„Rengimo šeimai asociacijos“ vadovas Ramūnas Aušrotas atskleidė: „Nėra vieno atsakymo, kodėl tiek daug skyrybų. Tikrai spalvotas paveikslas tų priežasčių.“
Negeba saugoti santykių
„Rengimo šeimai asociacijos“ pirmininkas, visuomenės procesų analitikas, publicistas Ramūnas Aušrotas įžvelgė, kad skyrybų šaknys glūdi gana giliai.
„Trūksta <...> gebėjimo kurti tvarius ilgalaikius santykius ir juos išlaikyti“, – akcentavo jis.
R. Aušroto teigimu, toks gebėjimas pirmiausia formuojasi šeimoje.
„Jeigu vaikinas arba mergina neturėjo teigiamos patirties savo šeimoje santykių kūrimo ir išlaikymo, vadinasi, šeimoje buvo smurtas, nepagarbus elgesys, nemokėjimas spręsti konfliktų, nemokėjimas atleisti. <...> Galbūt toks vaikinas arba mergina turės didelį troškimą turėti šeimą, <...> bet neturės tam būtinų socialinių ir psichologinių gebėjimų“, – svarstė pašnekovas.
Jei šeimoje nepavyksta išmokti kurti sveikus santykius, to išmokyti turėtų švietimo sistema.
„Deja, švietimo sistema to kompensacinio vaidmens kaip ir neatlieka“, – pastebėjo R. Aušrotas.
Kritiškai stinga lytinio ugdymo programų
Jo teigimu, Lietuvos švietimo sistemoje turėtų atsirasti rengimo šeimai, lytiškumo ugdymo programa. Tokie mokymai būtų ypač naudingi vaikams, kurie neturi pozityvios tėvystės, motinystės patirties.
Iki šiol buvo paruoštos 3 programos, o dabar svarstoma dar viena pertvarka, sakė R. Aušrotas. Jo nuomone, koją kiša ideologiniai momentai: kai kurios grupės suvokė šią programą kaip būdą skleisti informaciją apie skirtingas lytines orientacijas ir tapatybes.
„Dėl šitos įtampos tos programos arba nebūdavo priimamos, <...> praktikoje nebuvo įgyvendinamos“, – minėjo „Rengimo šeimai asociacijos“ pirmininkas.
Todėl švietimo sistema vis dar nepadeda jaunam žmogui išmokti įgūdžių, reikalingų kurti ilgalaikius ir tvarius santykius, apibendrino R. Aušrotas.
Klaidingai interpretuoja šeimos tikslą
Kaip dar vieną skyrybų akstiną R. Aušrotas nurodė ir neteisingą meilės supratimą. Neretai meilė suvokiama kaip vien tik jausmas ir nieko daugiau.
„Jausmas – dalykas nepastovus, trunka apie trejus metus, tai natūralu, kad tada ir santuoka išyra po dvejų trejų metų“, – mąstė R. Aušrotas.
Trūksta platesnio suvokimo, kad meilė yra ir įsipareigojimas, ir atsakomybė, ir gebėjimas atleisti, pridūrė jis.
„Lietuvos statistika rodo, kad per pirmus dešimt metų daugiausiai santuokų ir išyra. Vadinasi, meilės jausmas išblėsta. <...> Natūralu, kad vienpusiškas meilės suvokimas nepadeda santuokos kurti“, – nurodė pašnekovas.
Kitas svarbus faktorius – tradiciškai suvokiama, kad šeimai pilnatvę suteikia atžalos.
„Savirealizaciją šeimoje suvokiame kaip vaikų turėjimą, ir buities, namų susikūrimą. Tačiau tai nėra galutinis šeimos tikslas“, – akcentavo R. Aušrotas.
Katalikų Bažnyčioje sakoma, kad pagrindinis santuokos tikslas yra asmenų bendrystė.
„Jeigu stokojama šito suvokimo, įvyksta egzistencinė krizė. Santuokos ir šeimos tikslų laukas yra platesnis – nėra tik namų sukūrimas, ne tik buities įrengimas, ne tik vaikai ir pasirūpinimas jais“ – apibendrino R. Aušrotas.
Partnerio uždarumas – santykių „peilis“
Paklausta, kokios dažniausios skyrybų priežastys, psichoterapeutė Rosita Pipirienė atsakė – vienareikšmių priežasčių nėra, kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai.
Pasak jos, poros neretai nurodo, kad skiriasi dėl charakterių nesutapimo. „Į charakterių nesutapimus įeina koks 1000 priežasčių. Jeigu mes jas visas vardytume, tai iki ryto užtruktume“, – sakė psichologė.
Specialistės nuomone, laimingai santuokai koją kiša netinkamas bendravimas: „Esminis dalykas, kodėl skyrybos atsitinka – tai atvirumo trūkumas santykiuose.“
R. Pipirienė pridūrė, kad neslūgstant įtampai santykiuose, prasta tarpusavio komunikacija situaciją tik aštrina.
Specialistės teigimu, atvirumo trūkumas išskiria net tuos sutuoktinius, kurie dar mėgina taisyti santykius.
