psichologė

Po prokuratūros žinios, kad beveik dvi savaites ieškota 36-erių psichologė Lina Velykytė yra galimai išvykusi į užsienį, psichologės brolis Donatas Velykis atskleidė, kad prieš dingimą sesuo buvo sulaukusi grasinimų, dėl kurių galimai ir galėjo išvykti iš Lietuvos. Advokatas Gintaras Černiauskas įspėja, kad sulaukus bet kokio grasinimo susidoroti fiziniu būdu, ar grasinant sunaikinti turtą ir kitais būdais, kiekvienas asmuo privalo nedelsiant kreiptis į policiją.

Prokuratūra pranešė, kad beveik dvi savaites ieškota 36-erių psichologė Lina Velykytė yra galimai išvykusi į užsienį. Prokuratūros duomenimis, dingusioji užsienyje naudojosi savo banko sąskaita. Dingusios psichologės brolis Donatas Velykis tv3.lt atskleidžia kur ji gali būti, taip pat papasakojo, kad prieš dingimą jo sesuo buvo sulaukusi grasinimų, dėl kurių ji ir galėjo išvykti iš Lietuvos.

Jau daugiau nei savaitę ieškoma dingusi 36-erių psichologė Lina Velykytė. Penktadienį jos brolis Donatas Velykis tv3.lt teigė, kad labai prašo gyventojų atsiliepti, jei turi kokių žinių apie dingusią sesę ir pranešti policijai telefonu 112. Policija vykdo moters paieškas. Prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą – tiriamos įvairios įvykio versijos.

Kiek ilgiau nei savaitę yra dingusi 36-erių psichologė Lina Velykytė. Apie tai pirmieji socialiniuose tinkuose pranešė jos artimieji, kad pasigedo jos spalio 31 dieną – prašo visų gyventojų pagalbos padėti surasti. Apie dingimą daugiau detalių naujienų portalui tv3.lt atskleidė jos brolis Donatas Velykis. Gyventojai socialiniuose tinkluose pastebėjo ir paskutinius L. Velykytės žodžius prieš dingimą, pradėjo jais dalintis.

Daugiau nei pusė lietuvių sako susidūrę su situacija, kai jiems patiems ar artimiesiems prireikė pirmosios psichologinės pagalbos. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad net 4 iš 10 lietuvių nežino, kaip tokią pagalbą suteikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia – krizinėje situacijoje esantį žmogų svarbiausia išklausyti ir palaikyti. O pasak psichologų, pirmieji požymiai, kurie byloja apie sudėtingą žmogaus emocinę būklę yra elgesio pokyčiai, miego sutrikimai ir emocijų kaita.

Skyrybos – vienas iš emociškai sunkesnių įvykių gyvenime, sukeliantis ne tik sielvartą, bet ir nerimą dėl ateities. Kai pora nusprendžia eiti skirtingais keliais, dažnai tampa itin sunku susitaikyti su šiuo sprendimu. Psichologė Vitalija Navickė naujienų portalui tv3.lt sako, kad dažniausia skyrybų priežastis – elementarus nesusikalbėjimas.

Viena iš sunkiausių patirčių asmeniniame gyvenime yra artimo žmogaus netektis. Kai tai nutinka netikėtai, daugelis nežino, kaip susidoroti su savo jausmais ir emocijomis, nes tokiose situacijose tai labai sudėtinga. Psichologė Rūta Navickė sako, kad kiekviename iš mūsų sielvartas gali pasireikšti labai įvairiai. Po artimo žmogaus netekties, pasak jos, sielvartas gali pasireikšti tiek viduje, tiek išorėje, tačiau šios išraiškos ne visada sutampa.

Netektys yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau dažnai jos mus užklumpa netikėtai ir sukelia gilų emocinį skausmą. Psichologė, psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė dalijasi patarimais, kaip išgyventi šį sunkų laikotarpį, kai prarandame artimą žmogų. Ji pabrėžia, kad sielvartas yra natūrali reakcija, kuriai reikia laiko ir supratimo. Psichologė siūlo įvairius metodus, padedančius išgyventi skausmingas patirtis ir būdus, kaip pamažu grįžti į įprastą gyvenimą.

