psichologas

Nors Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai patiria moterys, taip pat ir vyrai nukenčia. Tačiau tokių atvejų registruojama nepalyginti mažiau, nes patys vyrai nėra linkę apie tai prabilti. Vyrus tylėti apie patiriamą smurtą verčia visuomenėje nusistovėję lyties stereotipai. 2019 metais Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje registruotas 7 691 nusikaltimas, tarp nukentėjusių suaugusiųjų aštuonios iš dešimties (80,2 proc.

Išėję iš namų pradedate galvoti, kad neužrakinote durų, o ta mintis tokia įkyri, kad apsisukate ir einate patikrinti? O jeigu šis jausmas jus lydėtų nuolat ir net nedingtų stovint prie durų, kai ką tik 5 kartus jau tikrinote, ar užrakinote namus? Yra žmonių, kurie su šiuo jausmu gyvena nuolat. Dėl to kaltas obsesinis kompulsinis sutrikimas, o gyvenimą su juo žmonės vadina asmeniniu pragaru. Kas tai yra, naujienų portalui tv3.lt pasakoja psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė.

Klaipėdietė Gabija ilgus metus kentė panikos atakas, kurių metu kaskart bijodavo dėl savo gyvybės. Dėl jų atsirado ir nerimo sutrikimas. Jis buvo toks stiprus, kad mergina negalėjo nutolti nuo namų daugiau nei 7 km, nes bijojo, kad atsidūrus toliau būtinai kažkas nutiks. Dabar Gabija su savo nerimu susidraugavo, o panikos atakos liko tik baisiu prisiminimu, todėl ji drąsiai dalijasi savo patirtimis su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Tačiau, apie viską nuo pradžių.

Kognityvaus mąstymo testas yra laikomas trumpiausiu intelekto koeficiento (IQ) testu. Pasirodo, užtenka vos trijų klausimų, kad būtų galima atskirti Einšteinus nuo šio pasaulio homerių simpsonų. Tačiau atsakyti į klausimus geba retas. Testas, sukurtas psichologo Shane‘o Fredericko Prinstono universitete 2005 m., yra skirtas patikrinti, ar žmogus geba ignoruoti instinktyvius, iš karto į galvą šaunančius atsakymus ir pagalvoti lėčiau bei racionaliau.

Karantinas dalį darbuotojų privertė iš biurų persikelti į namus. Ir nors nuotolinis darbas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, psichologai sako, kad yra dalykų, kurie, jais laiku nepasirūpinus, gali itin neigiamai paveikti tiek darbuotojų emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Naujųjų metų pradžia žmonėms asocijuojasi ir su nauja pradžia. Dažnas sulaikęs kvapą skaičiuoja paskutines laikrodžio mušamas sekundes, o nuskambėjus dvyliktam laikrodžio dūžiui garsiai sušunka „valio“. Taip pat tikriausiai bent kartą gyvenime esate sudarinėję sąrašą dalykų, kuriuos norėtumėte pasiekti arba ką norėtumėte savo gyvenime pakeisti. Tačiau, deja, dažnai tie norai sąraše ir lieka tik norais.

Jau kelerius metus netrūksta pranešimų apie tai, kaip vaikai ar paaugliai smurtauja vieni prieš kitus, o kartais net ir atima gyvybę. Žiaurus besiformuojančių asmenų elgesys kartais gali būti labai sunkiai suvokiamas, tačiau psichologai teigia, kad tai yra vaikus ir paauglius supančios aplinkos atspindys.  Psichologas Tomas Kelpša teigia, kad vaikų smurtui vieniems prieš kitus ar bendraamžių nužudymui paaiškinti vieno atsakymo nėra.

„Šitas stresas, kurį mes patiriame izoliuoti, kaip apskaičiavo mokslininkai, kenkia mūsų sveikatai taip, kaip nerūkantis žmogus būtų pradėjęs rūkyti po 15 cigarečių per dieną. Tai tik dėl to, kad mes esame izoliuoti“, – teigia gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.

