psichologas

Natūralus lytinio instinkto augimas prasideda paauglystėje, kai atsiranda hormonai, trauka, tada lytinis švietimas yra aktualu, „Žinių radijui“ sakė psichologas Edvardas Šidlauskas.   „Iki tol, nereikia tų detalių, vaikui užtenka to bendro plano – mama, tėtis, šeima – bet nedetalizuojant. O detalizavimas pasidaro aktualus, kada aktualus pačiam vaikui, tai yra, kai atsiranda problema“, - laidoje „Atviras pokalbis“ teigė psichologas.

Praėjusį ketvirtadienį, rugsėjo 10 d., Šiauliuose, kaip įtariama, neblaivaus pareigūno vairuojamas automobilis sužalojo du žmones. Tos dienos vakarą, apie 18 val., Bačiūnų g. nuosavas automobilis, vairuojamas ne tarnybos metu, neuniformuoto Šiaulių apskr. vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių m. ir r. policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. Ančiulio partrenkė du visuomeninio transporto stotelėje stovėjusius asmenis.

„Ištikimybė vienam žmogui arba monogamijos principas per visą žmonijos kultūrą buvo nuolat pajuokiamas ir kritikuojamas, tačiau net ir tie, kurie jį kritikuoja ar yra linkę į neištikimybę, visgi pripažįsta, kad tai yra tobuliausias variantas.” - teigia psichologas, šeimos konsultantas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis. Monogamija – sėkmingos bendruomenės bruožas Dažnai girdime nuomonę, kad monogamija yra nenatūralus reiškinys.

 „Facebookas“ gali padėti tapti žvaigžde, nes jis yra rinkodaros įrankis, „Žinių radijui“ penktadienį sakė psichologas Edvardas Šidlauskas. „Yra toks reiškinys socialinė įtaka. Kada aš nusiperku tuos laikus, turiu jau 70 tūkst. jų, jau matau tokius straipsnius, kad tokio profilio atstovas, turintis tiek gerbėjų, reiškia savo nuomonę – jis tampa autoritetu ir daro įtaką. Tai kaip marketingo, socialinio poveikio įrankis jis („Facebookas“ – red.

 Vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų įstaigose nuo rugpjūčio įsteigta 19,5 psichologų etatų. Etatams užpildyti beveik visose įstaigose jau paskelbtos atrankos, sako vidaus reikalų ministro patarėjas statutinės tarnybos klausimais Vytautas Bakas. „Iki lapkričio turėtų būti įdarbinta visa komanda. Vėliau planuojame organizuoti jiems bendrus bazinius mokymus tam, kad pateisintumėme savo lūkesčius“, - BNS sakė jis.

Turbūt ne vienas jūsų šiomis dienomis pats skundėsi ar girdėjo skundžiantis aplinkinius, kad maudžia kaulus, neįprastai diegia galvą ar nėra nuotaikos. Tačiau medikų ir mokslininkų tai nestebina. Šiomis dienomis ligoninėse „širdininkų“ ar nuo depresijos ar migrenos kenčiančių žmonių padaugėjo dėl tokio nepastovaus, nuolat besikeičiančio oro. Šiomis dienomis visoje Lietuvoje tirštus, lietaus kupinus debesis bent kelis kartus per dieną keičia saulės spinduliai.

 Ypatingai kūrybingi ir sėkmingi žmonės – pažangių verslų ir technologijų kūrėjai, taip pat menininkai, rašytojai ir kompozitoriai, kaip išsiaiškino amerikiečių psichologas Travis Bradberry, dažnai pasižymi griežta disciplina ir kitais bruožais, dar vis suvokiamais kaip „kūrybiškumo“ priešingybė.

Vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų įstaigos nuo rugpjūčio pasipildys maždaug 25-iais psichologais. Šią savaitę vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasirašė tai įpareigojantį įsakymą. Pagal įsakymą, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose statutinėse įstaigose psichologo etatas bus steigiamas, jeigu įstaigoje yra nuo 301 iki 600 pareigūnų. „Daugiausiai etatų bus steigiama Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente.

