Naujausia žinia apie dingusią 36-erių vilnietę užminė mįslę: prakalbo, kas gali už to slėptis

Vilniaus apygardos prokuratūra šiandien ryte išplantintame pranešime žiniasklaidai rašė, kad turimi duomenys apie L. Velykytės buvimą užsienio valstybėje buvo fiksuoti šių metų spalio 29 d.

Visgi, šiuo metu informacija yra tikrinama, o ikiteisminis tyrimas ir moters paieška tęsiama bendradarbiaujant su Europolu ir kitų šalių teisėsaugos institucijomis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Savaitę laiko dingus 36-erių vilnietei – svarbi žinia: įsidėmėkite visam laikui

Prabilo dingusios 36-erių psichologės Velykytės brolis – naujausia prokuratūros žinia

Socialiniuose tinkluose – paskutiniai vieši dingusios 36-erių psichologės Velykytės žodžiai: veria širdį

Apie išvykimą nepraneša artimiesiems

Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė teigia, kad nors pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta nepranešę artimiesiems, tai nėra dažnas reiškinys.

Ji pabrėžia, kad tokiose situacijose dažnai būna sunku nustatyti tikrąsias priežastis, dėl kurių žmogus nusprendžia nutraukti ryšius, nes nėra aišku, kokie santykiai buvo su artimaisiais.

„Būna tokių atvejų, bet jei palyginus su Lietuva, nei mažai, nei daug, vidutiniškai. Vieni tėvai nesikreipia (į policiją, – tv3.lt), nes žino, kad taip atsitiko“, – aiškina ji.

N. Kurčinskajos teigimu, jos darbo praktikoje buvo pasitaikęs atvejis, kai motina savo sūnaus ieškojo net tris metus. Paaiškėjo, kad sūnus buvo kalėjime, Didžiojoje Britanijoje, tačiau buvo paprašęs, kad niekas nesužinotų apie jo buvimo vietą. Dėl šios priežasties Lietuvos pareigūnai nebuvo informuoti apie jo įkalinimą, nes, kaip teigia centro vadovė, tai buvo jo asmeninė teisė.

Vis dėlto, moteris abejoja, ar L. Velykytės dingimo situaciją galima vertinti kaip pagrobimą, nes yra tam tikrų abejonių, bet ji priduria, kad negalima atmesti nė vienos įvykių versijos.

„Jei ji išvyko ir artimieji nežinojo, galbūt verta pasidomėti, ar nebuvo kokių nors nesutarimų šeimoje. Gal ji tiesiog nusprendė išvykti nepranešusi – ir tokių atvejų pasitaiko.

Bet vis tiek svarbu žiūrėti į detales – ar ji pasiėmė daiktus, ar kažką paliko. Artimieji, tikėtina, jau tikrino jos butą, gal rado dokumentų“, – teigia N. Kurčinskaja ir priduria, kad šioje situacijoje gali būti įvairių variantų, kas ir kaip įvyko.

Nors pasitaiko atvejų, kai žmonės išvyksta į užsienį nepranešę artimiesiems, moteris pažymi, kad kai kurie jų sąmoningai nusprendžia taip elgtis. Vis tik ji pažymi, kad jei žmogus dingo nepranešęs, būtina paskelbti apie jo paiešką užsienyje, nes gali atsitikti įvairių situacijų.

Kaip tikina N. Kurčinskaja, į Dingusių žmonių šeimų paramos centrą žmonės dažnai kreipiasi dėl panašių situacijų.

Neseniai viena pilietė pranešė, kad Italijoje, prie stoties, pastebėjo moterį, kuri kalbėjo lietuvių ir vokiečių kalbomis bei klaidžiojo. Pasak jos, tokiu atveju gali būti, kad žmogus neteko atminties arba jį užklupo liga, todėl išvyko ir pasiklydo užsienyje.

„Viena pilietė mums apie ją pranešė, paprašiau padaryti nuotraukas. Paskelbsime nuotraukas, gal kas nors iš artimųjų ieško. Galbūt atpažins, nors nuotraukos nėra labai kokybiškos, bet vis tiek“, – pasakoja N. Kurčinskaja.

Ką daryti jei artimasis išvyksta nieko nepranešęs?

Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė teigia, kad dingus artimajam pirmiausia reikia patikrinti, ar žmogus pasiėmė dokumentus ir daiktus, nes tai gali padėti nustatyti, ar jis išvyko savanoriškai, ar tai galėjo būti koks nors neaiškus įvykis. Visgi, šiuo atveju policija žino, ką reikia daryti.

„Galbūt ji su daiktais paėmė ir išvyko niekam nieko nepasakius, gali būti ir taip. Visos versijos turi būti tikrinamos, o jeigu žmogus išvyko lėktuvu, policija gali atsekti pagal išvykimo sąrašus. Jei yra įtarimas, policija gali tai padaryti“, – priduria moteris.

