Prieš bejėgį vaiką smurtaujantys globėjai tėra tik žmonės, sako psichologijos specialistai, dirbantys su potencialiais globėjais ir nuskriaustais vaikais. Tiesa, pasak tų pačių specialistų, pakeltas balsas, smurtas ir bausmės gali turėti ilgalaikių pasekmių, sutrikdyti vaikų raidą ar sukelti nevaldomus pykčio priepuolius.
Garso įrašo klausykite - globėja grasino baisiais žodžiais:
Dirbti su tėvų ir gyvenimo skriaudžiamais vaikais nėra lengva ir, pasak psichologų, ne visi suaugusieji įvertina savo galimybes, nežino, į kokias sudėtingas situacijas gali pakliūti, neturi kantrybės.
Rėkimas kelia baimę ir pyktį
Psichologė-psichoterapeute Asta Adler, konsultuojanti globėjų ruošimo kursuose, sako, kad smurtas ir šūksniai prieš vaikus, kurie yra atskirti nuo tėvų, gali būti itin traumuojantys.
„Tai – traumuojanti patirtis, kuri kelia agresiją, nepasitikėjimą savimi, baimes ir kitas elgesio problemas. Tai visas spektras problemų. Kai globėjas sukelia baimę ir į vaiko baimę reaguoja dar didesne agresija, dar labiau gąsdina. Tai vaikui vyksta disociacija, jis gali savęs nebesuprasti, užsiblokuoti. Tai gali nueiti „į kūną“, pasireikšti visokios ligos, vaikas gali pradėti šlapintis į lovą, imti atsilikinėti raida, vaikas tarsi „sumažėja“. Rėkimas ir bauginimas prisideda prie raidos sutrikdymo įvairiomis prasmėmis“, – sakė psichologė.
Ji aiškino, kad globa – sudėtingas procesas, nes tenka susidurti su traumas išgyvenančiais vaikais, kurie nepasitiki kitais.
„Vaikai provokuoja tam tikrą elgesį, nes tokio elgesio ir tikisi. Reikia rasti būdų, kaip su tokiais vaikais kalbėti ir tai nėra paprasta. Vaikus dar gali paveikti ir asmeninės trauminės patirtys, kai užtemsta protas ir lieka tik instinktai bėgti arba sustingti. Tada dažnai nepastebime, kai patys atsiduriame tokioje padėtyje, kai gąsdiname ir puolame. Labai svarbu ieškoti pagalbos, suvokti, kas vyksta, kodėl vaikas elgiasi vienaip arba kitaip, kodėl norisi pačiam elgtis taip pat. Sunku yra padėti traumuotam vaikui ir netapti tuo, kuris dar labiau traumuoja“, – aiškino su globėjų ruošimu dirbanti psichologė-psichoterapeutė.
Anot specialistės, ruošiant globėjus jiems yra kantriai aiškinama, kad gali pasitaikyti visokių situacijų, bet dažnai jie netiki: „Apie tai kalbama, bet to neužtenka. Reikia pagalbos ir suaugusiems, nes tai daug iššūkių keliantis darbas.“
Geriau reaguoti žaibiškai
Vaikų psichiatras ir psichoterapeutas Linas Slušnys sako, kad globėjai „pereina“ daug visokių kursų.
„Aplinkybės gali būti visokios, jie gali prarasti savitvardą. Globėjai nėra profesionalūs psichologai, jie yra eiliniai žmonės, kurie turi tam tikras nuostatas ir įsitikinimus. Jie praeina globėjų parengties kursą, bet būna, kad supranta geriau arba blogiau. Jie toliau savo gyvenime vadovaujasi tuo, kas jiems buvo priimtina. Vieniems globėjams tie kursai duoda labai daug ir jie padaro milžinišką pažangą, o kiti globėjai nepadaro pažangos, gyvena, kaip gyvenę, nors tą akimirką atrodo, kad globoti gali. Specialistai mato tai, ką mato tą dieną. Tai gali būti elementarūs žmogiški dalykai“, – sakė vaikų psichiatras.
Anot jo, vieni žmonės taiko tai, ką išmoko kursuose, o kiti gauna sertifikatą ir gyvena, kaip gyvenę.
„Šiandien į sistemą nepatenka atsitiktiniai žmonės, nėra taip paprasta. Kažkada net pats juokiausi, ar lengvai galėčiau tapti globėju, suabejojau“, – svarstė L. Slušnys.
Pasak specialisto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikas, patekęs pas laikinuosius globėjus, ten pateko ne dėl to, kad jo gyvenimas buvo lengvas.
„Vaikai pateko todėl, kad jų gyvenimas buvo suknistas. Jie jau iki tol buvo pikti ir jų išėmimą, įprastos tvarkos sudarkymą, o jiems tai atrodo įprastas būvis, jie palydi pykčiu. Vaikai gali protestuoti, pykti. Jie negali pykčio išreikšti ant tėvų, todėl jį reiškia ant tų, kurie yra šalia. Laikinojo globėjo pozicija nėra lengva, vaikai nuolat keičiasi. Todėl nereikia atmesti ir žmogiškojo faktoriaus. Globėjai gali prarasti savitvardą, supykti. Neaišku, kaip kiekvienas žmogus sugeba tvardytis ar tvarkytis su pykčiu“, – sakė vaikų psichiatras L. Slušnys.
Vaikų psichiatras komentavo, kad iš skriaudžiamų vaikų gali išaugti geri žmonės, bet gali ir ne.
„Visur reikalinga kantrybė, išlaukimas. Kartais reikia begalės pokalbių. Gali būti, kad kartais su tuo tvarkysimės nesėkmingai, o nutinka ir taip. Tada turėsime su vaiku bėdos. Kaskart perkeliant vaiką iš vieno taško į kitą, vaiko sąmoningumo galimybės mažėja, jis kurį laiką nepasitiki. Reikia suprasti, kad vaikai nepasitiki, netiki, kad gali būti geriau, nes yra nusivylę. Ar pavyks pastatyti tą nuvirtusį traukinį? Viltis turi būti viduje“, – svarstė L. Slušnys.
Jis pritarė, kad tai, jog vaikai žino savo teises ir pamažu mokosi jas apginti yra gerai. Nors, anot jo, vaikai gali suskubti tuo ir pasinaudoti, kaip ir suaugę.
„Mano akimis ir ką rekomenduoja specialistai, kartais geriau hiperdiagnostika, ypatingai smurto atvejais, nei dėmesio nekreipimas. Nes mes nežinome, kas yra per daug. Kartais geriau sureaguoti ir reaguoti žaibiškai, kartais geriau vaiką „išimti“ iš aplinkos, kad ir dienai ar dviem“, – svarstė psichiatras.
Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad buvo paviešintas vaizdo ir garso įrašas, kaip Šimonių seniūnijoje, globėjų šeimoje, yra bendraujama su vaiku: jis uždarytas rūsyje, ant jo globėja šaukė, jam buvo grasinama, kad jis bus kastruotas. Iš garso įrašo susidaro įspūdis, kad vaikas taip „auklėjamas" už tai, kad ne vietoje pasišlapino.
Vaikų teises ir globėjus koordinuojančios institucijos portalui tv3.lt tvirtino, kad apie Šimonių seniūnijoje smurtu prieš mažametį įtariamą globėją jokių nusiskundimų anksčiau nebuvo gauta ir tai nėra pirmi vaikai, kurios ši moteris globoja. Paaiškėjo, kad ji yra Kupiškio socialinių paslaugų ir globos centro darbuotoja.
