psichologai

Artėjant rugsėjui mokyklų vadovai verčiasi per galvą – ieško ne tik pedagogų „dalykininkų“, bet ir psichologų. Kodėl jie neina dirbti į mokyklas? Nuo rugsėjo 1 d. visos bendrojo lavinimo mokyklos ir darželiai turės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais ir negalės atsisakyti argumentuodami specialistų trūkumu. Sausį žurnalas „Reitingai“ paviešino sąrašą, kurios mokyklos neturi nė vieno įtraukiajam ugdymui vykdyti reikalingo pedagogo.

Savo tėvo nužudymu kaltinamų brolių Bareikų byloje bus apklausiami juos tyrę ekspertai ir advokatus konsultavę psichologai – atlikta ekspertizė neatsakė į klausimą, ar jaunuolių socialinė branda galėjo būti prilyginama nepilnamečių socialinei brandai.

Sapnai, kuriuose dantys išlūžta arba iškrenta, yra dažni ir turi daugybę psichologinių interpretacijų.  Kiekvienas, kuris sapnavo, kad jam iškrito dantys, gali patvirtinti, kad tai gali kelti stresą ir net nerimą. Gali būti, kad atsibudę paskubomis bėgsite į vonios kambarį, norėdami įsitikinti, ar visi dantys dar sveiki. Šis sapnas iš tiesų gali kelti nerimą. Todėl natūralu, kad kyla klausimas, ką jis gali reikšti, juo labiau jei jis kartojasi.

Vyrų ir moterų gyvenimuose vis dar atsispindi daugybė stereotipų, kurie gali sutrukdyti sukurti darnius santykius. Specialistai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis" paaiškino, ką slepia žmonių simpatijos, ir kaip siekti sau patinkančio žmogaus.  Psichologė Ramunė Murauskienė laidoje pabrėžė – nėra vieno recepto, kaip paversti santykius sėkmingus.

Šeima iš Kauno rajono teigia išgyvenusi tikrą pragarą, kai iš jų buvo paimta 14 metų dukra, kuri turi negalią, esą pamelavusi socialinei darbuotojai mokykloje. Su institucijų biurokratija tėvams teko kovoti daugiau nei pusę metų, kol dukrai leista grįžti namo, bet patirtas stresas paliko gilią žymę. Institucijos komentuoja, kad šiuo atveju buvo teikiama kompleksinė pagalba šeimai, o į pranešimus apie smurtą Vaiko gerovės centre „Gynia“ reaguota atitinkamai.

Šeštadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie Klaipėdoje pro langą išmestą penkių mėnesių kūdikį, kurį, kaip įtariama, išmetė vaiko tėvas, 25-erių klaipėdietis, anksčiau teistas už nužudymą. Medikai kovojo už kūdikio gyvybę, tačiau nesėkmingai – vakar kūdikis mirė.

Beveik du trečdaliai lietuvių – 64 procentai – jaučia nerimą, įtampą ir stresą. Tą atskleidė naujausias kovą atliktas emocinės sveikatos tyrimas. Pernai dėl karo įsitempę ir neramūs jautėsi beveik visi gyventojai, o šiemet žmonės daugiausia išgyvenimų patiria dėl darbo ir didžiulio krūvio jame. O blogas emocijas ypač išgyvena jauni, mažai uždirbantys žmonės ir nevedę vyrai, taip pat netekėjusios moterys.

Paskelbus planuojamą mokesčių reformą, iškilo grėsmė, kad numatomi pokyčiai gerokai brangins psichologų bei psichoterapeutų paslaugas, kadangi absoliuti dauguma jų dirba pagal individualią veiklą, rašoma visipsichologai.lt pranešime spaudai. Prognozuojama, kad emocinės pagalbos konsultacijos kainos augtų apie 20 proc., įvertinus papildomą mokesčių naštą, numatytą valdžios planuose.

