Neatsiejama studentiško gyvenimo dalis – bendrabutis. Nors jo gyventojai kasmet keičiasi, tačiau čia sutinkamos problemos – ne. Psichologai pripažįsta, kad studento gyvenamoji vieta turi labai didelę įtaką jo mokymosi rezultatams.
Rezultatai priklauso nuo gyvenimo sąlygų
Dar 2007 metais Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą įsipareigojo siekti, kad studentas galėtų koncentruotis tik į mokslą, o tam įtakos neturėtų jo finansinė padėtis.
Po kelių metų atliktas Lietuvos studentų atstovybių sąjungos tyrimas atskleidė, kad problema niekur nedingo. Tuomet pabrėžta, kad aukštosiose mokyklose atskirų socialinių grupių asmenys diskriminuojami, o neretai jų gyvenimo sąlygos – apgailėtinos.
JAV Džordžijos valstijos ir Brenau universitetų daktaras, psichologas Gary‘is Bauman‘as ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros daktarė, psichologė Milda Astrauskaitė sutartinai tvirtina, kad studento gyvenimo sąlygos gali daryti lemiamą įtaką jo mokymuisi.
Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete dėstančios M.Astrauskaitės, bendrabutis, kaip gyvenamoji aplinka studentui, turi nepaprastai didelę reikšmę jo emocijoms ir elgesiui.
„Kai kurie psichologai tvirtina, kad aplinka turi didesnę reikšmę nei žmogaus asmenybė. Prisiminkime Stanfordo kalėjimo eksperimentą, kurio metu psichologiškai sveiki šio miesto universiteto studentai dalyvavo eksperimente vaidindami kalinius arba prižiūrėtojus. Kalėjimo aplinka padrąsino „prižiūrėtojus“ įsijausti į vaidmenį taip stipriai, jog jų elgesys tapo ypač žiaurus, agresyvus, žeminantis“, - sako ji.
M. Astrauskaitės teigimu, galima įsivaizduoti ir priešingą situaciją, kuomet studentas, gyvenantis tvarkingoje, švarioje, patogioje aplinkoje, jaučiasi vertinamas, gerbiamas, mylimas. Tai skatina atitikti universiteto lūkesčius - gerai mokytis, lankyti paskaitas, dalyvauti universitetinėje veikloje, prisijungti prie studentų asociacijų.
Bendrabutis – būdas komunikuoti
G. Bauman‘as tvirtina, kad yra keletas būdų, kuriais universitetas ar bet kuri kita organizacija komunikuoja savo viziją, misiją ir vertybes studentams.
„Vienas jų – paskaitos ir dėstytojai. Nors ir labai svarbus, tai ne vienintelis kelias komunikuoti. Net jei paskaitų metu rodoma pagarba, studentai sudominami ir motyvuojami, tačiau jei po paskaitų, grįžus į bendrabutį, gyvenimo sąlygos yra prastos, tai verčia studentą abejoti ar studijų įstaiga nuoširdžiai rūpinasi jų gerove“, - sako mokslininkas.
Psichologo teigimu, sąlygos, kuriose gyvena studentas, turi neabejotinos įtakos mokymuisi.
„Pamenu, kaip mano studijų metais studentai būriuodavosi bendrabučio koridoriuose, lankydavo vieni kitus, triukšmaudavo, o tai, besistengiantiems pasiruošti egzaminui, trukdydavo susikaupti ir gauti gerus pažymius.
Taigi, kalbant apie tinkamas gyvenimo sąlygas reikėtų pasirūpinti gera garso izoliacija, zonomis bendrabučio viduje, kur studentai galėtų ramiai mokytis, bei užtikrinti, kad viename kambaryje negyventų daugiau kaip trys studentai“, - savo studijų metus prisiminė G.Bauman‘as.
Patenkinamas poreikis priklausyti
M.Astrauskaitė sako, kad studentui gyvenant bendrabutyje, tenkinamas vienas svarbiausių žmogaus poreikių - poreikis priklausyti.