Karantinas tapo tikru išbandymu poroms. Žmonės yra priversti 24 valandas per parą būti kartu, o tai sukelia tarpusavio trintį. Porų santykių ir skyrybų psichologas Mykolas Truncė sako, kad šiuo metu pajuto, kad poros dažniau susidūria su rimtomis santykių krizėmis. O labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė patikina, kad bendrosios pagalbos centras per šį laiką sulaukė net 20 proc. daugiau pagalbos prašymų.

„Jaučiamės vieniši. Užsidedame kaukes, užsidarome ir slepiame tikruosius save“, – ištarė jau dvejus metus psichologinės pagalbos tarnyboje „Jaunimo linija“ savanoriaujantis Egidijus Ivaškevičius. 48 841 – tiek skambučių praėjusiais metais sulaukė „Jaunimo linija“. Pranešama, kad skambučių skaičius į psichologinio palaikymo linijas pastaruoju metu itin išaugo. To priežastis – praėjusį mėnesį šalyje paskelbtas karantinas.

Siaučiant koronavirusui šalyje, Lietuvos emocinio klimato atliktas tyrimas rodo dramatiškai pablogėjusią žmonių emocinę būseną. Kaip ir kodėl karantinas veikia psichologinį klimatą, ką galėjome daryti kitaip ir kokie bus dabartinės būklės padariniai, kalbėjome su psichiatru Linu Slušniu.

Lietuvoje paskelbus karantiną, o grįžusiems iš užsienio ir būtinąją saviizoliaciją, žmonėms kyla nemažai psichologinių sunkumų. Apie tai, kaip ištverti karantiną ir viruso baimę pokalbis su karo psichologu Andriumi Jurgaičiu.

Kasdieniai gyvenimiški išbandymai gali sukelti nemenkų iššūkių – tiek fizine, tiek psichologine prasme. Visgi, atrasti harmoniją net ir po itin sudėtingų momentų yra įmanoma, tereikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių principų. Psichologas Simonas Berenis sako, kad greitas gyvenimo tempas sukuria nemenkas užduotis mūsų psichologinei būsenai, o viena dažniausiai pasikartojančių priežasčių, kuri priverčia mus jaustis blogai, yra pervargimas.

Prieššventinis laikotarpis daug kam kelia stresą, nes gerokai padaugėja darbų: reikia ir dovanas pasiruošti, ir maisto šventėms nupirkti, o kur dar visi organizaciniai reikalai, kas ir kur vyks į svečius, kada ir ką reikia aplankyti ir t.t. Atrodytų, kiekvienais metais šventės lieka tos pačios, tačiau ir rūpesčiai, ateinantys su jomis nesikeičia, o tai kainuoja nemažai jėgų.

Pokalbiai su psichologu Andriumi Kaluginu „Namo“ moterims sugrąžina gyvenimo džiaugsmą. Naujausioje laidoje atėjo Jurgitos eilė. Tačiau pokalbis jos prasidėjo kiek kitaip. Jurgitos gyvenimo patirtis – didžiulė baimės ir kaltės našta. Penki vaikai, nė vienas neauga su ja. Dukters netektis, likus vos savaitei iki gimdymo. Šiuo metu jos įsčiose – nauja, šeštoji gyvybė. Jurgitai tiek daug norėtųsi pasakyti, tačiau žodžiai strigo gerklėje.

„Daugelis vasaros žurnalų mėgsta rašyti apie besiskiriančias ir čia pat naujai besituokiančias poras. Vos ne kiekvienas kalbinamas pašnekovas tikina, neva su buvusiu sutuoktiniu jie liko gerais draugais. Kartais net atrodo, kad, norint susidraugauti, verta išsiskirti. Ką apie tai sako psichologai?“ – klausia Joana iš Šiaulių. Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr. Gediminas Navaitis. Apie draugystę yra daug gražių žodžių: draugas nepalieka bėdoje, neišduoda.

Aurimas – jaunas vyras, dabar gyvenantis pilnavertį gyvenimą, tačiau dar ne taip seniai jis kovojo su sunkia priklausomybe. Sukrečianti jo istorija apie tai, kaip galima susigadinti gyvenimą ir, kaip surasti jėgų viską pradėti iš naujo. Aurimas pirmą kartą narkotikų pabandė būdamas šešiolikos. „Tiesiog įdomu buvo išbandyt – kas per savijauta, kai pavartoji. Pabandžiau žolę ir patiko. Labai patiko. Net gi sakyčiau įsimylėjau tą narkotiką“, – atvirai kalba vyras.