Pravieniškių kalėjime bausmes atliekantys nuteistieji įsibrovė į psichologų kabinetus ir pagrobė ten buvusius daiktus. Kaip skelbia Lietuvos kalėjimų tarnyba, pirmadienį Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos specialistams įtarimų sukėlė keistas dviejų nuteistųjų elgesys. Jie nešėsi į gyvenamąsias patalpas įvairių daiktų.

Kol kas mūsų šalyje vyrams – ne pačios geriausios dienos. Jie anksti miršta, daug geria, patiria nemažai streso, ir dar jiems neleidžiama verkti, sako laidos vedėjas Raigardas Musnickas. Tačiau, kaip yra iš tiesų? Ar tikrai vyrai dirba ir išlaiko šeimas, o jų jautrumui santykiuose nelieka vietos? Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis". Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys sako, kad savo lyčiai jis nėra mielas ir malonus, o tai buvo sakęs jau ne kartą.

Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino COVID-19 pandemija. Palyginti su laiku prieš pandemiją, Lietuvoje vienišesni jaučiasi beveik kas dešimtas, o labiau prislėgti – beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus.

Aštuoni iš dešimties lietuvių patiria didesnį stresą nei įprasta. Žmonės sako: galvos skausmą dabar labiausiai kelia karas Ukrainoje ir nenustojančios kilti kainos. Psichologai pastebi: kur dar ir žmonių asmeniniai rūpesčiai, kurie prisidėjus karui, infliacijai ir nežinomybei, tapo neįveikiami. Spėjama, kad Lietuvoje visiškai nelaimingų žmonių yra keliskart daugiau nei Skandinavijoje. Taip TV3 žinių paklausti, kaip gyvena, atsako žmonės: „Gyvenam kaip gyvenam – nelabai gerai.

Naujų išbandymų bei nežinomybės laikotarpis užklupo daugelį gyventojų. Po sekinančios koronaviruso pandemijos sekęs brutalus Rusijos karas Ukrainoje visuomenėje vėlei pasėjo negatyvių jausmų, nerimo ar net panikos. Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia: būtina imtis priemonių stabilizuoti vidinę būseną – ne tik tam, kad galėtumėte atlikti įprastus savo darbus, bet ir padėti kitiems, kam pagalba reikalinga.

Šiais laikais aprangos galima nusipirkti tiek internetu, tiek gyvai. Tačiau neretai nutinka taip, kad pasimatavus savo dydžio drabužį jis visai netinka – yra per didelis arba per mažas. Pašnekovai paaiškino, kodėl taip yra ir kaip tai paveikia pirkėjų jausmus. Jie atskleidė, kad drabužių dydžius lemia vietovė: pavyzdžiui drabužiai iš JAV gali būti net keliais dydžiais per dideli.

Trečius metus gyvenant COVID-19 viruso sąlygomis bei baiminantis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, trečią kartą atliktas Lietuvos gyventojų nerimo indeksas atskleidė: lietuviai dėl ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anksčiau. Prie visų negandų prisidėjus rekordinei infliacijai bei karo grėsmei, didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad nerimą jaučia nuolat.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Žmonijos istorijoje yra vos keli tokie žiaurūs eksperimentai kaip „Pabaisų tyrimas“, kurio metu amerikiečių psichologai Wendellis Johnsonas, Mary Tudor ir jų komanda tyčia žemino grupę našlaičių, siekdami sukelti mikčiojimą. W. Johnsonas tikėjo, kad mikčiojimą galima išprovokuoti atkreipiant dėmesį į vaiko kalboje pasitaikančius užsikirtimus ir pasikartojimus.

Nėra paprasto būdo įvertinti šuns intelektą. Kaip 90-aisiais rašė psichologas Stanley Corenas, yra adaptyvusis intelektas (t.y. dalykų išsiaiškinimas), darbinis intelektas (t.y. įsakymų vykdymas) ir instinktyvus intelektas (t.y. įgimtas talentas). Taip pat egzistuoja erdvinis intelektas, kinestetinis intelektas, tarpasmeninis intelektas ir dar daugiau.

