Kol Kauno valdžios ir Kultūros paveldo departamento ginčą kokie perpjauti perpus ir nušlifuoti ar autentiški tašyti tarpukariniai akmenys nuguls Vilniaus gatvėje sprendžia teismas, kuris laikinai sustabdė bet kokius darbus su akmenimis, Savivaldybė griebiasi naujos taktikos – pristato lygaus grindinio pavyzdį.
Kauno valdžia tikisi gyventojų palaikymo – rengia apklausą.
„Visi ateikite, pačiupinėkite, pavaikščiokite, pavažiuokite ir nuspręskite patys, ir pasisakykite mūsų interneto puslapyje, ką jūs apie tai manot“, – sako miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Naujoji danga džiugina neįgaliuosius, mat taip jie galėtų laisvai judėti.
„Išklotas šlifuotu akmeniu, tai absoliučiai tinkamas spendimas žmonėms, kurie juda rateliais, neregio lazdele vedini, vaikštyne arba kita technine pagalbos priemone“, – teigia neįgalusis Audrius Kalvėnas.
O esą iki šiol į Vilniaus gatvę vengdavę užsukti, nes darda, kliūna ir bijo susižeisti.
„Vilniaus gatvėje daug metų nebuvus, nepravažiavau – visas atsakymas“, – atskleidžia neįgalioji Lilė Samuilovienė.
Dalis architektų piktinasi, kad savivaldybė tiesiog išnaudoja neįgaliuosius bandydama pateisinti savo užmojus.
„Savivaldybė elgiasi kaip Lukašenka. Savivaldybė naudoja vieną iš silpniausių grandžių – neįgaliuosius supriešindama su kita visuomenės dalimi, kad lyg pažeidžiami jų interesai jei nepjausim akmens. Ne. Tai melas, taip neįgaliesiems turi būti kompleksiškai, taip pat kalbant apie prieigas prie kavinių“, – kalba architektas Linas Tuleikis.
Piktinasi ir kitas architektas Audrys Karalius: „Kai iš ryto esi Vilniaus gatvėje ir matai tas kupreles akmenų blizgančias tai pasaka, neakropolinkit senamiesčio euromontais – tai yra pats baisiausiai dalykas.“
Savivaldybės atstovai atkerta, kad sprendimai rasti seniai, ir su paveldosaugininkais akmenų pjovimas esą buvo suderintas.
„Vienas iš sprendinių – tų akmenų viršaus ir apačios lyginimas. Jis buvo ekspertuotas, ta tvarkybos projekto dalis ir buvo gauti visi leidimai tam projekto įgyvendinimui, tik dabar iškilus visuomenės atgarsiam atsirado tam tikros abejonės“, – aiškina A. Pakalniškis.
Bet Kultūros paveldo departamento atstovai tikina, kad niekada nesutikę gadinti senųjų akmenų ir taip sudarkyti senamiestį, tad esą ne veltui dabar su Kauno valdžia susitinka teisme.
„Buvo suderintas projektas su pastaba, kad akmens grindinio akmenys negali būti pjaustomi, tai senamiesčio vertingoji savybė, tai saugomas grindinys, pagamintas tarpukariu, Šančiuose veikusioje akmenų tašykloje“, – tikina kultūros paveldo departamento specialistas Andrius Liakas.
Senamiesčio gatvę tvarkančios įmonės „Autokausta“ vadovas sako, projekto net nebūtų ėmęsi, nes esą klojant senuosius tašytus akmenis – grindinys jau po metų išsivaikščios.
„Visas yra smailas, tai šąlant plėsdamasis gruntas šlapias į šoną, kelia kitą akmenį ir grindinys išsivaikščioja. Tai tokios formos akmuo niekad nebus stabilus ir mes jeigu konkurse būtų įdėta sąlyga, kad akmuo lieka koks buvo, mes konkurse nebūtume dalyvavę, nes kaip inžinieriai negalime užtikrinti ilgaamžiškumo ir stabilumo“, – teigia „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.
O dabar esą atsidūrė keblioje padėtyje – nežino ar tilps į terminus. Tad ypač sunerimo Vilniaus gatvės verslininkai – ilgus mėnesius kentėję nuo pandemijos, dabar dar tapo ir grindinio peripetijų įkaitais.
„Mes atsidaryti negalėsime jeigu gatvės neužbaigs, nes nebus žmonių srautų ir mums beprasmiška atsidaryti“, – įsitikinusi kavinės vadovė Jurgita Norė.
Skundžiasi ir kavinės savininkas Gražvydas Grajauskas: „Jau pusę metų mes stovime, ir jei neišsispręs šita problema tai aš nežinau užsidarys verslas.“
„Autokausta“ žada iki Kalėdų paruošti Vilniaus gatvę, kad ja galėtų judėti žmonės, įstaigos pamažu galės atsidaryti, tiesa, kada ir kokia danga bus paklota priklausys nuo teismo sprendimo.