Santykiai visą gyvenimą buvo bene aktualiausia kiekvieno žmogaus gyvenimo tema. Juk tikrai niekas nenorėtų likti vienišas. Kokia yra gerų santykių paslaptis ir ką daryti, kad viskas nesibaigtų skausmingai ir nelaimingai, pataria psichoterapeutas A. Kaluginas. Visi trokšta idealių santykių, tačiau vos tik atėjus progai pasikalbėti, dažnai žmonės atsisako aiškintis atvirai su savo partneriu. Psichoterapeutas A. Kaluginas teigia, kad poros nesako tiesos dėl to, nes bijo likti nesuprasti.

Produktyvumas neįsivaizduojamas be atsidavusių, savo darbovietę ir kolegas vertinančių, branginančių darbuotojų. Kiekviena darbo diena žada naujus iššūkius, todėl, psichologų teigimu, darbdaviams itin svarbu pakankamai išmanyti ne tik savo amatą, bet ir santykius su kiekvienu žmogumi. Apie tai kalbame su šeimos psichologu ir psichoterapeutu, publicistu, Gediminu Navaičiu.

Seksualinis nesuderinamumas, pasirodo, viena iš dažniausių problemų, lemiančių porų nesutarimus ar net skyrybas. Deja, tačiau didžioji dalis šeimų apie tai kalba retai arba net neišsiaiškina, kokia yra tikroji jų nesutarimų priežastis. Apie šią dažną šeimų problemą kalba porų psichologas, šeimų išsaugojimo specialistas Mykolas Truncė. Seksualinis nesuderinamumas – tai vieno ar abiejų partnerių seksualinis nepasitenkinimas dėl seksualinio poreikio nepatenkinimo.

Savaitgalį gausybės internautų dėmesio sulaukė LRT tiesioginės laidos metu ištarti mažametės žodžiai. Kai kuriems tai sukėlė didžiulę šypseną, tačiau internete netrūko ir piktų komentarų bei stiprios kritikos ne tik mergaitei, bet ir jos tėvams. Savaitgalį LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas Ignas Krupavičius lankėsi Nidoje ir iš čia vedė tiesioginę transliaciją. Jis kalbino ne tik neseniai Nidoje įsikūrusius žmones, bet ir jų vaikus.

Karolina Meschino neslepia, kad socialiniai tinklai pamažu virto jos darbu. Jau daugiau nei 170 tūkst. sekėjų „Instagram“ turinti mergina prisipažino, kad kartais pagalvoja apie visko metimą, tačiau supranta ir tai, kad savo įtaką gali panaudoti ir geriems tikslams.

Niekam nebaisu sugedus dantims kreiptis į gydytojus odontologus, tačiau ištikus rimtoms psichologinėms ar net dvasinėms krizėms stengiamasi apsieiti be specialistų pagalbos. Apie tai, kokios pagalbos galima tikėtis iš psichologų, kodėl mūsų krašto, kaip ir visos Lietuvos žmonėms, vis dar gėda į juos kreiptis – pokalbis su Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro psichoterapeutu, taip pat Juozo Paukštelio progimnazijos psichologu Donatu LUČUNU.

Pyktis – natūrali emocija, kurios nei vienam išvengti tiesiog neįmanoma. Kartais ji mus užvaldo taip, kad kitus išplūstame, tampame agresyvūs, o galbūt atvirkščiai – slopiname viską viduje ir stengiamės aplinkiniams neišsiduoti, kad pykstame. Klinikinis psichologas Vytautas Jurkuvėnas aiškina, kad dar būdami visai maži išmokstame skirtingai reikšti emocijas, tai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje augome.