Daugiau nei metus besitęsianti pandemija į psichologų kabinetus pritraukia vis daugiau vaikų ir paauglių. Fiksuojama, kad ženkliai išaugo apatijos, depresijos, savęs žalojimo atvejų. Ekspertai sako, kad pandemijos pasekmės jau ryškios, o pagrindinės to priežastys – socialinio gyvenimo ir kontaktinio ugdymo ribojimai. Vilniaus universiteto mokslininkų vykdyto tyrimo duomenimis daugiau nei 18 proc.

Krizinis įvykis Šiaulių ligoninėje išryškino su darbo santykiais ir sąlygomis susijusius sunkumus, kurie reikalauja atskiro vertinimo ir vykdymo proceso. Šiuo tikslu nuo šiandien įsigalioja sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl pokyčių inicijavimo grupės sudarymo ir veiklos – iki rugpjūčio 1 d. ši grupė atliks vertinimą bei parengs siūlymus, kokiose srityse ir kokie veiksmai turi būti atlikti, siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką bei darbuotojų psichologinę gerovę.

Apklausos rodo, kad maždaug pusė lietuvių dėl karantino jaučia nerimą, liūdesį ir net fizinį skausmą. Blogėjanti žmonių psichologinė būsena daro blogą įtaką ir produktyvumui bei darbo našumui, tad vis daugiau įmonių užsako ir apmoka psichologų konsultacijas savo darbuotojams. Vyriausiąja kasininke viename prekybos centre dirbanti Sigita sako, kad parduotuvių darbuotojai per karantiną – kaip lakmuso popierėliai – sugeria negatyvias žmonių emocijas.

Nors šiuo metu psichologais gali dirbti ir tam reikiamo išsilavinimo neturintys žmonės, siekis įteisinti psichologų praktinės veiklos licencijavimą Seime buksuoja daugiau nei dešimtmetį. Psichologų savivaldai raginant politikus imtis lyderystės, šie sako, kad sprendimas sunkiai įmanomas, jei pati specialistų bendruomenė negeba susitarti.

Didžiausias tėvų noras – kad jų vaikas būtų laimingas. Tačiau, specialistų teigimu, dažnai pamiršta pasirūpinti ne tik fizine, bet ir emocine vaiko sveikata. Ieškodami vaiko sveikatos sutrikimų priežasties, jie varsto gydytojų kabineto duris, negalvodami, kad problema gali slypėti vaiko psichikoje.

Žmonių laukiančių psichologų ir psichiatrų pagalbos jau dabar kartais ir dvigubai daugiau nei prieš pandemiją, tačiau specialistai tikina, kad tai tik pradžia. Tikrosios pasekmės neva gali pasijausti tik po kelių metų, kai gali kilti psichinių sutrikimų pandemija. Todėl ragina jau dabar imtis priemonių ir tam ruoštis.  Tautiečiai atviri – dėl koronaviruso juos kaustė nerimas ir vis dažniau kamavo neigiamos emocijos.

Nerimas, panikos priepuoliai ir gilėjanti depresija. Tokias psichologines lietuvių problemas išryškino karantinas. Dėl to gerokai padaugėjo žmonių, ieškančių profesionalios pagalbos. Tačiau karantinas pakeitė ne tik emocinę lietuvių būseną, bet ir psichologinių konsultacijų pobūdį. Pradėjo veikti projektas, į kurį įsitraukę psichologai kviečia problemas spręsti ne jų kabinetuose, o per kompiuterio ekraną. Psichologė Viktorija pradeda nuotolinę konsultaciją.