Tačiau jei visi daiktai lieka namuose ir žmogus dingsta be pėdsakų, situacija, pasak N. Kurčinskajos, tampa gerokai sudėtingesnė: „Galbūt buvo kokių nors nesutarimų ir žmogus nenorėjo nieko pasiimti iš namų.“

Ji taip pat pažymi, kad kartais atsitinka, jog žmogus tiesiog nusprendžia dingti: „Yra tokių ligų, kai žmogus išvyksta ir pradeda klaidžioti.“

Be to, kai žmogus yra užsienyje, paieška vyksta bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis. N. Kurčinskaja paaiškina, kad pirmiausia reikia žinoti, kokioje šalyje žmogus gali būti.

„Jeigu galima, reikia patikrinti lėktuvų sąrašus, galbūt su autobusu vyko, gal vyko su automobiliu, pažįstamu“, – sako ji.

Paieška taip pat apima galimybę paskelbti informaciją apie dingusį asmenį užsienio valstybėse, tačiau tai gali būti padaryta tik su artimųjų sutikimu:

„Mes galime paskelbti visur, tačiau pas mus niekas nesikreipė. Jei kreipsis, mes galėsime tai padaryti, tačiau reikia, kad užpildytų visas formas, pateiktų nuotrauką, ir tik tuomet mes paskelbsime informaciją per užsienio valstybes, bet tai gali būti padaryta tik su artimųjų sutikimu.“

Nenoras bendrauti su artimaisiais

Jeigu būtų žinoma, kad žmogus yra užsienyje, tačiau nepranešė apie tai artimiesiems, pirmiausia reikėtų apsvarstyti, kaip bandyti užmegzti ryšį, tačiau, pasak N. Kurčinskajos, tokiais atvejais kartais žmogus tiesiog nenori bendrauti su artimaisiais.

„Dažnas atvejis, kad žmogus yra gyvas ir sveikas, tačiau nenori bendrauti su artimaisiais, o policija neteikia jokių duomenų. Tačiau jis gali pranešti, kad yra gyvas ir sveikas, bet daugiau nieko neatskleisti, nes tai yra suaugęs žmogus ir tai yra jo valia“, – pasakoja ji.

Vis tik, moteris pažymi, kad nors žmogus yra suaugęs ir turi teisę priimti savo sprendimus, tėvai dažnai yra pripratę manyti, kad turi teisę žinoti viską apie savo vaiką.

„Mes, tėvai, esame pripratę, kad vaikas yra kaip nuosavybė, jog turime viską žinoti, bet ne. Jam suėjus 18 metų, jis gali išeiti ir uždaryti duris, ir šioje vietoje niekas nieko negali padaryti. Tai yra žmogaus teisė, jis suaugęs, tai nėra mūsų nuosavybė“, – paaiškina N. Kurčinskaja.

Vis tik, kalbėdama apie L. Velykytės dingimo atvejį, centro vadovė pažymi, kad gali būti, jog moteris niekam nepranešė apie savo išvykimą, jei tikrai nėra rastų dokumentų.

Dingo psichologė Lina Velykytė

Naujienų portalas tv3.ly primena, kad lapkričio 1 d. pranešta apie psichologės Linos Velykytės dingimą. Apie tai šeimos nariai pasidalino socialiniuose tinkluose:

„Dingo Lina Velykytė gim. 1987-12-29 (36 m.), gyvenama ir paskutinė žinoma vieta – Vilnius. Ūgis apie 170 cm. Nuo spalio 31 d. nepavyksta susisiekti. Ką nors mačiusius ar galinčius suteikti bent kokios informacijos, prašau informuoti policiją telefonu 112 arba mane žinute“, – į gyventojus kreipėsi Donatas Velykis.

Policijos pareigūnai pranešimą apie dingusią moterį (gim. 1987 m.) gavo lapkričio 1 d. 20.25 val.

Policija panešė, kad vykdomų procesinių veiksmų ir jų rezultatų pakomentuoti neturi juridinio pagrindo, nes Vilniaus m. 5-ajame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio asmens. Sudarytas tyrimo planas, pareigūnai aiškinasi aplinkybes.

Nors įvykio aplinkybės kol kas nėra aiškios ir klausimų vis dar daugiau nei atsakymų, kyla įvairių versijų, kas galėjo nutikti.

L. Velykytės brolis Donatas anksčiau naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kad nors paskutinis pokalbis su Lina artimiesiems nuogąstavimų nesukėlė, ji buvo planavusi aplankyti kapus bei susitikti su juo ir mama, tačiau sesuo neatvyko, o jos mobilusis telefonas jau buvo išjungtas.

Kas lėmė, kad 36-erių psichologė dingo be žinios, nežinia, tačiau, kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė psichologas Gediminas Navaitis, psichologai taip pat gali perdegti psichologiškai, tai – realus reiškinys, nes šioje profesijoje darbo krūvis yra didelis.

 O specialistai įspėja, kad tokios situacijose svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius prastos emocinės ir psichologinės būklės ženklus, tokius kaip elgesio pokyčiai, miego sutrikimai ir emocijų kaita, nes jie gali rodyti, kad žmogus išgyvena sudėtingą laikotarpį.