemės paskirties, A.Duksa pabrėžė, kad tokie saugikliai veikiau formalūs. „Pavyzdžiui, ir galimas statybas formaliai reglamentuoja miesto bendrasis ir detalusis planai. Dabar toje vietoje statybos nėra numatytos, tačiau kas nori tai daryti, tas padaro. Mūsų valstybėje fantazijos ir galimybės, kaip ne kartą paaiškėjo, yra neribotos“, - kalbėjo jis. Pasak A.Duksos, būta ne vieno atvejo, kai verslininkai įrodo viešbučių ar kotedžų statybų naudą ten, kur niekas iki tol jų nė sapnuose neregėjo. Kas gali paneigti, kad ir kartų garažai po kelerių metų neišsiplės į garažus, virš kurių stovės viešbutis ar privatūs namai?
„Šis reikalas jau neatitaisomas, - apgailestavo A.Duksa, vienintelis bandęs stabdyti valstybės turto nemokamą perdavimą privačiam verslui. - Nors Valstybės kontrolės atstovai sėdi Vyriausybės posėdžiuose, jiems tokie dalykai neužkliuvo, o teismuose tokių nutarimų vien dėl galimos rizikos neužginčysi.“
Kai kurie LŽ kalbinti Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus patarėjai buvo dar kategoriškesni ir visą šį ekspremjero G.Kirkilo palaimintą reikalą vadino paprasčiausia prichvatizacija. O viešųjų įstaigų suklestėjimą - geriausiu būdu slėpti visus abejotinų ar net nusikalstamų sandėrių galus. „Tai tikras klondaikas šiuolaikiniams pinigų plovėjams“, - tikino jie ir pripažino, kad patrauklus žemės lopinėlis gali būti prarastas galutinai. Simboliška, bet tie 2,47 hektaro yra šalia Saulėtekio miestelio. Taip, beje, vadinasi ir Vyriausybės programa, turinti skatinti sąžiningo verslo pakilimą, saulėtekį.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma, vartydamas minėtą G.Kirkilo Vyriausybės nutarimą, skėsčiojo rankomis: „Prielaidos žemei perimti yra sukurtos, gerai, kad dar pats tokio perėmimo faktas neįvykęs.“
Tuo metu A.Raslanas pats juokėsi iš fantazijų apie „Formulės-1“ pilotus, bet vėliau beveik rimtai pasakojo apie lenkų pilotą Robertą Kubicą. A.Raslanas pripažino, kad naujasis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pavedė KKSD į naujos viešosios įstaigos įstatus įrašyti papildomų sąlygų, kurios maksimaliai apsaugotų valstybės nuosavybę. „Sudėsime visus saugiklius“, - žadėjo departamento vadovas.
Tai, kad nauja viešoji įstaiga nesiruošia apriboti savo veiklos vien būsimų „Formulės-1“ pilotų rengimu, puikiai iliustruoja šios įstaigos veiklos sritys ir tikslai. Tai, kas susiję su sportu, užima vos trečdalį visos planuojamos ar galimos veiklos sąrašo. Numatyta ne tik verslo, pramogų, viešbučių, bet ir atskirai išskirta „gėrimų pardavimo vartoti vietoje“, net archyvų ir bibliotekų veikla. Trūksta tik kosmodromo - būtų tikri Naujieji Vasiukai, apie kuriuos su įkvėpimu pasakojo didysis kombinatorius.
Rimantas Varnauskas