Visiems žinoma, kad pažeidinėti kelių eismo taisykles (KET) yra nederamas elgesys už kurį ne tik gresia administracinė atsakomybė, bet visa tai gali baigtis labai skaudžiomis pasekmėmis. Vis dėlto lenktynininkai, scenos žvaigždės ar tiesiog eiliniai piliečiai socialiniuose tinklusoe drąsiai dalinasi informacija apie viršytą greitį ar pažeistas kitas KET.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt Paprastai patyčių išraiška darbe būna gana subtili ir rafinuota, tačiau jos tikrai egzistuoja, sako Kauno technologijos universiteto psichologė Milda Perminienė. „Yra kelios patyčių formos. Visų pirma yra patyčios, nukreiptos į darbą. Tai – nepagrįsta kritika: nors jūs viską puikiausiai atlikote, vis tiek randama smulkmenų, suteikiančių galimybę kritikuoti, pažeminti, neįvertinti.

 Kadangi Justinos nurodytos problemos iš tikro skaudžios ir asmeniškos, jos laiškas nepateikiamas. Su Justina buvo susitikta betarpiškai. Tačiau atsakymas į jos laišką gali būti svarbus daugeliui skaitančių „Darnios poros“ žurnalą ir Balsas.lt. Kodėl Jums siūlyčiau susitikti su psichologu ar psichoterapeutu asmeniškai Mums rašo daug žmonių. Kartais parašoma apie iš tikro labai rimtas psichologines problemas. Tokias kaip Jūsų. Ir prašoma konsultacijos internetu.

„Rimtai apsirgti nelinkėčiau niekam. Ir ką čia gali daktarai? Išrašo receptą, pataria nesijaudinti, ir tiek. Bet kaip nesijaudinsi: diagnozė – lyg šakėmis ant vandens, apie prognozę net į kalbas nesileidžia. Ir kaip ligoniui toliau gyventi su tokia bėda? Man patarė nueiti pas psichologą, bet aš juk normalus žmogus, tik kūno ligonis, – guodžiasi ir patarimo prašo Antanas iš Baisogalos. Atsako psichologė Rūta Klišytė.

”Gyvenimas nesibaigia skyrybomis – vaikams reikia abiejų tėvų”- skaitytojų istorijos Asta V., Vilnius. Su vyru buvome susituokę 16 metų, per tą laikotarpį buvo visko - ir pykčių ir džiaugsmų, bet kaip sakoma – nėra namų be dūmų. Kartu susilaukėme dviejų vaikų – sūnaus ir dukros. Prieš mėnesį vyras pareiškė, kad išeina pas kitą moterį, nes rutina ir šeima jį „žudo“. Žinia buvo lyg žaibas iš giedro dangaus... Nežinojau, nei kaip reaguoti pačiai, nei ką pasakyti vaikams.

Neatsiejama studentiško gyvenimo dalis – bendrabutis. Nors jo gyventojai kasmet keičiasi, tačiau čia sutinkamos problemos – ne. Psichologai pripažįsta, kad studento gyvenamoji vieta turi labai didelę įtaką jo mokymosi rezultatams. Rezultatai priklauso nuo gyvenimo sąlygų Dar 2007 metais Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą įsipareigojo siekti, kad studentas galėtų koncentruotis tik į mokslą, o tam įtakos neturėtų jo finansinė padėtis.

„Visų pirma reikia suprasti esminį dalyką, kad vaikas į šį pasaulį ateina ne savo noru. Jis vieną dieną nepasibeldžia į tėvų duris ir nesako: „Žinai, aš čia gyvensiu, būsiu su jumis ir jūs privalote mane išlaikyti ir rūpintis“. Vaikas į šeimą ateina tėvų noru, kad ir kokios aplinkybės ten būtų.

„Visų pirma reikia suprasti esminį dalyką, kad vaikas į šį pasaulį ateina ne savo noru. Jis vieną dieną nepasibeldžia į tėvų duris ir nesako: „Žinai, aš čia gyvensiu, būsiu su jumis ir jūs privalote mane išlaikyti ir rūpintis“. Vaikas į šeimą ateina tėvų noru, kad ir kokios aplinkybės ten būtų.

Pirmadienio BTV „Yra kaip yra“ laidoje 20.30 val. – neeilinės istorijos apie įvairių ekstrasensais, „sielos gydytojais“, „parapsichologais“ save vadinančių asmenų apgavystes. Pagrindinė laidos istorija - apie moterį, vardu Angelė, kuri kreipėsi į vieną netradicinės medicinos šalininką, tikėdamasi, jog šis išvaduos ją nuo nerimo ir migrenos priepuolių.

