Kai kurie politikai sako, kad tokia veikla yra afera, kuria miesto nekilnojamas turtas perduodamas baro šeimininkams – juk stovėdamas už alkoholio pilno baro negali raginti negerti.
Bare vilniečiai linksmai leidžia laiką, gurkšnoja alų ar kitą alkoholį, užkandžiauja. Ankščiau pastate buvo knygynas, o dabar – jaunimo pasilinksminimo vieta, kokių aplinkui yra daugybė. Tačiau rengdama patalpų nuomos konkursą savivaldybė norėjo, kad ten būtų ne paprastas baras, o baras, kuriame jaunimas atpratinamas svaigintis.
Vienas projekto iniciatorių, pagarsėjęs liberalus politikas Markas Adamas Haroldas, sako, tai yra įmanoma – jaunimas mažiau gers, jei ten vyks gyvos muzikos koncertai, esą klausydami muzikos jaunuoliai turės mažiau laiko kilnoti bokalą.
„Turėtų būti informacija ant visų sienų – apie sveikatą, kaip mažinti vartojimą, apie alternatyvas. Ir, labai svarbi dalis, kad turėtų būti muzikinė, kultūrinė veikla, nes jau įrodinėja mokslininkai, kad ten, kur yra muzikinė, kultūrinė veikla, žmonės mažiau vartoja, nes jie turi ką veikti“, – kalba projekto iniciatorius Markas Adamas Haroldas.
Bare grojanti gyva muzika – ne vienintelė priemonė, kuri turėtų mažinti gėrimą. Bare turi būti net trys ir naktį veikiantys psichologų kabinetai – kad išgėrę ir prastai pasijutę baro lankytojai net ir paryčiais galėtų rasti psichologą.
Tačiau ne visi sutinka su tokia savivaldybėje pateikta idėja. Kovotojas su alkoholiu Aurelijus Veryga tikina, kad alkoholizmo prevencija su alaus ar degtinės taure rankoje – tėra prevencijos imitavimas.
„Žmogų su problemomis ne į barus reikia vedžioti. Jam reikia sukurti saugią aplinką, kad jis išmoktų kažkaip kitaip gyventi, o ta iliuzija, kad „išmokykime žmones gerti tvarkingai“, ji šiaip biologijai prieštarauja, nes mes nežinome, kuris žmogus yra linkęs greitai tapti priklausomu, kuris ne“, – tikina Seimo narys A. Veryga.
Kai kurie vilniečiai taip pat abejoja alkoholio prevencijos sėkme bare, esą išgėrę baro lankytojai prevencinių plakatų neskaitys, o ir per gyvą koncertą žmonės esą gers kaip tik daugiau, o ne mažiau:
„Kažkas skaitys tą prevenciją? Manau, kad ne. – Aš irgi manau, kad ne. Bare niekas neskaitys. – Bare niekas neskaitys, kad negalime gerti. Kaip ant cigarečių pakelio parašyta, kad nerūkykite, bet vis tiek pardavinėja.“
„Jeigu muzika, vis tiek, atmosfera kitokia, tai manau, tikrai turėtų būti daugiau alkoholio.“
Vilniaus Tarybos narys Tomas Seikalis tikina, kad „Naktinio Vilniaus avilio“ veikla atskleidžia miesto valdžios politiką atiduoti viešąsias erdves alkoholio prekybai tik, šiuo atveju, prisidengiant geru – kovos su alkoholiu – tikslu. Pasak jo, jau vien baro iškaba rodo, kad pagrindinis tikslas nėra prevencija, mat didžiausiomis raidėmis matyti tik alkoholio gamintojo pavadinimas, o apie tai, kad pastate yra ir „Naktinis Vilniaus avilys“ – byloja tik lipdukas.
„Per kiekvieną veiklą tai matosi, kad prioritetas – tam verslui, kuris prekiauja alkoholiu. Aišku, kad verslas atsidaro naujas tai nėra blogai, bet ne bendruomenės sąskaita. Ne gyventojų sąskaita. Tuo labiau, kad patalpos buvo skirtos visai kitai paskirčiai“, – teigia T. Seikalis.
