Vaiko teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus atstovė Rūta Karčiauskienė sako, kad vaikai, buvę pas laikinąją globėją, visai neseniai lankyti, tuomet socialiniams darbuotojams jie smurtu nesiskundė.
„Situacija buvo tokia, kad į vaiko teisių specialistus Kupiškyje kreipėsi nepilnametis, kuris pranešė apie galimą smurtą jo jaunesniojo broliuko atžvilgiu. Tai nutiko budinčios globotojos šeimoje. Vos sužinoję tą situaciją ir pamatę medžiagą vaiko teisių atstovės nuvyko į vietą ir vaikus paėmė iš nesaugios aplinkos“, – tikino R. Karčiauskienė.
Garso įrašo klausykite - globėja grasino baisiais žodžiais:
Pasak jos, visa medžiaga perduota policijos pareigūnams, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Apie tai informuotas ir Kupiškio rajono savivaldybės globos centras, nes jo darbuotoja ir yra budinti globotoja. Ji nėra vaikų giminaitė, baigusi globėjų kursus. Anksčiau su ja problemų nebuvo, ženklų – taip pat. Jei būtų atėję žinios iki mūsų tarnybos, būtume reagavę. Tolerancija smurtui yra nulinė“, – atskleidė vaiko teisių specialistė.
Ji sakė, kad vaikai pas laikinąją globėją atsidūrė po to, kai buvo paimti iš girtaujančių tėvų.
„Ta šeima yra žinoma. Ne vienas vaikas yra augęs ten. Šeimai teikiamos visos socialinės paslaugos, yra dirbusi ir mobili komanda su ja, mama buvo motyvuota, bet alkoholis pakišo koją“, – sakė specialistė, patikinusi, kad iš šeimos vaikai paimami ne pirmą kartą.
Kupiškio rajone esančiame Šimonių miestelyje, kaip įtariama, prieš mažą berniuką smurtavo jo laikinoji globėja. Nufilmuotas smurto scenas žiniasklaidai ir tėvams nusiuntė vyresnis berniuko brolis, kuris laikinai buvo įkurdintas pas tuos pačius globėjus. Vaikai atimti iš girtaujančių tėvų ir laikinai įkurdinti pas, kaip paaiškėjo, į smurtą linkusią globėją.
Vaikai globėja nesiskundė
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Kupiškio rajono savivaldybėje Violeta Motiejūnienė portalui tv3.lt sakė, kad negali atskleisti, ar vaizdo įraše užfiksuota globėja su vaikais yra susijusi giminystės ryšiais. Tačiau V. Motiejūnienė patvirtino, kad globėja yra baigusi globėjų kursus.
Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė tvirtino, kad anksčiau jokių nusiskundimų apie globėją nebuvo gauta.
„Jokių nusiskundimų nei iš vaikų, nei iš aplinkos tikrai nesame girdėję“, – tikino V. Motiejūnienė.
Pašnekovė teigė, kad tai nėra pirmi vaikai, kuriuos globojo įraše užfiksuota moteris.
Kupiškio socialinių paslaugų centro globos koordinatorė Sandra Vyčė portalui tv3.lt taip pat nesutiko atskleisti, ar vaikus su globėja sieja giminystės ryšiai.
„Kol vyksta tyrimas, mes apie šią situaciją komentuoti kol kas neturime teisės“, – kalbėjo S. Vyčė.
Tačiau ji patikino, kad anksčiau jokių nusiskundimų apie globėją nebuvo sulaukta.
Policija pradėjo tyrimą, gresia kalėjimas iki 5 metų
Policija pradėjo tyrimą dėl galimo globotojos smurto prieš vaikus Kupiškio rajone.
„Pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis“, – ketvirtadienį BNS sakė Panevėžio policijos atstovas Tadas Martinaitis.
LNK Žinios trečiadienį pranešė, kad laikina globėja galėjo smurtauti prieš keturiolikos, penkerių ir dvejų metų vaikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas Arūnas Malinovskis teigė, kad trečiadienio rytą iš globotojos namų paimti keturi vaikai – trys iš vienos šeimos, vienas iš kitos.
„Į specialistus kreipėsi vienas iš vaikų. Įtariama, kad globotoja smurtavo prieš vaikus. Vaikai šiuo metu apgyvendinti globos namuose, prieš tai patikrinta jų sveikata, jiems teikiama psichologo pagalba“, – BNS teigė tarnybos atstovas.
Anksčiau trys vienos šeimos vaikai buvo paimti ir iš girtaujančių tėvų, kuriems šiuo metu teikiama pagalba. Ar vaikai grįš pas tėvus, vaiko teisių specialistai spręs atvejo vadybos posėdyje.
Anot A. Malinovskio, tai – pirmas toks atvejis, kai vaikai paimami iš globotojo.
Tarnybos duomenimis, laikina globa per aštuonis šių metų mėnesius buvo skirta 818 vaikų, iš jų 188 jau grįžo į savo šeimas.
Kaip BNS sakė Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas, socialiniai darbuotojai su vaikais, prieš kuriuos galimai buvo smurtauta, palaikė nuolatinį ryšį telefonu, jie buvo lankomi kartą per savaitę.
„Apsilankymų metu tų požymių nebuvo“, – sakė M. Mališauskas.
Jis teigė, kad savivaldybėje sunku rasti žmonių, kurie pasiryžtų laikinai globai.
„Yra budinčių globėjų problema. Finansinę paramą savivaldybė gali užtikrinti, bet pinigai ne pats svarbiausias dalykas šitoje vietoje“, – teigė vienas savivaldybės vadovų.
Už piktnaudžiavimą tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Iš šeimų paimami šimtai vaikų
Nuo 2018-ųjų liepos 1-osios iš viso 1780 vaikams nustatytas aukščiausias antrasis grėsmės lygis, kai kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ir gyvybei, skelbta 2019 m. liepą.
„Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvų, globėjo ar rūpintojo, specialistai kreipiasi į teismą dėl vaiko paėmimo leidimo išdavimo“, – nurodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Pasak tarnybos atstovų, nustačius papildomų aplinkybių ar negavus teismo leidimo, vaikai paimti ne visais atvejais.
Pirmasis grėsmės lygis, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, per metus nustatytas 12 249 vaikams. 675-iems iš jų po konsultacijų su specialistais (psichologais, socialiniais darbuotojais, su priklausomybę turinčiais asmenimis dirbančiais specialistais) grėsmės lygis panaikintas konstatavus, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.
„Pagalba vaikui ir jo šeimai sėkminga tik tuomet, kai padedama šeimai tiek, jog jai jau nereikia socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos. Tikiu, kad mūsų visų darbas turi vieningą kryptį – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir užtikrinti geriausius interesus“, – pranešime spaudai sako tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 dienos tarnyba gavo 12 795 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus – vidutiniškai apie 70 pranešimų per dieną. A. Jakavonienės teigimu, didelis pranešimų skaičius rodo visuomenės pilietiškumą, tai padeda užtikrinti vaiko teises ir pasirūpinti, jog nebūtų sutrikdyta jo sveikata, normali raida.