Nors sveika gyvensena ir mityba rūpi daugeliui lietuvių, dažnas iš mūsų visas tiesas pamiršta vos peržengęs darbovietės slenkstį. Puodelis po puodelio kavos mieguistumui įveikti, darbas nuo ryto iki vakaro, nepakeliant galvos nuo kompiuterio, nereguliari mityba, piknaudžiavimas nesveikais užkandžiais – dažna biurų kasdienybė. Vis dar retas susimąsto apie realią būtinybę mankštintis, rūpintis tuo, ką valgo, ne tik laisvalaikiu, bet ir darbe.

Gyvūnas namuose – puikus gyvenimo palydovas. Draugas, hobis, pagalbininkas atsipalaiduojant. Mokslininkai seniai tyrimais įrodė augintinių naudą žmogaus psichologinei ir kai kuriais atvejais net fizinei būklei. Tačiau mes pasidarome kur kas atsargesni, kai pradedame kalbėti apie kūdikį ir augintinį namuose. O jei gyvūnas vaiką nuskriaus? O jei vaikas bus gyvūnui alergiškas? Tokie klausimai kamuoja daugelį būsimų tėvų.

Psichologas Olegas Lapinas nurodo, kad dabartinis emocinis klimatas Lietuvoje, kai nerimaujama dėl šalies saugumo Rusijai aneksavus Krymą, yra suprantamas. Pasak jo, ypač nerimauja tie žmonės, kurie įpratę jaustis nesaugiai. „Dabartinis klimatas (emocinis klimatas – red.) yra atitinkamas situacijai, kada jūsų kaimynas su kirviu šūkauja, rėkia, girtauja, ir jūs žinote, kad jis tai daro savo ir galbūt kaimyninio buto rėmuose. Bet jūs esate kaimynas ir reaguojate nerimu. Tai suprantama.

Pernai emocinės pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ konsultantai atsiliepė į 178 tūkst. vaikų ir paauglių skambučių, tai yra net 24,5 tūkst. daugiau skambučių nei 2012 metais. Tai sietina su padidintomis tarnybos galimybėmis atsiliepti daugiau skambučių – 2013 m. „Vaikų linijos“ konsultantai budėjo 10 801 valandų, tai yra 924 valandomis daugiau nei 2012 metais, rašoma pranešime spaudai. Tuo tarpu bandymų prisiskambinti numeriu 116111 užfiksuota beveik 500 tūkst. mažiau nei 2012 metais.

Daugybę tatuiruočių turinčių žmonių aplinkiniai Lietuvoje nebevarsto kreivais žvilgsniais, o kūno piešiniai retai betrukdo ir ieškant darbo, sako naujienų portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai. Ne vieną tatuiruotę turinti Karolina Milerytė teigia, kad, priešingai nei daugelis kalba, noras darytis vis daugiau tatuiruočių nėra „liga“, tai – galimybė ne tik pasipuošti, bet ir įamžinti be galo svarbius įvykius ar žmones.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Neretai, siekdami sutaupyti, savo šeimos nesukūrę žmonės nusprendžia gyventi su tėvais, tačiau toks gyvenimo būdas neskatina siekti karjeros ir didesnio atlyginimo, tvirtina psichologas Gediminas Navaitis. Šeimos finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, siekiant karjeros galima užsidirbti tiek, kiek sutaupyti gyvenant su tėvais, tuo pat metu mėgaujantis privataus, savarankiško gyvenimo privalumais.

Vasario 11-ąją daugelis Europos Sąjungos šalių mini Saugesnio interneto dieną. Lietuvoje irgi prasideda tam skirta savaitė, kurios metu įvairios organizacijos ir verslo atstovai pasakos mokiniams apie saugų elgesį internete.  Daugybei žmonių internetas atrodo tarsi šydas, po kuriuo galima likti nepastebėtam. Nenuostabu, kad internete netrūksta ir nusikalstamo turinio, nukreipto į pažeidžiamiausią visuomenės sluoksnį – vaikus. Apklausos rodo, kad beveik 15 proc.