Šį rugsėjį į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie, tėvelių sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių – eiti į pirmą klasę. Pernai Seimas priėmė Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimą, pagal kurį nuo šių metų tėvai patys gali spręsti, nuo kelerių metų leisti savo vaikus į mokyklą – 6-erių ar 7-erių. Yra tik viena sąlyga.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba penktadienį pradėjo registruoti psichologus, norinčius dalyvauti vaikų ar kitų pažeidžiamų asmenų apklausose. Būtinybė vaikų apklausoje dalyvauti psichologui numatyta liepą įsigaliojančioje vaiko teisių apsaugos pertvarkoje. Psichologų registravimą planuojama rengti etapais.

Savižudybių skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja, taip pat per kelerius metus triskart padaugėjo apsilankymų pas psichologus poliklinikose. Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje nusižudė 749 žmonės, 2016 metais – 823 žmonės, 2015 metais – 891 žmogus, 2014 metais – 935 žmonės. Tuo metu 2013-aisiais pasitraukusiųjų iš gyvenimo buvo daugiau kaip tūkstantis – 1085 žmonės.

Vienas paskui kitą į viešumą kyla seksualinio priekabiavimo skandalai. Visuomenė dalijasi į dvi stovyklas: vieni moteris palaiko ir drąsina netylėti, tuo tarpu kiti stebisi, kodėl apie patirtus išgyvenimus kalbama tik prabėgus keleriems ar net 10 metų? Psichologas Andrius Kaluginas sako, jog tam paaiškinti yra net kelios priežastys. Be to, patariama įsiklausyti į tai, ką sako galimai nukentėjusi pusė, o ne kaip veiksmus teisina antroji pusė.

 Vasarą turinčiai pradėti veikti naujai vaiko teisių apsaugos sistemai kol kas tinkamai nepasirengta, pripažįsta specialistai. Anot jų, trūksta ir psichologų, kurių dalyvavimas apklausiant vaiką bus privalomas, ir neišspręstas klausimas dėl vaiko teisių specialistų darbo savaitgaliais, naktimis. „Neįsivaizduoju, kaip mes užtikrinsime vaiko teisių apsaugos specialistų sureagavimą per valandą nuo iškvietimo.

Prekybininkai pastebi, kad vienas iš aktualiausių klausimų renkantis kalėdines dovanas – dovanoti daugiau smulkesnių dalykų, ar geriau vieną, bet didesnį ar brangesnį. Čia ir prekiautojų, ir kalbinto psichologo nuomonės sutampa – atsižvelgiant į konkrečią situaciją galima rinktis ir vieną, ir kitą variantą.

Ar pastebėjote kaip sportininkai kalba apie pergales? Kaip pergalės priežastis jie mini koncentraciją, kovingumą, komandinę dvasią, vidinę ramybę, ryžtą – emocijas, kurias „treniruoja“ sporto psichologai. Šių specialistų vaidmuo šiuolaikiniame sporte tampa vis svarbesnis. Atletai ir atletės – fiziškai stiprūs žmonės, tačiau į pergales juos veda ne tik išorinė jėga, bet ir vidinė stiprybė. Vidinė jėga gali būti taip pat treniruojama kaip ir reakcijos greitis, technika ar fizinis pasiruošimas.

Moteris, nusprendusi nušokti nuo tilto į Neries upę, modeliu dirbusi mergina ir vaikinas, keistomis aplinkybėmis iškritę iš viešbučio balkonų. Tai tik dalis nelaimių, pastaruoju metu sukrėtusių Lietuvą ir jos gyventojus. Ar savižudybių skaičius susijęs su metų laikais ir kaip tinkamu metu pastebėti siunčiamus signalus, komentuoja psichologas, šeimos konsultantas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis.

Mokyklose vaikai kenčia ne tik nuo patyčių. Dėl mokslo krūvio, jie patiria ir didžiulę įtampą, stresą. Ir nors psichologinė pagalba jiems tampa kuo labiau reikalingesnė, ji – vis mažiau prieinama. Šalyje katastrofiškai trūksta psichologų. Šių specialistų poreikis jaučiamas ir ikimokyklinėse įstaigose. Praėjusią savaitę šalį sudrebino įvykis, kuomet Klaipėdoje dvylikametis į mokyklą atsinešė revolverį.