Tačiau „Naktinio Vilniaus avilio“ vadovas Jonas Nainys tikina, kad projektas buvo vykdomas pagal sutarties nurodymus ir visi sutarties punktai yra įgyvendinti.
„Visi mūsų veiksmai, susiję su „Naktiniu aviliu“ ar su baru, su baro licencija, pavadinimu, buvo derinami su savivaldybe. Nei vieno žingsnio negalėjome padaryti be savivaldybės žinios. Viskas, kiekvienas mažas žingsnelis, turėjo būti patvirtintas savivaldybės ir mes su ja tiesiog kaip kumštis“, – aiškina J. Nainys.
Kai kurie vilniečiai palaiko tokio projekto idėją ir sako, kad prevencija bare, kur parduodamas alkoholis, gali būti veiksminga, o ir pas psichologą, kartais, net jei iškyla grėsmė padauginus kitą rytą nieko neprisiminti, ne pro šalį nueiti:
„Psichologas bare? Vau. Išgėrus turbūt nelabai reikėtų psichologo, bet prevencija kažkokia turi būti, nes, aišku, jeigu, ypatingai jaunimas, pergeria, prisidaro problemų, tai aš manyčiau būtų gal ir gerai.“
„Yra buvę kartų man, kai aš pats esu pavartojęs, ir pasidaro liūdna, pavyzdžiui, norisi pabendrauti su kažkuo arba tiesiog gauti kažkokią pagalbą, būna užeina tokie momentai, tai va tiesiog, jeigu įmanoma būtų gauti kažkokį tokį atsakymą, atgalinį ryšį, tai super.“
Visgi, baro veiklą tikrinusi savivaldybės komisija nusprendė, kad „Naktinis Vilniaus avilys“ dalinai pažeidė sutarties įsipareigojimus. Komisijai užkliuvo baro pavadinimas „Studija by Volfas Engelman“ – esą jis tik skatina alaus vartojimą. Taip pat yra pažeisti ir kiti įsipareigojimai – gyvos muzikos koncertas surengtas tik vienas – psichologo pagalba baro lankytojams teikta ne visą parą. Taip pat, nors veikiančių psichologų kabinetų turėjo būti trys – toks kabinetas yra tik vienas.
„Avilys turi veikti visą parą, šiuo metu jis visą parą neveikia. Veikia tik tam tikromis dienomis, taip pat yra įsipareigojimas turėti gyvos muzikos zoną antrame aukšte, renginių salė yra tam parengta, tačiau per visą šį laikotarpį vyko tik vienas renginys“, – sako tarybos narė Deimantė Rimkutė.
Pavadinimą barui davusio „Volfo Engelmano“ vadovas Marius Horbačauskas sako, kad susiklosčiusi situacija atrodo keista, mat nei baras, nei jo iškaba niekam nekliuvo, kol nepasirodė neigiami komentarai socialinėje erdvėje. Pasak jo, komentuoja tie, kurie patys konkurso nelaimėjo arba konkuruojančių prekinių ženklų agentūros. „Volfo Engelmano“ vadovas tikina, kad jų įmonės iškaba ten atsirado teisėtai ir buvo suderinta su savivaldybe.
„Na, mes buvome pakviesti prisijungti kaip tos idėjos palaikytojai ir kaip rėmėjai. Tai taip mes ten atsidūrėme. Parėmėme to baro įrengimą ir natūralu, kad kaip rėmėjų mūsų ir iškaba ten atsirado“, – tikina M. Horbačauskas.
Savivaldybės komisija nusprendė, kad „Naktinis Vilniaus avilys“ turi per dvi savaites pateikti planą, kaip bus ištaisyti pažeisti įsipareigojimai. Baro pavadinimas turi būti pakeistas per savaitę.