Kalbėjimas per miegus – plačiai neištirtas reiškinys. Nors miego metu išsakytos frazės gali būti nesąmoningos ar net juokingos, jos gali slėpti gilesnius ir kompleksiškus protinius procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse naktį. Psichologė Rusnė Kuliešiūtė (33) pasakoja apie tai, kodėl žmonės kalba per miegus, ar reikia kreipti dėmesį į išsakytas frazes bei ar šis reiškinys gali turėti neigiamų pasekmių.

Nerimas – būsena, kuomet jaučiama įtampa, baimė, dirglumas. Su ja susiduria kiekvienas, tačiau ilgą laiką užsitęsusi nerimastinga būsena gali trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė. Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški. „Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą.

„Esu mama, auginu ketverių metų dukrą, kuriai viešumoje dažnai užeina ašarų pakalnės ir isterijos. Ne kartą ji yra kritusi ant žemės prekybos centruose, klykusi, verkusi. Tačiau tai, ką aš išgirdau vakar parduotuvėje iš svetimos moters, mane kaip jauną mamą visiškai sugniuždė“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Sonata. Kaip jau tikriausiai supratote, mano keturmetė dukra – tikrai kietas riešutėlis.

Vilnietė Rusnė Kuliešiūtė (33) studijavo psichologiją, savo bakalauro darbą rašė nemigos tema ir teoriškai puikiai žinojo kaip išspręsti su miegu susijusias sveikatos problemas, tačiau nesitikėjo, jog šios žinios neapsaugos nuo kas naktį kamuojančių miego sutrikimų. Nors su nemiga Rusnė kovojo keturis metus, dabar mergina savo praktikoje ir socialinio tinklo paskyroje dalijasi nemigos simptomais, kaip ją iveikti bei kaip greičiau užmigti.

Tyrimai rodo, jog kvaišalus vartojančių vaikų amžius vis jaunėja. Pradinukai, 8-10 metų vaikai, jau yra girdėję, kad tokie dalykai egzistuoja. Lietuvoje, remiantis tyrimų duomenimis, paaugliai pabando kvaišalų būdami vidutiniškai 14 metų amžiaus. Tad naujienų portalui tv3.lt vaikų psichologė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip atpažinti narkotinėmis medžiagomis apsvaigusį vaiką, kaip jį apsaugoti ir teisingai pasielgti.

Šiuolaikinėje visuomenėje technologijos tampa neišvengiama kasdienybės dalimi ir tai gali paveikti visus šeimos narius, ypač vaikus. Apie tai, kaip kartais tėvai gali nesusimąstyti, kokią žalą jų naudojimasis technologijomis gali padaryti vaikų psichologinei būsenai ar augimo procesui, tv3.lt naujienų portalui pasakoja psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.

Priklausomybė yra reiškinys, kuris susideda iš biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių. Kai artimoje aplinkoje atsiranda priklausomybę turintis žmogus, gali iškilti sunkumų, siekiant suprasti kaip teisingai pasielgti ir kur ieškoti reikalingos pagalbos.

Nors tikrasis ruduo dar vėluoja ateiti, psichologai tvirtina, kad šis metas neišvengiamai pas juos atgina daugiau pacientų. Vis tik pažymima, kad dažnai žmonės linkę patys save išbalansuoti, pradėdami išgyventi ne dėl realių, bet hipotetinių situacijų. Be to, neretai imamasi ir įvairių strategijų, kaip išvengti užklupusio nerimo, nors tai tėra laikinas pabėgimas. Klinikinės psichologės Kotrynos Mikalauskaitės aiškinimu, pacientų pagausėjimas prasidėjus rudeniui nulemiamas dviejų dalykų.

Kiekvieni santykiai reikalauja pasitikėjimo ir sąžiningumo, tačiau kartais gyvenimas klostosi visai kitaip, nei mes norėtume ir mums kyla klausimai dėl partnerio ištikimybės. Kokie yra ženklai, kurie rodo, kad partneris jums neištikimas? Kodėl žmonės pasirenka išduoti savo antrą pusę bei kaip gyventi po to, kai likai įskaudintas? Į šiuos klausimus atsakė psichologė, kognityvinės elgesio psichoterapijos praktikė Agnė Vaiciukevičienė.

