Šiuolaikinė visuomenė susiduria su įvairiomis socialinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis, sveikatos problemomis. Žmogaus smegenys nepailsi, nes žmogus gyvena nuolatiniame bėgime.
Visuomenėje daugėja streso, įtampos, labai dideli informacijos srautai pateikia daugiau žinių negu įmanoma apdoroti, atsirinkti. Pasak psichologo D. Lučuno, dėl to visų mūsų problemos labai panašios, nes visi gyvename panašiai.
„Mes labai panašiai gyvename gyvenimą, kaip mūsų protėviai. Žmonių tarpusavio santykių problemų buvo ir anksčiau, jų yra ir šiais laikais. Žinoma, dabar prisideda tokie dalykai, ko anksčiau buvo mažiau – paaugliai bendrauja per socialinius tinklus, todėl mažėja komunikacijos gebėjimai bendrauti natūraliai akis į akį, taip pat labai stiprų poveikį asmens požiūriui daro žiniasklaida, kuri kartais manipuliuoja visuomene, nuo jos nuslepia tiesą.
Jeigu pastebėtume, kaip žmonės stipriai išnaudoja technologijas, galėtume spėti, kad ateityje karai vyks be ginklų, o virtualioje erdvėje – kada nulaužęs kitos valstybės informacines technologijas gali pridaryti labai daug žalos.
Šitas technologinis išskirtinumas lemia tai, kad vaikai tarpusavyje mažiau bendrauja, neskaito knygų, todėl jų kūrybiškumas mažiau lavinamas, nukenčia jų socialumas. Anksčiau vykdavo kas – vaikai leisdavo laiką kieme, žaisdavo su kamuoliu, slėpynių ir panašiai. O dabar vyksta kas? Jeigu vaikas pamato kitą važiuojant su dviračiu, tai sako „vargšas, tikriausiai namie neturi kompiuterio ar sugedo“.
Visi gyvename dabartimi, kuri teikia ne tik džiaugsmingų išgyvenimų, bet ir iššūkių“, – sako D. Lučunas.
Pasak psichologo, problemas, su kuriomis žmonės kreipiasi į psichologus, labai sudėtinga apibrėžti konkrečiai: „Žmonės kreipiasi su įvairiomis problemomis, bet, kaip ir sakiau, tai gali būti tarpasmeniniai bendravimo sunkumai, įvairios krizės, stresiniai įvykiai, netektys, pasikeitimai gyvenime.
Taip pat įvairios emocinės problemos, kai žmogus negali susitvarkyti su savo būsena, jaučia baimes, nerimą, liūdesį arba depresiją. Tų problemų daug, sunkumai įvairūs.“
Kreipiasi ir kenčiantys, ir susidūrę su iššūkiais
Tam tikrais gyvenimo periodais žmonėms tenka susidurti ne tik su laimės ar džiaugsmo akimirkomis, bet ir su sunkumais – artimųjų netektimis, galūnių praradimais, skyrybomis, prasmės nebuvimu ar kitomis giliomis krizėmis.
Tuomet reikalinga artimųjų pagalba, palaikymas toms krizėms išgyventi. Tačiau kartais nutinka taip, kad artimųjų paramos neužtenka ir pagalbos toms krizėms įveikti reikia kreiptis į specialistus.
D. Lučunas sako, kad kai žmogus išgyvena didelį kentėjimą arba kančią, su kuria jam vienam ar su artimųjų pagalba susitvarkyti labai sunku, pats metas kreiptis į psichologą.
„Kančią žmogui lengviau įveikti padedamam profesionalo, tačiau gali būti ir taip, kad žmogus didelės kančios nepatiria, bet jis nori geriau pasiekti savo tikslus. Tuomet taip pat praverčia psichologo pagalba. Pavyzdžiui, būna, kad koks nors sportininkas kreipiasi į psichologą pagalbos, nes jis nori labiau susikoncentruoti, susikaupti varžybų metu. Taip pat tai gali būti koks nors studentas, kuris nori geriau išnaudoti galimybes ir tarsi tapti sąmoningesniu, labiau save realizuoti, kažko daugiau pasiekti atitinkamoje srityje. Tai irgi gali būti tikslas asmenybės augimui.
