Apie tai kalbame su šeimos psichologu ir psichoterapeutu, publicistu, Gediminu Navaičiu.
„Visų pirma, žvelgiant i praeitį, akivaizdžiai matomas darbuotojo statuso kitimas – vergovės laikotarpiu niekam nerūpėjo nei darbuotojų (vergų) sveikata, nei psichologinė būsena. Viduramžiais darbuotojai nebuvo lepinami - jiems buvo žadama gerovė po mirties.
Tik XIX-XX a. sandūroje darbuotojai pradėti vertinti kaip kolektyvo dalis, kaip dalis, tiesiogiai atsakinga už darbo našumą, produktyvumą.
Dabar gera atmosfera kasdieneje darbo aplinkoje yra vis svarbesnė ir būtinesnė. Kalbant konkrečiau - vadovui ir darbuotojui vertėtų būti labiau kolegomis nei laikyti už skirtingų siūlo galų”, - sako G. Navaitis.
Pasidomėjus, kaip tinkama aplinka tiesiogiai veikia darbo našumą, žinomas psichologas užtikrino – siekiant didelių tikslų, darbuotojas ir darbdavys yra praktiškai lygiaverčiai.
„Tinkama atmosfera darbovietėje leidžia darbams eiti įgauti didesnę spartą. Ne veltui atliekama tiek daug tyrimų, skiriamos atskiros mokslo kryptys apie žmonių santykius darbinėje aplinkoje.
Svarbu suprasti, kad darbuotojas vadovui nėra tik detalė, nėra sraigtas, leidžiantis sparčiau suktis pajamų auginimo mechanizmui.
Šiuo metu išsivysčiusioje šalyje darbuotojas, kuriam sukurtos tinkamos sąlygas, atlieka darbą už 300 tokių pačių darbuotojų neišsivysčiusioje ir tinkamų salygų nesukuriančioje aplinkoje”, - darbo našumą vertina specialistas.
Tad kaip gi suformuoti tinkamus vadovo ir darbuotojo santykius?
„Šiuo metu Lietuvoje yra nemažai senamadiškų vadovų, kurie sugretina žodžius „nepatenkintas” ir „patenkintas”. Jei darbuotojas nėra nepatenkintas jam sukuriama aplinka, tai visiškai nereiškia, kad jis šia aplinka yra patenkintas.
Taigi, jei darbuotojas tiesiog nesiskundžia, nereiškia, kad kuriama atmosfera yra tenkinanti visapusius poreikius darbo produktyvumui kelti”, - sako psichologas.
O kaip savo darbovietėje jaučiatės jūs?