Mirties baimė – natūralus jausmas, su kuriuo gyvenime susiduriame kiekvienas. Tačiau ši baimė tampa didele bėda, kai ima trikdyti įprasta gyvenimo ritmą, o baimę jaučiantis asmuo įsisuka užburtame rate – nerimas gimdo dar didesnį nerimą.  Psichologės Astos Petrauskienės teigimu, visi bijome mirties, nes tai – dalis išlikimo instinkto: siekti gyventi ir vengti numirti. Pasirodo, ši baimė mums yra netgi naudinga.  „Ši baimė arba nerimas nuolatos mums padeda išlikti gyviems.

Nuo pat metų pradžios Lietuvą krečia skaudžios netektys – 2023-ieji prasidėjo žinia apie dainininko Donato Čižausko mirtį, gegužės 27-ąją pranešta apie žinomo žurnalisto Viliaus Stankevičiaus mirtį. Pranešama, kad abu jauni vyrai nusižudė, todėl ekspertė įspėja – šių ženklų negalima praleisti pro akis, juos būtina pastebėti laiku.

„Tėvų darželio“ ir tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ grupės „BIX“ lyderis, laidų vedėjas Saulius Urbonavičius-Samas prabilo apie nelengvą gyvenimo etapą, kai žmona įklimpo į alkoholio liūną.

Psichologė atskleidė keturis požymius, rodančius, kad žmogus gali jumis manipuliuoti – įskaitant ir prisirišimą dėl gerų darbų, kuriuos jie daro dėl jūsų. Dr. Julie Smith, klinikinė psichologė, turi daugiau nei 4 mln. sekėjų savo „TikTok“ paskyroje. Šioje platformoje ji dalijasi vaizdo įrašas, kuriuose kalba psichikos sveikatos temomis. Ji aptarė temas, kaip labiau pasitikėti savimi, kaip atpažinti požymius, kad artėjate prie perdegimo, ir kaip nusiraminti, rašo dailymail.co.uk.

Jau daugiau nei savaitę ieškoma dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio, o jo dingimas žmonėms priminė ir kitas dingusių, bet nerastų žmonių istorijas. Situacijos nešvelnina ir pasirodantys pranešimai apie žmonių užpuolimus. Šie įvykiai pasėjo nerimą, iššluoti kone visi pipirinių dujų balionėliai – tokios istorijos visuomenę verčia nerimauti dėl savo saugumo. Išaugę pipirinių dujų balionėlių pirkimai – tik vienas ženklas, kad kyla susirūpinimas dėl saugumo.

Sausio 2 dieną pasirodė žinia apie dainininko, grupės „2 Donatai“ lyderio Donato Čižausko mirtį. Žiniasklaidoje keliama versija, kad vyras nusižudė, kuri naujienų portalui tv3.lt kol kas nėra patvirtinta, dar kartą į paviršių iškėlė opią problemą – Lietuva vis dar yra tarp savižudybių skaičiumi pirmaujančių šalių.

Neretai įsivaizduojama, kad per Kūčias ir Kalėdas tvyro stebuklų metas ir viskas turi klostytis tik gerai. Psichologė psichoterapeutė dr. Agnė Matulaitė ragina nesusikurti per didelių lūkesčių šiuo metu, nes po to galima ir stipriai nusivilti. „Viltis turėti nuostabias Kūčias yra blogiausia, ko galime palinkėti sau. Čia galėčiau ir sustoti, bet paaiškinsiu plačiau. Su viltimi kyla lūkesčiai. O tuo pačiu ir vis didesnė galimybė nusivilti.

Naujienų portalas tv3.lt ir tevudarzelis.lt pristato tinklalaidę „Tėvai paprastai“. Trečiajame epizode tinklalaidės vedėjas, tinklaraštininkas ir trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas kartu su psichologe Monika Kuzminskaite ir šešių vaikų mama Jurgita Pociene kalbasi apie tai, kodėl moteris ryžosi skyryboms ir kaip dabar atrodo jos kasdienybė.

