Psichologai teigia, kad skyrybų metu asmenys išgyvena kelias skirtingas fazes, kurias galima išskirti į 5 laikotarpius: neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir pripažinimą. Pasiteiravus psichoterapeuto Andriaus Kalugino, ar šios fazės tinkamos pritaikyti kiekvienam skyrybų atvejui, specialistas teigia, kad galimą įžvelgti tiesą:
„Tiesos tikrai yra, kadangi psichologiškai skyrybos netiesiogiai yra prilyginamos netekčiai. Tad šios būsenos yra klasikinės netekties išgyvenimo fazės, kurios mano praktikoje tikrai pasitvirtina. Galbūt reikėtų pridurti tai, kad nėra vieno universalaus termino, kuris atitiktų kiekvieno išgyvenimą.“
Pasak A. Kalugino, dažniausiai skyrybų metu žmonės šiuos išsiskyrimo periodus išgyvena labai skirtingai ir individualiai. Vieni skyrybas išgyvena lengviau ir per trumpesnį laiko tarpą jaučia sielvartą, o keli liūdnose būsenose įstringa ir keliems mėnesiams ar netgi metams.
„Mano patirtis rodo, kad visas šias fazes poros pradeda išgyventi nebūtinai tik po skyrybų. Dažniausiai emocijos jaučiasi jau iki skyrybų, kuomet formalaus fakto dar nėra, tačiau tarpusavio sutarimas skirtis jau yra priimtas. Čia ir prasideda šių būsenų pradžia“, – paaiškina Andrius Kaluginas.
Skyrybų emocijų intensyvumas
Psichologas išskiria kelias grupes, kurios turi įtakos skyrybų išgyvenimo intensyvumui. Pasak jo, sunkiausiai skyrybas priima tie, kuriems toks pareiškimas yra netikėtas:
„Labiausiai slegiantis ir šoką sukeliantis dalykas nutinka tuomet, kai kažkuri viena pusė netikėtai pareiškia, kad nori skirtis dėl tam tikros priežasties. Labiausiai tokiu atveju kenčia tie asmenys, kurie tokio scenarijaus negalėjo numatyti.
Pavyzdžiui, ilgus metus gyvenę kartu žmonės sau ramiai gyveno idilėje iki kol vieną dieną vyras pareiškė, kad jam atsibodo, kad nebemyli, jog metus laiko taip jautėsi, tačiau nebuvo užtikrintas ir nieko nesakė.
Dar vienas sunkus atvejis yra tada, kai abejoms pusėms skyrybos tampa šoku. Taip nutinka dažniausiai tuomet, kai viena pusė tampa neištikima ir galvoja, kad partneris atleis. Tačiau taip nenutinka, nes apie neištikimybę sužinojusi antroji pusė priima radikalų sprendimą skirtis ir apie jokias nuolaidas neina į kalbas. Tokios emocijos yra šokas tiek vienam, tiek kitam asmeniui, todėl, kad nei vienas nesitikėjo neištikimybės fakto ir radikalaus sprendimo skirtis.“
Visgi, sunkiausios situacijos tampa tos, kurių rezultatą išprovokuoja tai, kad sutuoktiniai ar poros tarpusavyje nekomunikuoja ir pareiškimas skirtis tampa tarsi nukritęs iš giedro dangaus.
„Tokiu atveju moteriai arba vyrui, kurie yra amžiuje, tokia naujiena būna netikėta ir jai niekaip nebuvo galima pasiruošti, kadangi nebuvo nei jokių ženklų, nieko. Tada žmogų apima depresija, pyktis, nerimas, nes nerimaujama ne tik dėl byrančių santykių, tačiau ir dėl vienišumo, amžiaus, vaikų aspektų. Šios emocijos būna labai intensyvios ir praeina pro visas įmanomas fazes, kurias lydi šokas“, – pasakoja A. Kaluginas.
