Vasario 11-ąją daugelis Europos Sąjungos šalių mini Saugesnio interneto dieną. Lietuvoje irgi prasideda tam skirta savaitė, kurios metu įvairios organizacijos ir verslo atstovai pasakos mokiniams apie saugų elgesį internete.
Daugybei žmonių internetas atrodo tarsi šydas, po kuriuo galima likti nepastebėtam. Nenuostabu, kad internete netrūksta ir nusikalstamo turinio, nukreipto į pažeidžiamiausią visuomenės sluoksnį – vaikus. Apklausos rodo, kad beveik 15 proc. 10–17 metų vaikų ir paauglių internetu yra gavę seksualinių pasiūlymų, o daugiau nei trečdalis yra susidūrę su seksualine medžiaga, kurios patys neieškojo. Europos Parlamentas ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad apsaugotų nepilnamečius nuo neigiamos informacijos.
Anoniminės karštosios linijos
Dar 2011 m. Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl kovos su lytine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu bei vaikų pornografija ir įpareigojo ES šalis įkurti „karštąsias linijas“, skirtas pranešti apie neteisėtą turinį ir elgesį internete. Tokia linija jau keletą metų veikia Lietuvoje – tai svetainė draugiskasinternetas.lt.
Už svetainę atsakingas Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys sako, kad susidūrę su netinkamu turiniu internete, daugelis lietuvių vis dar nesikreipia į policiją. Žmonės bijo, kad bus gaišinami iškvietimais į komisariatus, todėl atsiradusi galimybė apie pažeidimus pranešti anonimiškai pasitvirtino.
Pernai per šią svetainę gauta apie 650 pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Didžioji dalis pranešimų (62 proc.) – susijusi su vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdais (beveik dvigubai daugiau nei 2012 m.). Vis dėlto tai nebūtinai reiškia, kad nusikaltimų internete daugėja. „Žmonės tampa sąmoningi ir vis dažniau praneša apie netinkamą turinį“, – sako R.Rainys.
Pašnekovas pasakoja, kad gauti skundai perduodami tirti policijai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. „Labai svarbu, kad tarptautinis interneto karštųjų linijų tinklas INHOPE leidžia operatyviai susisiekti ir su kitų šalių karštosiomis linijomis bei nedelsiant kreiptis į svetainės ar serverio, kuriame ta svetainė patalpinta, administratorius. 99 proc. atvejų administratoriai už tokius pranešimus tik padėkoja ir netinkamą turinį užblokuoja: kadangi vienas serveris aptarnauja daugybę svetainių, jo šeimininkai tiesiog nespėja patikrinti viso turinio“, – paaiškina R.Rainys.
Griežtesnės bausmės
Skaičiuojama, kad Europoje vaikų pornografijos srityje dirba apie 3000 nusikaltėlių, kasdien į internetą įkeliančių po 200 nuotraukų. Reaguodami į tokią kraupią statistiką, Europos Parlamento nariai į baudžiamąją teisę nutarė įtraukti naujus nusikaltimus, už kuriuos iki šiol baudos buvo švelnesnės: tai vaikų viliojimas, vaikų pornografijos žiūrėjimas arba seksualių vaikų pozų rodymas internete.
Parlamentarai įpareigojo ES šalis išplėsti ir vaikų apsaugą apklausų bei teismo posėdžių metu, kad nuo nusikaltimų nukentėję nepilnamečiai būtų kuo mažiau traumuojami psichologiškai. Visos Europos Sąjungos narės taip pat privalo užtikrinti, kad nuteisti vaikų išnaudotojai ateityje neturėtų nei teisės, nei galimybės dirbti su nepilnamečiais.
„Turime stiprinti nusikaltėlių persekiojimą, bausti už naujas vaikų seksualinio išnaudojimo formas ir, svarbiausia, apsaugoti aukas prieš, per ir po teismo procesų“, – sakė Europos Parlamento Piliečių laisvių komiteto pranešėja šiuo klausimu Roberta Angelilli (Europos liaudies partija, Italija).
Parama vaikams
Europos Parlamento nariai tvirtai įsitikinę, kad vien griežčiau bausti nusikaltėlius nepakanka. Daugiau dėmesio reikia skirti ir nukentėjusiems vaikams: privaloma įvertinti individualius kiekvieno nukentėjusio vaiko poreikius ir suteikti jiems didesnę paramą.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėjas Egidijus Meilus neneigia, kad Lietuvoje vaikai internete dėl smurto kenčia dažnai. „Į mus dažniausiai kreipiamasi dėl neteisėto vaiko atvaizdo naudojimo, dėl neteisėtai sukurtos paskyros socialiniame tinklapyje arba dėl komentarų“, – sako jis.
Anot E.Meilaus, Lietuvoje buvo atvejis, kai per pokalbių programą „Skype“ paauglei buvo siūloma nusifotografuoti pornografinei nuotraukai. Išsigandusi mergaitė ištrynė siūlytojo kontaktus ir kurį laiką delsė apie tai kam nors pranešti. „Taip daryti nereikėtų, nes policijai sunkiau ištirti nusikaltimą, jeigu nėra likę jokių kontaktinių duomenų. Ši situacija taip pat parodo, kaip svarbu nebijoti pradėti apie nusikaltimus kalbėti kuo anksčiau. Tėvai ir mokytojai privalo atkreipti dėmesį: jeigu vaikas skundžiasi, vadinasi, jam jau yra blogai. Būtina reaguoti į kiekvieną pagalbos prašymą“, – pabrėžia E.Meilus.
Jis priduria, kad tiek Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, tiek kitos institucijos Lietuvoje intensyviai dirba ne tik su pačiais vaikais, bet ir su jų tėvais bei mokytojais, kad nusikaltimas nepraslystų nepastebėtas, palikdamas gilų randą vaiko psichikoje. „Jei paaiškėja, kad vaikas nukentėjo, jam suteikiama visokeriopa pagalba tiek regioninėse vaiko apsaugos tarnybose, tiek mokykloje ar pas psichologą“, – teigia Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėjas.
Nematomumui – galas
Akivaizdu, kad Europos Parlamento iniciatyva griežčiau reguliuoti nusikalstamumą internete duoda vaisių. Pavyzdžiui, dar visai neseniai paaugliai į internetą keldavo savo filmuotas muštynes, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia nesunkiai surasti, kas tokius filmukus įkėlė, ir nubausti tiek filmuotojus, tiek muštynių dalyvius. „Pagaliau atsiranda ir visuomenės supratimas, pilietiškumas. Ir patys vaikai jau supranta, kad internetą kuriame visi, todėl reikia elgtis atsakingai“, – sako E.Meilus.
Belieka tikėtis, kad taip sėkmingai bus įgyvendinami ir kiti šios bei būsimos kadencijos Europos Parlamento sprendimai. Naujos sudėties Europos Parlamentas Lietuvoje bus renkamas šių metų gegužės 25-ąją.