Nepaisant įvairių institucijų, pagalbos telefonų pastangų, Lietuvos gyventojų, nusprendusių išspręsti visas problemas pasitraukiant iš gyvenimo, nemažėja. Net atvirkščiai, daugėja. 2012 metais mūsų šalyje nusižudė 927 žmonės, o pernai vien sausį–birželį 557 asmenys, beveik penktadaliu daugiau, negu per pirmąjį pusmetį prieš metus. Tačiau visai nesvarbu, ar savo noru iš gyvenimo pasitraukė keli šimtai žmonių, ar vos vienas kitas.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Vyrai patiria daugiau konfliktų su aplinka negu moterys, o pirmas toks konfliktas kyla dar motinos įsčiose. Taip teigia Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Arūnas Kuras. Tačiau, anot jo, aiškiausia krizė pirmąkart vyrą ištinka, kai jis ima permąstyti savo gyvenimą. „Pats pirmas vyro konfliktas būna įsčiose, t. y., kad jis – vyras, o jo mama – moteris.

Psichologas, Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Arūnas Kuras sako, kad moterims lengviau išspręsti problemas nei vyrams, nes jos linkusios atvirauti su draugėmis, o vyrai – ne: „Moterys tą problemą viešina: ar su specialistu, ar su savo draugais ir draugėmis, kad ji yra krizėje, o krizė niveliuojasi, kartais net gali būti išspręsta.

Didžiosios metų šventės yra šviesus laikotarpis, kuomet turime laiko šiek tiek pristabdyti įsisiūbavusį gyvenimo ritmą ir skirti laiko artimiausiems žmonėms. Deja, dažnai net ir tokios šeimai skirtos šventės kaip Kūčios ir Kalėdos pavirsta eilinėmis linksmybėmis su padidėjusiu alkoholio vartojimu. Tėvai, įsisukę į šventinį šurmulį, pamiršta, kad vaikams svarbios ne tik dovanos, bet ir dėmesys, skiriamas vieni kitiems.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Pasirodo, laimingiausi žmonės yra tie, kurie turi gerą artimą ryšį ir įdomų darbą, sako psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė. Tačiau ir nemėgstamą darbą galima paversti įdomiu, įsitikinusi specialistė. Anot jos, yra būdas, kaip sužadinti kūrybiškumą, kad viskas, kas nepatinka, imtų patikti – reikia sugrįžti į vaiko būseną. „Kai išeini į kiemą, visai nekyla klausimas, ką veikti. Ten visada yra ką veikti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad stresas didina riziką susirgti psichikos liga, o savarankiškai su juo susidoroti geba tik nedaugelis, tačiau tai lietuviams, atrodo, nė motais. Jie psichologus vertina savotiškai ir į juos kreipiasi tik išimtiniais atvejais arba apskritai nesikreipia. „Ne visada gebame išvengti problemų.

Nors tyrimai rodo, kad stresas didina riziką susirgti psichine liga, o savarankiškai su juo susidoroti geba tik nedaugelis, tačiau tai lietuviams, atrodo, nė motais. Jie psichologus vertina savotiškai ir į juos kreipiasi tik išimtiniais atvejais arba apskritai nesikreipia. Tai išsiaiškino Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ specialistai. Jie atliko apklausą: respondentų buvo klausiama, ar šiems yra tekę lankytis pas psichologą. Net 46 proc.

Kauno technologijos universiteto (KTU) inicijuotas projektas „Aspirinas“ viršijo ne tik organizatorių lūkesčius, bet ir kino teatro „Romuva“ galimybes. Projekte „Aspirinas“ apsilankė apie 600 moksleivių ir daugiau nei 200 tėvų. Pasak organizatorių, visi norintys atvykti į seminarą, neturėjo galimybės, nes kino teatras „Romuva“ negalėjo sutalpinti visų norinčių.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko viešosios įstaigos „GEBU“ organizuota atviros erdvės diskusija “Įgalinantis bendradarbiavimas migracijos kontekste“, kurioje dalyvavo psichologai, vaikų teisių apsaugos specialistai, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai, jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Galbūt daugelis iš jūsų paklausite, kodėl visas straipsnis skirtas Sigmundui Freudui, tačiau šis žmogus yra žinomas visame pasaulyje. Jis atnaujino pasąmonės teorijas ir yra vienas iš psichoterapijos pradininkų. Nors kai kurios jo teorijos yra gana keistos, psichologijos mokslas būtų visiškai kitoks, jei jis nebūtų įnešęs savo indėlio. Tinklapis toptenz.net pateikia dešimt faktų, kurie nėra taip gerai žinomi apie Sigmundą Freudą.