Lengviausiai skyrybų faktą priimti yra tiems žmonėms, kurie kelis metus tarpusavyje gyvena tarsi svetimi žmonės, kurie turi atskiras veiklas, pomėgius. „Poros supranta, kad tai natūralus procesas, kuris realiai jau nieko nebekeičia, nes kelis metus gyveno faktiškai kartu, tačiau visaip kitaip atskirai. Dažniausiai jų emocijas lydi ne skausmas, tačiau džiaugsmas, laisvė ir įvykdytas sprendimas, kurį seniai reikėjo padaryti“, – priduria psichologas.
Skyrybas sunkinančios priežastys
Sunkią skyrybų emocijų naštą dar labiau apsunkina ir tam tikri aspektai, kurie tampa ne tik skaudūs, tačiau ir sukeliantys psichologines traumas. Vienas šių aspektų yra jau minėtas psichologo netikėtumo faktas, kuomet žinia apie skyrybas – nenumatyta:
„Bet kuriuo atveju pačios sunkiausios skyrybos tampa netikėtos, nes tai didelis šokas partneriui. Tokiu atveju norisi patarti padėti išvengti maksimaliai kiek galima tokio scenarijaus. Reikėtų kiek galima kalbėtis tarpusavyje, stebėti ar nėra įtartinų ženklų, galiausiai pasiteirauti paprasto klausimo – ar yra dėl ko nerimauti.“
Kitas apsunkinantis skyrybas faktorius yra smurtas, kuomet kažkuri iš poros pusė skiriasi būtent dėl smurto, kuris būti gali įvairus: fizinis, psichologinis, finansinis ir panašiai. Sunkiausia priimti sprendimą tampa aukai, ypač, jeigu tokie atvejai pasitaiko ne pirmą kartą.
„Priimti sprendimą skirtis reikėtų nedelsiant, kai yra patiriamas smurtas, nes kitu atveju tokios skyrybos taps didele dilema, kuomet protas sako vieną, o širdis – kita. Radikalus sprendimas tokiu atveju skirtis sumažins ir palengvins išgyvenamas kančias“, - teigia A. Kaluginas.
Nemalonius jausmus ir įtampą kelia nenoras bendrauti vienam su kitu. Pasak psichologo, tai dar labiau suaštrina emocijas, kuomet jos yra tarsi padauginamos iš nežinomybės. Interesų konfliktas kyla ir tuo metu, kai viena pusė nori skirtis, o kita – ne.
„Na ir dar viena apsunkinanti priežastis skyrybas yra aplinkinių nuomonės sukeltas informacinis triukšmas. Tokiu metu žmonės patys pasimeta nuo triukšmo, kurį sukelia artimųjų, draugų, specialistų skirtingi patarimai“, – sako Andrius Kaluginas.
Pasakyti, kam lengviau išgyventi skyrybas – moterims ar vyrams, psichologas negali, kadangi, pasak jo, atlikti didesni tyrimai rodo koreliacijas visai kituose aspektuose:
„Vienareikšmiškai to pasakyti negalima, kuriai lyčiai yra paprasčiau išgyventi skyrybas, nes viskas skiriasi nuo priežasčių ir kitų dalykų. Daugiausiai koreliacijos pastebimos ne lyties, tačiau nugyvento kartu laikotarpio ilgyje, amžiuje, netikėtume. Kuo poros vyresnės, tuo skyrybos jiems yra sunkiau išgyvenamos, nes gaila laiko kartu, vaikų, turtų ir kitų kartu užgyventų dalykų. Apie lytį galima pasakyti tik tiek, kad vyrai yra labiau linkę nei moterys imtis destrukcinių sielvarto sprendimų, tokių kaip alkoholis, nesaikingas pramogų ieškojimas.“
Kaip išgyventi skyrybas?
Viena svarbiausių skyrybų dalių, kurią pataria padaryti Andrius Kaluginas yra skyrybų įprasminimas ir suvokimas, kad tai nėra kaprizas, užsispyrimas ar impulsyvus veiksmas.