Policijos pagalbos paprašė psichologe prisistačiusi moteris. Ji teigė, kad į jos kabinetą veržėsi neblaivus vyriškis, tačiau nežinia, kokių ketinimų jis turi, todėl kartu su pareigūnais į įvykio vietą važiavo ir TV3 laidos „Farai“ operatorius.  Atvykę pareigūnai suprato, kad pagrindinė įeiga į pastatą užrakinta, todėl stengėsi surasti įėjimą iš kiemo pusės.

Karo vaizdai Ukrainoje daugelį stipriai sukrečia, tačiau šioms naujienoms ypač jautrūs vaikai. Nepaisant to, mažųjų ir paauglių jokiu būdu negalima palikti nežinioje, atvirkščiai, suaugusieji turi nušviesti, kas iš tikrųjų vyksta XXI amžiuje Europos karo lauke. Pedagogai ir psichologai atskleidė, kaip dera kalbėtis su vaikais šia jautria tema. Svarbiausia – nepamesti šalto proto ir pranešti tik patikimą informaciją, neklaidinti vaikų spėlionėmis ar pamąstymais.

Metams slenkant į pabaigą, gyventojus sukrėtė ne viena žinia apie dingusį vaiką. Pareigūnai buvo sukelti ant kojų mažiausiai 5 kartus: spalį iš namų bėgo dvi aštuntokės kaunietės, gruodį Vilniuje prapuolė penkiolikmetis, vėliau – mažamečiai brolis ir sesuo bei devynmetis berniukas. Nors visi šie vaikai rasti gyvi ir sveiki, tai apnuogino opią problemą – vaikų polinkį bėgti iš namų. Specialistai paaiškino, kodėl vaikams kyla mintis sprukti nuo tėvų ir kokie ženklai išduoda tokius vaiko ketinimus.

Aukštas skyrybų rodiklis – vis dar negyjanti Lietuvos žaizda. Specialistai pasidalino, kodėl poros neretai linkusios sutrypti tarpusavio santykius, o ne mėgina išsaugoti. „Rengimo šeimai asociacijos“ vadovas Ramūnas Aušrotas atskleidė: „Nėra vieno atsakymo, kodėl tiek daug skyrybų. Tikrai spalvotas paveikslas tų priežasčių.

Auklėdami vaikus tėvai gali jiems padaryti ir nepataisomą žalą. Kaip to išvengti ir ką svarbu žinoti auginant vaikus, portalui tv3.lt pasakoja vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė. Tėvai savo vaikams nori tik gero, tačiau savo auklėjimo metodais gali patys to nežinodami sukelti tam tikrų psichologinių problemų ar sutrikimų. Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė teigia, kad už daugelį vaikų psichologinių problemų yra atsakingi tėvai.

Išėję iš namų pradedate galvoti, kad neužrakinote durų, o ta mintis tokia įkyri, kad apsisukate ir einate patikrinti? O jeigu šis jausmas jus lydėtų nuolat ir net nedingtų stovint prie durų, kai ką tik 5 kartus jau tikrinote, ar užrakinote namus? Yra žmonių, kurie su šiuo jausmu gyvena nuolat. Dėl to kaltas obsesinis kompulsinis sutrikimas, o gyvenimą su juo žmonės vadina asmeniniu pragaru. Kas tai yra, naujienų portalui tv3.lt pasakoja psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė.

Pavasarį įvedus karantiną pastebėta, kad daugiau žmonių susidūrė su depresijos sunkumais. Dirbti, ilsėtis ir pramogauti toje pačioje vietoje ištisas dienas kai kuriems žmonėms buvo sunku. Psichologai perspėja, kad depresijos simptomų žmonės turėtų pajusti ir antrajam visuotiniam karantinui įsibėgėjus, mat prisideda ir dar viena sunkinanti aplinkybė – atėjo tamsus ir kai kam neigiamas emocijas keliantis ruduo.