Nekaltas noras pasilaikyti namuose vieną kitą nenaudojamą daiktą, nes „gal prireiks“ tam tikromis aplinkybėmis gali pavirsti į nekontroliuojamą kaupimo maniją, sako psichologas Robertas Petruškevičius. Pasak pašnekovo, priežastys, kodėl žmonės yra linkę kaupti įvairius daiktus, nors jų nenaudoja metų metus yra įvairios. Vis tik dažniausiai tokios elgsenos yra išmokstama dar vaikystėje , matant tėvų ar senelių elgesį. „Anksčiau iš tiesų daug ko trūkdavo, negalėdavai panorėjęs tiesiog įsigyti.

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi – „o gal prireiks“.Tačiau psichologai pataria, kad to daryti tikrai nereikia. Dažniausiai nebeprireikia ir nenaudojama įranga tampa elektronikos atliekomis, kurias kartais elektronikos surinkėjams tenka išvežti net ir apsamanojusias.

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės. Psichologas, Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas doc. dr. Tomas Butvilas sako, kad jaudulys, nerimas ir įtampa – tai natūralūs kiekvieno žmogaus išgyvenimai prieš tam tikrus svarbesnius gyvenimo įvykius.

Šią savaitę nevykstantys Seimo posėdžiai netikėtai sutampa su mėnulio pilnatimi. Lygiai ta pati situacija kartosis ir gegužės mėnesį - nuo posėdžių laisva savaitė bus per pilnatį. Seimo kanceliarija skuba raminti ir nurodo tikrąją posėdžių nebuvimo priežastį. Tačiau ar pilnas mėnulis tikrai veikia žmones psichologai nesutariai iki šiol.  Vieniems sakant, kad įtaka yra jaučiama. Kiti, kad žmonės kartais  tiesiog save įtikina dėl to poveikį ir jaučia.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis įveda prievolę nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą ir tik specialiose patalpose. Pagal šalies vadovės inicijuotas pataisas, psichologas visais atvejais privalės dalyvauti vaikų iki 14 metų apklausose, jos įsigalios 2018 metų liepos 1 dieną. Kaip pranešime pažymi Prezidentūra, tai padės teisėsaugai atlikti objektyvų tyrimą ir užtikrins vaikų teisių apsaugą.

Netgi pirmosiomis savo prezidentinio darbo savaitėmis ir kalbėdamas apie svarbiausius šių dienų aspektus, tokius kaip moterų sveikata, karo pabėgėliai, nafta ir imigracija, prezidentas Donaldas Trumpas atrodė besikoncentruojantis į mažiau pavojingus klausimus. Savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje jis išreiškė panieką moterų eitynėmis viso pasaulio miestuose jo inauguracijos dieną.

Psichologai ir kovotojai su girtuoklyste ragina tėvus negerti vaikų akivaizdoje. Diskutuojama net apie tai, kad gerti prie vaikų iš viso reikia uždrausti. Esą tik taip galėtume Lietuvoje išnaikinti girtuoklystę. Tačiau žmonės abejoja, ar tokie draudimai įmanomi, mat daugelis gyventojų ne tik švenčių, bet ir eilinės dienos be butelio ant stalo neįsivaizduoja. Vaikų tikinimais, kad užaugę į burną neims nė lašo, psichologai netiki.

Artimojo mirtis ar savižudybė, santykių nutrūkimas, patirta prievarta, tėvų skyrybos, darbo ar socialinio statuso netekimas, žinia apie sunkią ir nepagydomą ligą – tai vienos dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kurios priverčia žmogų jaustis bejėgiu, pasimetusiu, nebežinančiu, ką daryti, ir kaip iškilusius sunkumus įveikti. Tokią situaciją psichologai vadina psichologine krize, kurią reikia spręsti nedelsiant.

Vairavimas yra atsakinga veikla, nes menkiausia klaida gali kainuoti ypač daug. Todėl labai svarbu tai atlikti ramiam ir neleisti stresui blaškyti. Su psichologu Mariumi Daugelavičiumi kalbamės apie tai, kaip suvaldyti stresą eisme. - Dėl ko dažniausiai nervinasi vairuotojai? - Tas nervingumas išlenda, kai žmogus vairuoja. Jei šiaip nervingas, tai išlenda ir tada. Vargu, ar tas žmogus, kuris ramus gyvenime, nervinsis automobilyje.