Tai praktiškai, jeigu yra kažkoks iššūkis ir yra galimybės, visai šaunu kartais kreiptis pas specialistą, kad būtų galima geriau su tuo iššūkiu geriau susidoroti“, – apie tai, kodėl žmonės kreipiasi į psichologus, pasakojo Donatas.
Mažo miestelio problema
Paklaustas, kodėl vis tik dauguma žmonių nesikreipia į psichologą, kai jiems iš tiesų reikia pagalbos, D. Lučunas nedvejoja: „Mažo miestelio trūkumas toks, kad čia žmonės vieni kitus gerai pažįsta. Į psichologus ypač sudėtinga kreiptis vietos bendruomenėse ganėtinai žinomiems žmonėms. Kam nors apie tai sužinojus, kaip mat visi apie tai šnekės – mals liežuviais. Dėl to didmiesčiuose viskas daug paprasčiau.
Didmiesčiuose žmonės gali vykti ieškoti psichologo į kitus rajonus, toliau nuo miesto.
Reikia pripažinti, kad visuomenės požiūris į psichologines problemas vis dar stigmatizuotas, tačiau keičiasi į gera. Dabar situacija yra gerokai palankesnė nei buvo prieš dešimtmetį ir žmonės pagalbos ieško vis drąsiau. Į psichologus kreipiasi dėl įvairių dalykų – tai gali būti skyrybos, vyro ar moters neištikimybė, sunkumai bendraujant su vaiku.
Vis dažniau tėvai ryžtasi konsultacijai, norėdami pagerinti sūnaus ar dukros auklėjimą, sustiprinti pasitikėjimą, ryšius, nors iš esmės viskas šeimoje yra gerai. Ir psichologui maloniau dirbti su tokiais žmonėmis, o ir darbas tuomet atneša daugiau sėkmės. Tačiau kuo žmogus labiau pažeistas, kuo jo dalis yra mažiau realybėje, tuo padėti yra sunkiau“, – sako Kėdainiuose dirbantis D. Lučunas.
Specialistų netrūksta
Pasak D. Lučuno šiuo metu psichologų Kėdainiuose užtenka, tačiau nėra taip, kad jų atsiradus daugiau darbo sumažėtų.
„Psichologų yra nemažai. Kiekviena mokykla turi savo psichologą, gydymo įstaigos taip pat. Yra įstaigų, kurios dirba su vaikais, su seneliais, socialiai pažeistoms grupėmis – priklausomais, neįgaliaisiais. Ir tie psichologai kartais papildomai priima besikreipiančiuosius.
Kėdainiečiai taip pat labai dažnai kreipiasi ir į specialistus kituose miestuose. Tad galvočiau, kad padėtis nėra labai kritinė, tačiau jeigu specialistų būtų dar daugiau, darbo tikrai netrūktų. Tuomet psichologai galėtų suteikti daugiau paslaugų, priimti daugiau asmenų.“
Ištikus problemoms rekomenduoja kreiptis
Kreipiantis į specialistus didėja tikimybė, kad pacientui pagerės ir jo problemos išsispręs. Galbūt jis jas išspręs ir pats, tačiau kreipiantis į specialistus didėja tikimybė, kad sunkumai išsispręs greičiau.
„Kartais žmonės užsidaro į užburtą ratą, kentėjimo ratą – elgiasi, mąsto apie tai, kas nepadeda, taip dar labiau klampina save į pelkę, problemos gilėja.
Krizės arba streso metu žmogaus dėmesys susiaurėja ir jo gebėjimas pamatyti galimybes padėti, mažėja. Ir specialistas kartais gali būti tas, kuris padės atrasti dar vieną galimybę, pasiūlys kitokią išeitį, kurią žmogui krizės metu pamatyti sudėtinga.
Prisiminkime, kodėl pagalbos darbuotojai – ugniagesiai, policijos pareigūnai prašo, kad atitinkamose vietose būtų pakabinti matomi, į save dėmesį atkreipiantys pagalbos telefono numeriai? Nes kartais krizės metu žmogui gali būti ribotos galimybės pastebėti kitokias išeitis. Psichologo užduotis – didinti žmonių sąmoningumą, gerinti jų sveikatą“, – įsitikinęs D. Lučunas.
Autorius: Dovydas Paslauskas
