Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Valstybine darbo inspekcija ir pasitelkusi psichologus, turinčius ekspertinę patirtį psichikos sveikatai palankios aplinkos ir kultūros organizacijoje klausimais, analizuos darbo sąlygas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tokios veiklos tikslas – išnagrinėti, suprasti ir vertinti vykstančius procesus, identifikuoti sistemines problemas, pokyčių reikalaujančias sritis bei imtis priemonių, kad, kaip paaiškėjo, ilgai besitęsianti situacija baigtųsi sprendimais.
„Ministerija pasitelkusi ekspertus ir šios gydymo įstaigos bendruomenę pasiryžusi kartu spręsti situaciją, išklausyti ir įvertinus visą informaciją, sudėlioti aiškius tikslus ir žingsnius, kad būtų einama pozityvių pokyčių link“, – pažymi Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Aurimas Pečkauskas, kuris vadovaus pokyčių inicijavimo grupei.
Skaudus įvykis palietė visą medikų bendruomenę. Tai, apie ką kalbama šiandien, kaip jaučiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) dirbantys žmonės, dar kartą patvirtina būtinybę imtis aktyvių veiksmų visoje sistemoje – tam inicijuoti atnaujinamas Psichosocialinio klimato ir psichologinės gerovės ASPĮ veiksmų planas, kuris visuomenei bus pristatytas artimiausiu metu.
Jaunos medikės netektis šią savaitę sukrėtė visuomenę – šiuo metu visi gedime. Išgyvenamas sielvartas pasireiškia sudėtingais, prieštaringais jausmais, tokiais kaip pyktis, kaltųjų paieška, savigrauža, liūdesys, įtampa ar bejėgiškumas. Panašus įvykis kartojasi ne pirmą kartą. Tai, be abejo, sukelia prisiminimus ir intensyvesnį medikų bendruomenės reagavimą bei prastą savijautą.
Sveikatos apsaugos ministerija itin jautriai ir atsakingai vertina šio krizinio įvykio suvaldymo svarbą ir pabrėžia būtinybę pirmąją sielvarto krizės savaitę prioritetą teikti skubiai psichologinei pagalbai. Iškart po žinios apie nelaimę ligoninės bendruomenei ėmėsi padėti mobili krizių valdymo specialistų komanda. Jos vykdoma intervencija orientuota į pagalbą sumažinti staigaus praradimo sukeltas pasekmes. Psichologinė pagalba ar emocinė parama yra svarbiausia tiesiogiai ir netiesiogiai savižudybės paliestiems žmonėms ne tik pirmosiomis netekties išgyvenimo dienomis, bet ir visą krizinio įvykio išgyvenimo laikotarpį, siekiant sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Vadovaudamiesi suicidologų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, primename, kad savižudybė yra sudėtingas, kompleksinis bei ilgas procesas, ir dažniausiai nebūna vienos priežasties, dėl kurios žmogus priima tokį sprendimą. Su savižudybės reiškiniu egzistuoja labai daug mitų, kuriuos svarbu paneigti, ir dar kartą pakartoti, kad savižudybė nėra išeitis problemoms spręsti, o visus kurie patiria savižudybės grėsmę – kviesti ir skatinti kreiptis pagalbos.
Primename, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje veikia pasitikėjimo linija 8 800 66004, į kurią galite kreiptis asmeniškai ir anonimiškai. Pastebėjus savižudybės ženklus laiku, žmogui galima padėti, jį išklausant ir nukreipiant profesionalios pagalbos. Dėl šios priežasties itin svarbi atida ne tik artimiausioje, bet ir darbinėje aplinkoje, galimybių sudarymas ar žinojimas, kaip pasinaudoti psichikos sveikatą stiprinančiomis paslaugomis.