Pavydas – nemalonus ir neretai kančias sukeliantis jausmas, kurį patiria ne tik suaugusieji, bet ir 3–6 metų amžiaus vaikai. Tiesa, mažiesiems atpažinti ir suvokti stiprias, dažnai kompleksines emocijas yra sunku. Todėl vaikams svarbu turėti patikimą vedlį, kuris mokytų reikšti jausmus neskaudinant nei savęs, nei kitų, įsitikinusi vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė.

Dažnas nesugalvojęs, ką gimtadienio proga padovanoti savo ar artimųjų vaikui, pasirenka patį paprasčiausią variantą – į vokelį įdėti pinigų. Tyrimai tokias tendencijas patvirtina – lietuviai dovanojamomis sumomis nenusileidžia daugeliui vakarų Europos valstybių, o skandinavus lenkia net kelis kartus. Vis dėl to, šeimos psichologai pataria rimtai pagalvoti, ar tokia dovana tikrai yra pati tinkamiausia jūsų vaikui.

Psichologė Vidutė Ališauskaitė pažįstama dažnam negalią turinčiam žmogui: ji nuolat kviečiama į įvairias vasaros stovyklas, mokymus ir yra mėgstama dėl savo jaunatviškos energijos bei gebėjimo su kiekvienu rasti bendrą kalbą. Psichologė įsitikinusi – kiekvieno žmogaus, nesvarbu, ar jis turi negalią, ar ne, sėkmė labai dažnai priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi, savivertės. Na, o psichologas gali būti tas vedlys, kuris padės įveikti barjerus, trukdančius įsilieti į visuomenę.

Dėl koronaviruso ir karantino daugelis žmonių išgyveno įvairiausius jausmus – nerimą, pyktį, liūdesį, situacijos neigimą. Specialistai sako, kad visa tai yra normalu, ir kiekvienas žmogus pasirenka priimtiniausią sau būdą, kaip su tuo susitvarkyti. Tačiau VUL Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė užtikrinta – apie vieną visuomenės grupę, medikus, iš ypač arti susidūrusius su įvairiomis grėsmėmis ir psichologiniu spaudimu, kalbama per mažai.

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas.

Psichologė, psichoterapeutė, paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo, kad nuotolinis mokymas yra didžiulis iššūkis tiek vaikams, tiek tėvams. Pasak jos, šiuo metu ypatingai daug nežinios ir nerimo jaučia abiturientai, kuriems artėja egzaminai ir stojimai. „Tie, kurie turi laikyti egzaminus, šiandien nėra daug žinių, kaip tai bus (organizuojama – aut.  pats.

Tėvystė – džiugių akimirkų, neišdildomų įspūdžių metas. Tiesa, be džiugesio galime atrasti ir tam tikrų išbandymų visumą. Bene svarbiausias dalykas auginant savo atžalas yra jų auklėjimas. Būtent pravėrus tėvystės duris, daugelis tėvų svarsto, kaip tinkamai suformuoti psichologinio ir emocinio raštingumo pagrindus savo atžaloms.

Kartais žmonės patenka į situaciją, kai juos užgriuvę jausmai tampa nepakeliami ir tuomet jie pradeda mąstyti apie savižudybę. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre esančio savižudybių prevencijos centro vedėja, psichologė Vaiva Klimaitė kasdien susiduria su žmonėmis, atsidūrusiais ribinėje situacijoje. Kartu su ja dirbančios psichologės kiekvieną dieną stengiasi išsiaiškinti, kodėl žmonės nori pasitraukti iš gyvenimo. Statistiniais duomenimis, vyrai nusižudo 6 kartus dažniau nei moterys.

Rodos, šeimai nieko netrūksta, bet staiga žinia lyg iš giedro dangaus – vaikas pabėgo iš namų. Kodėl vaikas, paauglys taip elgiasi, ką savo elgesiu nori pasakyti, ar vaikai bėga iš namų, kuriuose gera, kaip tėvai turėtų elgtis vaikui sugrįžus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, mobilios komandos psichologė Eglė Belanoškienė.