Kiekviena savižudybė sukrečia. Ypač, kai nusižudo visai Lietuvai žinomas žmogus. Taip neseniai Anapus išėjo aktorius Vytautas Šapranauskas. Ne ką mažiau visuomenę paveikė ir septyniolikmetės raguviškės savižudybė. Juo labiau kad šalia paauglės rastas ir ką tik gimusio kūdikio lavonas. Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas ir „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis sako, kad apie savižudybes būtina kalbėti.

Abejonės, dvejonės nuolatos lydi kiekvieną iš mūsų. Kiekvieną. Abejojame ar priėmėme teisingą sprendimą, ar vis dėlto suklydome. Dvejojame dėl ateities, turime priimti atrodytų svarbų sprendimą, bet nesusimąstome iš kur tas žinojimas jog šis sprendimas tikrai jau toks svarbus? Bandome nuspėti savo ateitį ir užmirštame jog mūsų ateitis ne dar vienas azartinis lošimas ir jos nuspėti nereikia. Ji yra kuriama.Aš taip pat nesu išskirtinis, man taip pat kyla abejonių ir dvejonių.

Nuo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos ir Lietuvos psichologų sąjungos ketvirtadienį išplatinome pranešimą, raginantį žiniasklaidą laikytis santūrumo, informuojant apie žymių žmonių savižudybes. Nesupraskite klaidingai – mes nesiūlome tylėti. Tai neįmanoma, ypač, kai nusižudo toks žinomas žmogus kaip aktorius Vytautas Šapranauskas. Kiekviena savižudybė smarkiai sukrečia aplinkinius žmones, šiuo konkrečiu atveju paveikta didelė dalis visuomenės.

Violeta Melnikienė, LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Sveikatos apsaugos tarnybos, analizuojančios psichinių susirgimų statistiką, teigia, kad Europos Sąjungoje skaičiuojama iki 20 proc. depresija sergančių žmonių. Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė, nes ne visi kreipiasi į gydytojus. Manoma, kad sergančių daugėja dėl ekonominių priežasčių, nedarbo.

Šiuolaikinė žiniasklaida garbina jaunystę. Žmonės ja tiki ir pradeda suaugusiojo gyvenimą optimistiškai nusiteikę. Vėliau jie privalomai turi išgyventi įvairias amžiaus krizes, iš kurių baisiausia (o gal populiariausia) pusamžio krizė bei išėjimas į pensiją. Taigi tarsi turime tikėti, kad gyvenimas – liūdna kelionė iš žaižaruojančių aukštumų į niūrų slėnį. Ar tai patvirtina moksliniai tyrimai? Kada žmogus laimingiausias? Apie gyvenimo kokybę ir gerovę šiandien jau surinkta daug įvairių duomenų.

Valstybės kontrolės atliktas auditas, kaip Lietuvoje ginami vaiko interesai ir saugomos jo teisės, atskleidė, kad problemoms spręsti trūksta ir išteklių, ir koordinavimo. Su socialinės rizikos šeimomis dirbantys rajono ir miesto vaiko teisių apsaugos specialistai pabrėžia, kad tokioms šeimoms ir jose augantiems vaikams labiausiai stinga socialinių paslaugų.

Kai kurios televizijos laidos ir projektai skatina patyčių kultūrą, o visuomenė ir reguliuojančios institucijos yra pasyvios, - įsitikinę balsas.lt vaizdo konferencijos dalyviai. Šia tema studijoje diskutavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, prodiuserė Nomeda Marčėnaitė, psichologas, Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.