Specialistai įspėja, kad esant karantinui svarbu ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir emocinę pusiausvyrą. Psichologai sako, kad net ir pasibaigus pandemijai, problemų susijusių su žmonių nervine sistema tik daugės. Ieškodami būdų, kaip padėti namuose įstrigusiems žmonėms išradingi lietuviai sukūrė, kaip patys sako, emocinį sporto klubą, kuriam tereikia mobiliojo telefono. Speciali programėlė jau nuskynė laurus ir tarptautinėje arenoje.

Trakų rajono savivaldybė užsimojo pranokti visą likusį pasaulį ir už daugiau nei pusę milijono eurų gyventojų pinigų siekia sukurti analogų neturintį prietaisą – jausmomatį. Prietaisas esą turėtų suduoti smūgį rajono gyventojų depresijai, migracijai, savižudybėms, mažinantį smurtą šeimose ir net auginti kūrybingumą. Tiesa, plačius Trakų rajono valdininkų užmojus ekspertai mala į miltus, ragina stebuklais netikėti ir įtaria galimą valdininkų norą tiesiog išplauti apvalias pinigų sumeles.

Skandalas Kupiškio rajono Šimonių seniūnijoje sukrėtė ne vieną žmogų. Pasklido įrašas, kur girdisi, kaip laikinoji globėja psichologiškai ir galimai fiziškai smurtauja prieš mažylį. Vaikas graudžiai verkia, o globėja šaukia, kaltina, o galiausiai – uždaro jį rūsyje. Psichologai sako, kad toks elgesys – nepateisinamas, o pasekmės vaikui gali būti negrįžtamos, bet situacija gali būti sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Laikytis susikibus už rankų su mylimu žmogumi yra labai natūralus dalykas. Ir žinoma, psichologai labai domisi šiuo jausmų raiškos būdu. „Bright Side“ apžvelgė keletą socialinio elgesio tyrimų ir sužinojo, kad tai, kaip laikotės susikibę už rankų su mylimu žmogumi, gali daug pasakyti apie jūsų santykius. Vos susikibę pirštais: pagarba Toks susikibimo už rankų būdas rodo, kad jūsų santykiai yra emociškai stabilūs ir kad visiškai pasitikite savo partneriu.

Vienas daugiausiai nervų „suėdantis“ dalykas lankantis pas gydytoją – nuolatinės eilės. Nors įvardijama ne viena sisteminė to priežastis, visgi tiesa ir tai, kad ne visiems atėjusiems į konsultaciją reikia terapinės pagalbos. Ne vienas ypač vyresnio amžiaus pacientas neslepia – šeimos gydytojas yra tas žmogus, pas kurį galima ateiti pasikalbėti. Neatsitiktinai garsus Lietuvos gydytojas prof.

Nuo liepos padaugėjus atvejų, kuomet nepilnamečių apklausose turi būti pasitelkiami psichologai, į specialų tam pasirengusių specialistų sąrašą jau įtraukti 72 asmenys. Planuojama, kad šis skaičius iki rudens padvigubės, teigia Teisingumo ministerija. „Psichologai yra apmokyti, kaip užmegzti kontaktą su mažamečiu ar nepilnamečiu, kaip parengti jį apklausai, kokiu būdu formuluoti klausimus.

Daugiau nei pusmetį veikianti “Tėvų linija” - vienintelė vieta, kur visos Lietuvos tėvai gali gauti nemokamą, profesionalią psichologinę pagalbą vaikų auklėjimo klausimais. Paskambinus nemokamu telefono numeriu 8 800 900 12, su Paramos vaikams centro psichologais galima konsultuotis dėl įvairių problemų, kylančių visais vaikų amžiaus tarpsniais. Greitoji pagalba sudėtingose situacijose “Daugiausiai klausimų sulaukiame apie 2-3 metų vaikus ir paauglius.