Į portalą tv3.lt kreipėsi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbanti medicinos psichologė, kuri tvirtino įstaigoje patirianti psichologinį smurtą. Moters teigimu, ją be jokių priežasčių verčia išeiti į kitą darbo vietą neva taip atlaisvinant etatą „savam“ žmogui. Nors pašnekovė tikino, kad nuo vasaros iš ligoninės išmesta beveik pusantro šimto darbuotojų, ligoninė aiškina, kad įstaigoje vyksta vidiniai struktūriniai pertvarkymai, o darbuotoja pati daro spaudimą ligoninei.

Kalbėdami apie negalią turinčių žmonių integracijos problemas, didelį rezonansą sukėlusias Žiežmarių ir panašias istorijas, dažnai konstatuojame, kad mūsų visuomenei trūksta pagarbos kitokiam žmogui ir empatijos.  Pasak psichologės Karilės Levickaitės, empatija (iš graikų k. empatheia – įsijautimas) – gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus, gilintis į jo patirtis, perprasti požiūrį, vertybes.

Su psichologe Ieva Vainoraite susitinkame prieš pat Velykas. Ieva sako, kad jai ši šventė labai graži, siejasi su pavasariu, atgimimu. Taigi gražios pavasario šventės išvakarėse su psichologe kalbamės apie vaikus ir jų poreikius. Su vaikais susijusi visa Ievos darbo patirtis – anksčiau ji dirbo Vaiko raidos centre, šiuo metu dirba vaikų psichologe Vilniaus SOS vaikų kaime ir Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namuose, yra įkūrusi ir privatų vaikų psichologijos ir psichoterapijos centrą.

Jūs nesenstate, jūs tiesiog darotės geresni, kaip ir jūsų santykiai, rašo yourtango.com. Todėl neverta bijoti ir sakyti, kad jau per vėlu puoselėti kažkada buvusius aistringus santykius, nes dabar jūsų niekas nesieja ir tiesiog esate per seni tam. Vaikai paliko namus? Dar tik ruošiatės arba jau esate išėjęs į pensiją? Dabar yra pats puikiausias laikas mėgautis gyvenimu su antrąja puse. Geresnis seksas vyresniame amžiuje Psichologė ir gyvenimo trenerė (angl.

Metų pabaigoje ne tik džiaugiamasi nuveiktais darbais, bet ir skubama baigti likusius bei planuojame ateitį. „Numesiu svorio ir pradėsiu sveikai maitintis“, „perskaitysiu visas knygas, kurioms vis trūko laiko“, „suplanuosiu šeimai pačias šauniausias atostogas“, – tai tik keletas pavyzdžių, ką pasižadame sau pasitikdami Naujuosius metus.

Lietuvoje vis dar išlieka kraupi savižudybių statistika. Atliktų tyrimų teigimu, net 8 iš 10 savižudžių prieš pasitraukdami iš gyvenimo savo artimiesiems siunčia tam tikrus ženklus. Ar įmanoma laiku pastebėti galimą savižudį ir kaip tokiais atvejais vertėtų kalbėtis su jais, pataria psichologė Audronė Bakšienė. Po savižudžių pasitraukimo iš gyvenimo, neretai jų artimieji ima galvoti apie ženklus, kurių, deja, jie laiku nespėjo pastebėti.

Depresija – klastinga liga, kuria dažnas gali net neįtarti, jog serga. Klinikinė psichologė, lektorė Aušra Mockuvienė teigia, kad net iš pažiūros linksmas, bendraujantis ir sėkmingas žmogus gali būti kankinamas depresijos ir pasakoja plačiau, kaip šią ligą atpažinti. Reikšmingiausias depresijos simptomas – gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas.

Teigiama, kad mus supančios spalvos gali daryti įtaką mūsų nusiteikimui, pasaulio suvokimui ar net sprendimams. Taip pat tikriausiai sutiksite, kad be spalvų pasaulį įsivaizduoti sudėtinga: šis būtų niūrus, vyrautų slogi nuotaika. Pasirodo, pagal tai, kokios spalvos vyrauja žmogaus aprangoje, galima sužinoti net apie asmenybės bruožus. Jei žmogus mėgsta dėmesį, nori išsiskirti iš kitų, renkasi ryškesnius drabužius.