„Gyvenimas bendrabutyje iš dalies tenkina šį poreikį, mat bendrabučio gyventojus sieja panašūs rūpesčiai, kaip studijos, egzaminai, maisto gamyba ar net romantiniai ryšiai. Bendra veikla, problemų sprendimas, vakarėliai stiprina komandinę dvasią“, - sako ji.
Tai svarbu tiek studentui, kuris jaučiasi svarbus komandos narys, tiek universitetui, kurio studentai jausdami pasitenkinimą gerina ir pačios institucijos įvaizdį.
G.Bauman‘as primygtinai siūlo išbandyti bendrabučio lovą kiekvienam apie universitetą galvojančiam abiturientui. „Gyvendamas bendrabutyje, mokaisi atsakomybės, bendradarbiavimo. Ne kiekvienas gauna gerus kambariokius - reikia dalintis, tenkintis ribota erdve, ieškoti kompromisų. Tačiau taip išmoksti daugiau dalykų apie gyvenimą, tampi atviresnis. Aš labai rekomenduočiau gyventi bendrabutyje“, - sako psichologas. Jo teigimu, nereikia pamiršti, kad studijuojant reikia pasidžiaugti gyvenimu.
„Yra perfekcionistų, kurie pernelyg save izoliuoja. Tačiau visiškas pasinėrimas į mokslus gali vesti į depresiją. Gyvenant bendrabutyje, atsiranda daugiau galimybių būti su žmonėmis, dalintis, užsiimti bendra veikla, kartu mokytis“, - neabejoja mokslininkas.
Patogumai vilioja
Abu psichologai sutaria, kad persikėlimas į bendrabutį po truputį moko tapti nepriklausomu.
Kalbėdami apie universitetų pastangas pasiūlyti modernius sprendimus bendrabučiuose, kaip KTU diegiama elektroninė bendrabučių rezervavimo sistema internetu, abu pabrėžia, kad kiekvienas patogumas – papildoma motyvacija mokymuisi.
G.Bauman‘as tvirtina, kad graži, patogi aplinka studentus vilioja.
„Tačiau ar tokia aplinka įtakoja pažymius? Tai, mano manymu, nėra vienintelis ar svarbiausias veiksnys, tačiau studijavimą gali įtakoti. Pavyzdžiui, jei gyvensite kambaryje su dešimčia žmonių, negalėsite susikaupti, tinkamai pasiruošti, o tai atsispindės ir įvertinimuose“, - sako psichologas.
M.Astrauskaitė įsitikinusi, kad tarp gyvenimo kokybės ir mokymosi rezultatų egzistuoja tiesioginis ryšys.
„Psichologijoje naudojamas toks terminas, kaip poreikių hierarchija. Pagal ją žmogus pirmiausia siekia patenkinti fiziologinius ir saugumo poreikius, ir tik bent iš dalies juos patenkinęs, jis sieks tokių tikslų, kaip savirealizacija. Taigi, patogios ir saugios gyvenimo sąlygos motyvuoja mokytis, tobulėti, siekti daugiau“, - sako ji.
Kalbinta KTU Bendrabučių grupės vadovė Indrė Karbauskienė pasakojo, kad vienas didžiausių šalies universitetų nuolat investuoja į studentų gyvenimo kokybės gerinimą, todėl KTU bendrabučiai yra labai patrauklus pasirinkimas universiteto studentams.
„Visi mūsų bendrabučiai yra universiteto studentų miestelyje arba šalia jo, todėl savo fakultetą pasiekti galima per kelias minutes – tai užtikrina saugumą. Miestelyje nuolat verda studentiškas gyvenimas, o kiekvienas bendrabutis turi sporto, laisvalaikio salę ar mokymosi kambarius“, - pasakojo vadovė.