Po 5 mėnesių tūkstančiuose vaikų apklausų per metus turės būtinai dalyvauti vaikų psichologas. Apie tokią permainą kalbėta labai garsiai po nevykusių apklausų ir vaikų tragedijomis virtusių atvejų, bet pasiruošimas, atrodo, vyksta vangiai. Kol kas teismuose per visą Lietuvą dirba vos 6 tokie psichologai, nuo liepos dirbsiančių psichologų sąrašas nesudarytas, įkainių, kiek jiems bus mokama niekas pasakyti negali.

Nuo šiol tėvai į iškilusius vaikų auklėjimo klausimus, atsakymus ras paskambinę jiems skirta pagalbos linija. Kol kas nemokama. Tačiau jau dabar žinoma, kad psichologinės pagalbos reikia tūkstančiams tėvų, tad ne visiems norintiems pavyks prisiskambinti. Prie telefonų budės tik 2 profesionalūs psichologai, darbo dienomis po 4 valandas.

Specialistai jau ne kartą atkreipė dėmesį, kad nėra statistikos, kiek šiuo metu Lietuvoje yra kvalifikuotų psichologų, dirbančių įvairaus pavaldumo institucijose bei vykdančių savarankišką veiklą. Seime ne kartą vyko tarpžinybiniai pasitarimai, kurių metų visi vienbalsiai sutardavo, kad reikalingas psichologų sąrašas bei teisinis pagrindas – įstatymas. Tačiau Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektai jau du kartus (2006 ir 2011 m.) Seime nesvarstyti ir nepriimti.

Prezidentei pasiūlius pataisas, kurios įvestų prievolę visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik dalyvaujant psichologui, jie nebūtinai atsiras kiekvienoje Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką planuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato, kad vienas psichologas galėtų aptarnauti kelias savivaldybes.

Psichologai ir kovotojai su girtuoklyste ragina tėvus negerti vaikų akivaizdoje. Diskutuojama net apie tai, kad gerti prie vaikų iš viso reikia uždrausti. Esą tik taip galėtume Lietuvoje išnaikinti girtuoklystę. Tačiau žmonės abejoja, ar tokie draudimai įmanomi, mat daugelis gyventojų ne tik švenčių, bet ir eilinės dienos be butelio ant stalo neįsivaizduoja. Vaikų tikinimais, kad užaugę į burną neims nė lašo, psichologai netiki.

Pusamžis vyras prabangiame automobilyje su dvigubai jaunesne ilgakoje – ne tik filmų scenarijų istorijos, bet ir dažna realybė. Prakutę, įgiję padėtį visuomenėje, užsidirbę pinigų vyrai neretai meta žmonas ir persėda ant riaumojančio galingo motociklo su žaviomis ilgaplaukėmis. Ar tai išties vidurio amžiaus krizė? Kiek ji reali ir kaip ją išgyventi, domėjosi mūsų žurnalistai. Praveri duris ir prieš tave atsiveria iki tos akimirkos nematytas pasaulis.

Žinomi psichologai ir psichiatrai toliau bando įtikinti valdžią, jog psichikos sveikatos srityje reikia didelio proveržio, norint atsisakyti iš sovietmečio paveldėtos sistemos ir vietoje medikamentinio ar stacionaraus gydymo teikti daugiau psichoterapijos paslaugų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutinka, kad psichoterapinė pagalba nėra pakankamai išvystyta, tačiau teigia, jog per 25-erius nepriklausomybės metus padaryta pakankamai daug.

Žmogaus žūtis, kraupūs nusikaltimai, pražūtingi eismo įvykiai. Tai situacijos, kurių metu psichologinė būklė gali sutrikti bet kam, net ir specialiai stresą valdyti išmokusiems policijos ir kitų statutinių institucijų pareigūnams.

Per metus Lietuvoje nusižudo apie tūkstantis žmonių. Pagal šiuos skaičius ir vėl esame pirmi Europoje. Sveikatos apsaugos ministerija rado kuo pasidžiaugti – esą žudosi vis mažiau lietuvių. Psichologai atkerta, kad skaičiai metai iš metų tie patys, o valdžios institucijos negeba susitarti, kaip spręsti šią didžiulę problemą. Kol institucijos tariasi, žmonės Lietuvoje žudosi kasdien. Štai ir šiandien pranešta, kad Šakių rajone rasta pasikorusi 15-metė.