Kai kada skyrybos – išsigelbėjimas
Kita vertus, skyrybos gali būti ir išsigelbėjimas esant toksiniams santykiams. „Kur yra smurtas, pavyzdžiui, fizinis, emocinis, <...> tai ten skyrybos yra vienintelė teigiama išeitis“, – tvirtino psichoterapeutė, anksčiau dirbusi su socialinės rizikos šeimomis.
„Tada mes nekalbame apie atvirumo trūkumą, mes kalbame apie pavojingas santykio peripetijas. Kai fizinis smurtas, tai net gyvybei pavojinga gali būti. <...> Jei yra nepilnamečių vaikų, tai jų apsauga turi būti. Kartais skyrybos tiesiog yra vienintelė išeitis, kad žmonės ir psichiškai, ir emociškai sveiki išliktų“, – dėstė mintis R. Pipirienė.
Ji nurodė, kad santuokoje vyraujant emociniam smurtui, itin sudėtinga atskirti, ar tuos tarpusavio santykius reikia išsaugoti ir į juos investuoti. R. Pipirienės nuomone, tokiu atveju padeda psichologo konsultacijos poroms, mediacija. Svarbiausia, kad iš abiejų pusių būtų poreikis išsaugoti santykius.
Nedera ieškoti kaltų
Paklausta, ar dažnai pasitaiko skyrybų dėl vieno sutuoktinio kaltės, psichoterapeutė atsakė: „Kaltės iš viso nėra.“ Kalbant apie skyrybas, reikia pašalinti žodį „kaltė“, pabrėžė ji.
„Žmonės ir taip jau yra sudėtingai nusiteikę – jie ardo santykį, į kurį kažkada investavo, kuriuo tikėjo, įsivaizdavo, kad jis amžinas. <...> Jie ir taip kalti jaučiasi, jiems ir taip skaudu. Jeigu ieškosime kaltų – tai bus reali destrukcija“, – dalijosi specialistė.
Kaltinti nieko negalima, nes apskritai kaltų šioje situacijoje nėra. Viską galima laikyti santykio dinamikos elementais, nurodė R. Pipirienė.
„Santykyje visada yra dinamika, nes jie gyvi. Partneriai yra du skirtingi žmonės, atėję iš skirtingų šeimų. Visada dinamika bus su įtampa, su krizėmis“, – sakė pašnekovė.
Santykių krizės – neišvengiamos
Poras konsultuojanti psichologė pasidalino: oficialiai nustatyta, kad egzistuoja santykių krizės, pasikartojančios kas tam tikrą laiką. Partneriai gali susidurti su trijų mėnesių arba pusės metų krizėmis.
„Vieni krizę peržengia, kiti – ne. Jeigu įvyksta santuoka, tai tada ir santuoka nutraukiama, jei šiaip draugauja kaip pora <...> tai irgi yra savotiška netektis“, – pasakojo psichologė.
Kiekvienai porai svarbu pripažinti, kad santykiai nuolat keičiasi. „Dinamika veda į naują potyrį, t. y. mes išeiname iš seno santykio į naują. Tas išėjimas yra skausmingas kaip gimdymas. Dinamika visuose santykiuose egzistuoja ir mes ją turime pažinti“, – svarstė ji.
Neretai žmonės tuokiasi apsvaiginti saldaus įsimylėjimo, tačiau vos susidūrę su krize santykiuose nebežino, ką daryti. „Jie galvoja: „O Dieve, aš reiškia nemyliu to žmogaus, nes dabar pykstu ant jo ar jos.“ Ne, myli, viskas gerai, tik santykiai keičiasi“, – sakė specialistė.
Pandemija poroms pakišo koją
Įsisiautėjusi pandemija paveikė ir porų santykius – nuo 2020 m. pavasario stipriai šoktelėjo skyrybų skaičius.
„Negalėjimas pabūti po vieną <...> stipriai tą trintį paryškino. Žmogus vienas nuo kito privalo pailsėti. Net jei labai smarkiai myli vienas kitą, jie privalo turėti asmenines erdves“, – paaiškino R. Pipirienė.
Jei žmonės tai žinotų, rečiau priekaištautų savo partneriams, sakė psichoterapeutė. „Ir vienas, ir kitas iš santuokos turi turėti savo gyvenimą, draugus, net ir keliones asmenines po vieną“, – vardijo ji.
„Daug porų šito nesuvokia. <...> Tada pradeda trūkti erdvės kaip oro. Ir tuomet kaltina sutuoktinį, kad jis gyventi trukdo“, – svarstė R. Pipirienė.
Karantino metu fiziškai sumažėjo erdvės, todėl ši problema iškilo į paviršių. „Sėdėjome kaip kalėjime, bet kūrybiškai pasižiūrėjus į situaciją išeičių yra visada ir daug. Jų reikia ieškoti, dėti pastangų, o žmonės nori, kad išsispręstų automatiškai. Santykiai yra darbas“, – apibendrino specialistė.