Galima gyventi ir su draugu
Pasak I. Karbauskienės, dalis pirmakursių, pirmą kartą atvykstančių studijuoti, laiko kumščius, kad galėtų patekti į vieną kambarį su draugu iš savo miestelio ar mokyklos. Šiais metais įdiegta sistema jiems leis tai padaryti neišeinant iš namų. Čia bus galima pasirinkti ne tik bendrabutį, kambario tipą, kambarį, kuriame norima gyventi, bet ir rezervuoti vietą su draugu ar draugais.
Kalbėdami apie tokį pirmakursių troškimą, abu psichologai prieš žengiant šį žingsnį, siūlo neskubėti.
„Žmonėms būdingas noras pasiekti komforto būseną ir ją išlaikyti. Taigi, gyvenimas su draugu atrodo saugesnis, patogesnis. Kita vertus, gyvendamas su draugu, prarandi galimybę užmegzti naują pažintį, kuri suteikia patirties, netikėtų idėjų.
Vienas žymus psichologas tvirtino, kad visų žmonių gyvenimuose egzistuoja neplanuoti, netikėti įvykiai, kurie gali pakeisti gyvenimą. Tačiau tam, kad šiuos įvykius sutiktumėme savo kelyje, reikalinga sakyti „taip“ iššūkiams. Taigi, aš už patirtį, už naujoves, tai veda į tobulėjimą ir sukuria tam tikrą imunitetą ateityje - stresinėse, netikėtose situacijose“, - tvirtina M.Astrauskaitė.
Valdo patys studentai
Vakarų Europoje įprasta, kad kelių tautybių studentai bendrabučio kambaryje gyvena kartu. Lietuviai tiek savo šalyje, tiek išvykę pagal mainų programas, vis dar labiau nori gyventi kartu su tautiečiais.
I.Karbauskienės teigimu, į KTU bendrabutį iš užsienio atvykęs studentas nesijaus izoliuotas. Čia jis galės pajusti, ką reiškia darni, draugiška bendruomenė, nes bendrabučiuose nuolat skatinamas studentų bendravimas, vyksta įvairūs renginiai, kaip bendrabučių sporto žaidynės.
„Kiekvienas bendrabučio gyventojas yra lygus ir gali įsitraukti į jo valdymą – visuose bendrabučiuose veikia jų tarybos. Be abejo, pas mus labiausiai studentus motyvuoja patrauklios kainos, tad apsigyvenus KTU bendrabutyje, lieka nemažai pinigų ir kitoms pramogoms“, - sako bendrabučių grupės vadovė.
M. Astrauskaitė mano, kad noras gyventi su tautiečiais yra būdingas tiek lietuviams tiek kitų šalių atstovams. Šį norą įtakoja tiek psichologiniai, tiek ir praktiniai sumetimai.
Tarsi antrasis universitetas
Psichologės teigimu, gyvenant su kitataučiu reikia daugiau pastangų siekiant jį suprasti, sprendžiant problemas ir konfliktus. Nesusipratimų gali kilti net pačiose paprasčiausiose situacijose.
„Pavyzdžiui, man buvo kiek sunku priprasti prie to, jog paskaitų metu, studentai iš Indijos ne pritariamai linksėjo, o pritariamai purtė galvas“, - prisimena M. Astrauskaitė.
Nepaisant visko, ji neabejoja, kad patirtis bendrabutyje gyvenant su kitataučiu, prilygsta antram universitetui, kur išmokstama ne tik specialybės žinių, tačiau ir bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų bei problemų sprendimo, kurie, kaip teigia organizacijų vadovai ir lyderiai, yra taip pat reikšmingi kaip ir specifinės dalykinės žinios.
I. Karbauskienė pasakojo, kad įprastai KTU bendrabučiuose įprastai gyvena apie 3000 studentų, tad ši vieta - puiki galimybė gyventi su puse savo fakulteto, grupės narių. Taip studentas visą parą gali gauti jam rūpimą informaciją visais klausimais.