Kelyje apimti įtūžio Lietuvos vairuotojai tikrai ne visada bando susivaldyti. Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas sociologinis tyrimas rodo, kad sukontroliuoti patiriamą pyktį bando vos 41 proc. vairuotojų.

Psichologai atkreipia tėvų dėmesį, kad šių laikų paaugliams virtualus bendravimas yra neatsiejama tarpasmeninių santykių dalis – virtualiai patiriama daug svarbių išgyvenimų, pranešė „Vaikų linijos“ atstovai. Paaugliai internete mezga naujas pažintis, palaiko santykius su draugais, aptarinėja naujienas, sprendžia kilusius konfliktus, todėl labai svarbu domėtis vaikų patirtimis virtualioje erdvėje.

„Sveiki, pastaruoju metu man labai nesiseka. Nesėkmių ruožas prasidėjo nuo skyrybų prieš keletą metų. Netrukus po skyrybų pradėjo skaudėti ir sukti sąnarius. Nustatė lėtinę nepagydomą ligą, nenoriu pavadinimo minėti, nes bijau, kad kaimynai atpažins, kas rašo. Be to, šį rudenį darbe mažino etatus, man nurėžė ketvirtadalį, nors daliai žmonių paliko tokį pat krūvį. O prieš savaitę vagys buvo įsilaužę į butą ir išnešė kompiuterį, buitinę techniką, papuošalų.

Psichologai išsiaiškino, kad toli gražu ne aukštas IQ yra pagrindinis faktorius, nulemiantis žmogaus sėkmę. Už IQ, talentą ar profesinius įgūdžius gerokai svarbesni yra ryžtas, atkaklumas, charakterio tvirtumas ir pasiruošimas dirbti netgi tada, kai visi nusiteikę prieš jus, rašoma portale „The Atlantic Cities“. Tam, kad išsiaiškintumėte, ar turi šias be galo svarbias savybes, psichologai siūlo sau užduoti šiuos klausimus: Įsivaizduokite, kad ieškote darbo, išsiuntėte 10 gyvenimo aprašymų ir neg...

Dar neseniai buvo šiurkščiai juokaujama, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų. Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ar nesėkmingų darbo paieškų Lietuvoje, kiti tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje.

Rugsėjo pradžioje veiklą pradeda psichologinės pagalbos centras, kurio steigėjos - VšĮ „Gebu“ psichologės, parengusios psichologines konsultacines – ugdymo programas vaikams, tėvams ir globėjams. Tai jau ketvirtasis jaunų specialistų projektas psichologinių migracijos pasekmių prevencijos srityje.

Daugiau nei 1500 Čeliabinsko gyventojų, nukentėjusių nuo meteorito kritimo, kreipėsi į psichologus”, – praneša lifnews.ru. Prabėgus keturioms dienoms po negirdėtos nelaimės, kuri sukrėtė šešis Rusijos regionus, į specialistus kreipiasi vis daugiau žmonių, kurie skundžiasi psichologinio pobūdžio sveikatos sutrikimais. Psichologai paskelbė aliarmą, kuomet skambučių „karštąja linija” pradėjo sulaukti kas pusvalandį.

Pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas, susijęs su psichologiniu jų vertinimu, nuo šiol turės didesnės reikšmės teisėjų atrankos procese. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (PTAK) ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vertindamos kandidatūras, susipažins ne tik su medicinos dokumentų išrašo forma, kurioje nurodoma, ar pretendentas į teisėjus gali (negali) dirbti teisėju. Nuo šiol jiems bus pateikiama išsami psichologo surašyta išvada, patvirtinta asmeniniu jo spaudu.