„Kažkam suprasti skyrybų prasmę padės aplinka, giminės, draugai, psichologai. Dar vienas dalykas, kad yra svarbu įsitikinti, jog skyrybos vyksta laiku ir esate pasiruošę joms tiek psichologiškai, tiek ūkiškai“, – sako A. Kaluginas.
Tačiau, kas geriausiai padeda išgyventi skyrybas? Psichologas pateikia vieną svarbų patarimą, kuris geriausiai padės susitaikyti su jausmais, juos priimti ir išgyventi nemalonų išsiskyrimą.
„Bet kokio pobūdžio skyrybas padeda išgyventi atramos taškai, kuomet galima į kažką atsiremti. Tokiais atvejais skyrybos visada bus lengvesnės“, – teigia jis.
Atramos taškus, pasak specialisto, galima išskirti į dvi, atskiras grupes: vidinius ir išorinius. Pastaraisiais atramos taškais išskiriamos dar trys grupės – darbas, tikėjimas ir artimieji:
„Išoriniu atramos tašku vienas iš dalykų yra darbas. Jeigu jis mums teikia malonumą, yra mielas, prasmingas, jame šaunus kolektyvas, tai visada padės lengviau susitaikyti su skyrybų mintimis, jas nukreipiant mėgstama kasdiene veikla. Tikintys žmonės gali atsiremti į tikėjimą, Bažnyčią, religiją, bendruomenę. Na, o trečiasis išorinis atramos taškas yra bendravimas su artimaisiais, draugais, giminėmis, kurie noriai su jumis bendraus, leis laiką, neužvers jūsų patarimais, o tiesiog bus šalia jums svarbiu metu.“
Kitaip nei išoriniai atramos taškai, vidiniai susiję su savo pačių minčių galia ir gebėjimu tvarkytis su emocijomis, išlaikyti racionalumą ir turėti planą ateičiai.
„Subalansuotas emocijas ir ramybę pasiekti galima per dvasines praktikas, meditaciją, psichologiją. Kada žmogus jausis ramus, mokės valdyti pykti, jis galės atsiremti į savo emocinę ramybę. Šalia jos yra ir dar vienas atramos taškas – proto ramybė, kuomet žmogus gali atsiremti į savo mintis, kurios yra tvarkingos, visi klausimai turi atsakymus ir visi taškai yra sudėlioti ant „i“.
Svarbu, kad žmogaus mintys nebūtų chaotiškos ir jis turėtų planą ateičiai, kaip elgsis, kaip bus su vaikais, kitais reikalais. Minčių ramybė ateina tada, kai ją subalansuoja ateities aiškumas“, – pataria A. Kaluginas.
Trečiąją vidinę atramos sritį psichologas įvardina kaip gebėjimą pasitikėti savimi, kuomet žmogus turi išsigryninęs svarbiausias savo vertybes, kurios yra tvirtos bei turi aukštą sąmoningumo lygį. „Jeigu vidinės vertybės tvirtos, tai žmogus į jas visada turės, kur atsiremti“, – priduria pašnekovas.
Tam, kad atramos taškai būtų veiksmingi, pasak specialisto, yra turėti bent jau po vieną išorinį ir po vieną vidinį atramos tašką. Idealu, jeigu žmogui pavyksta turėti juos visus. Tačiau, A. Kaluginas kalbėdamas priduria, kad skyrybos yra vienas sunkiausių procesų, todėl prieš žengiant šį žingsnį reikia labai atidžiai apgalvoti:
„Nesiskirkite, jeigu neturite nei vienos vidinės ir nei vienos išorinės atramos. Absoliučiai pasiruošęs žmogus šiam išsiskyrimui bus tik tada, kai turės bent jau dvi, o idealiausiai visas galimybes į ką atsiremti. Jiems tuomet negrės gili psichologinė trauma, depresija ar agresija. Tačiau, tai universalus patarimas, nes visa kita yra daugiau arba mažiau individualu.“