Visiškai nepasitikiu savo draugu. Tarp mūsų nemažas amžiaus skirtumas, tačiau dėl to bėdų lyg ir nematome. Jis visada toks šaltas, mažai dėmesio rodo. Kartais būna, kad užplūsta dėmesio banga, bet retai. Beje, aš juo labai nepasitikiu. Negaliu nusiraminti, jei kažkur su draugais išeina. Jam patinka linksmybės, draugai, jis yra aktyvus žmogus. Labai labai nepasitikiu juo ir nežinau kodėl. Šiaip nebuvo niekada pagrindo juo nepasitikėti. Man atrodo, kad jis visada žiūri į kitas.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad reklamos agentūros vadovas, kokį seriale „Mad Men“ vaidina Jonas Hammas, ar įtakingas brokerių agentūros veikėjas, kurį filme „Volstritas“ vaidina aktorius Michaelas Douglasas, turėtų būti kiekvieno svajonių profesija. Vis dėlto laikai keičiasi ir praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje patraukliomis buvusios profesijos šiandien nėra tokios žavingos, rašo portalas CNBC. Karjeros tinklalapis CareerCast.

Gė­jai ir les­bie­tės – te­bė­ra mū­sų vi­suo­me­nės fo­bi­ja. Mes vai­di­na­me to­le­ran­tiš­kus, ta­čiau pa­kan­tu­mas ho­mo­sek­sua­lams bai­gia­si vi­siš­ku at­si­ri­bo­ji­mu. Už­mirš­ta­me, kad jie ne iš dan­gaus nu­kri­to, o kaž­kur gi­mė, au­go, gy­ve­na. Pas­lap­tis Sau­lius (var­das pa­keis­tas – red. pa­st.) – tvar­kin­gas gra­žios šei­mos vy­ras, ku­ris daž­nai pa­skęs­ta sa­vo pa­sau­ly­je. Kai gy­ve­ni­mas tam­pa vi­sai ne­pa­ke­lia­mas, iš­ge­ria ne­pa­ma­tuo­tą kie­kį alaus.

Ko gero, kiekvienai porai bendraujant ne kartą pasitaiko neiginių, pavyzdžiui: „Nedaryk“, „Neliesk“, „Neaiškink“, „Nekaltink“ ir t. t. Tačiau laimingiausios tos poros, kurios susikoncentruoja, ką reikėtų daryti, užuot mąsčiusios, ko nedaryti. Psichologai įrodė, kad toks metodas padeda santykius pakreipti teigiama linkme ir nutolti nuo to, kas neigiama. Svarbiausia, kad bendraujant teigiamų emocijų būtų daugiau nei neigiamų.

Kiekvienam iš mūsų rūpi mūsų seksualumas, ir visi jaudinamės ar esame normalūs, ar elgiamės taip, kaip kiti, ar elgiamės teisingai... Vakar buvo minima pasaulinė Pasaulinė seksualumo diena, todėl šia proga visiems Balsas.lt skaitytojams siūlome pasižiūrėti nemokamą psichologo A. Kalugino paskaitą apie seksualumą! Ar Jūs jaučiatės seksualūs? Egu.lt inf.

Noriu paklausti, kaip pamiršti vaikiną, su kuriuo draugavau beveik trejus metus? Mes išsiskyrėme prieš devynerius metus. Buvau nuo jo pastojusi. Per tuos 9 metus buvau ištekėjusi už kito, susilaukiau 2 vaikų, bet santykiai nesisekė, išsiskyrėm. Net kai gyvenau santuokoje, negalėjau pamiršti pirmojo draugo, jaučiau, kad vis dar jį myliu. Jei apie jį negalvoju, pradedu naktimis sapnuoti. Kiek žinau, ir jam šeimyninis gyvenimas nepasisekė.

Vokiečių psichologas Kristofas Mölleris atkreipė dėmesį, kad nei norvegų teroristas Andersas Breivikas, nei 24 metų Jamesas Holmesas, kuris neseniai Amerikoje, Auroros mieste iššaudė kino teatro žiūrovus, nebuvo susikūrę „Facebook“ paskyros.

Psichologai tvirtina, kad žmonės yra labai pripratę turėti mobilųjį telefoną ir būti visada pasiekiami iš bet kurios vietos ar bet kuriuo metu. Praradus tokią galimybę, pavyzdžiui, netyčia palikus telefoną namie ar išsikrovus jo baterijai, kai kuriuos gali apimti nerimas ar baimė, kad jie negalės paskambinti ar atsiliepti, kai jų kas nors ieškos. Filosofas K. Kirtiklis tikina, kad telefonas – kaip technologija – padeda žmonėms išlaikyti bendruomeniškumo jausmą.