Lietuvoje ne tik žiemą, bet ir vasarą galime pamatyti ne vieną apsiniaukusią dieną. Ar žinojote, kad ketvirtadalis dienų Lietuvoje yra būtent tokios, o visiškai giedrų dienų turime tik apie 20? Meteorologė Viktorija Čėglienė mini, kad Lietuvoje apsiniaukusių dienų per metus būna 135-140. Mažiausiai šviesos matome lapkričio ir gruodžio mėnesiais. „Per metus Lietuvoje pasitaiko vidutiniškai 135-140 apsiniaukusių dienų.

Ar įmanoma tapti „moterimi su kiaušiniais“ – tokios, kurios nepastumsi, kuri turi tvirtą nuomonę ir moka už save pastovėti? Vilnietė Akvilė sako, kad norėtų tokia tapti, nes pati yra labai jautri, silpna asmenybė. Tačiau psichologai pataria, kad neverta skubėti savęs keisti – su jautrumu galima ir susidraugauti. „Su pavydu žvelgiu į moteris, kurios „turi kiaušinius“ – kurių nepriversi daryti tai, ko jos nenori, kurių nepastumsi, kurios moka už save pakovoti.

Sunku įsivaizduoti skausmą, kurį patyrė savo sūnų palaidoti turėjusi motina. „To buvo galima išvengti“, - jautriai sako moteris, netekusi savo vos 25-erių metų sūnaus Richardo. Vis dėlto iš visuomenės gautą susidomėjimą Diane Dale panaudojo geram tikslui ir atkreipė pasaulio dėmesį į sunkią ligą, nuo kurios nėra apsaugotų. Richardą ilgus metus kankino nerimas ir depresija, tačiau didžiausi nuotaikų svyravimai prasidėjo šių metų pradžioje.

 Paskelbus, kad iki 2020-ųjų Lietuvoje turi nelikti globos namų, jų auklėtiniai puola į paniką. Jie pasakoja gyvenime jau patyrę, ką reiškia netekti namų, o dar vienas perkėlimas reikštų antrą tokį patį smūgį. „Būtų labai gaila patiems vaikams, būtų šokas, nes jie čia ilgai gyveno, visi kartu gyveno. Ir mokykla čia pat buvo, visi draugai aplinkui. Būtų tikrai blogai“, - tiesiai šviesiai savo vaikų namų auklėtinė Rozalija. Jai pritaria ir globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai.

Mes dažnai galvojame, kad lengvas peršalimas, tai nėra liga ir nepaisydami pirmųjų ligos simptomų, o kartais net ir rimčiau sirgdami, stengiamės gyventi įprasta gyvenimą - keliaujame į darbus, mokymo įstaigas, viešus renginius. Psichologai tikina, kad taip visuomenė elgiasi dažnai vejami įvairių baimių, dėl neatliktų darbų, prarandamų pajamų ar pareigų, tačiau taip pat čia slypi ir mentaliteto paslaptis.

Pasaulinė išsivysčiusių šalių statistika rodo, kad iš 100 žmonių per savo gyvenimą 25-30 proc. yra tokios būklės, kai jau reikia specialistų pagalbos, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus klinikinės Vasaros ligoninės vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius. „Per visą savo gyvenimą tokią būklę patiria kas trečias, kas ketvirtas žmogus. Lietuvoje, aš manau, tie skaičiai link didesnių, tikrai bent 30 proc., nes mūsų dvasinės sveikatos rodikliai yra nekokie.

Kai už lango – ne itin malonus oras, namuose ypač norisi šilumos ir jaukumo. Keletas patarimų kaip susikurti malonų vakarą, padės pamiršti prieššventinio maratono sukeltą stresą ir nuovargį. „Dabar temsta anksti, lauke šalta, reikia užbaigti tam tikrus darbus iki metų pabaigos, prasideda dovanų paieškų ir švenčių maratonas. Tokiu sudėtingu laikotarpiu reikėtų nepamiršti rasti laiko sau ir savo artimiausiems šeimos nariams.