profsąjungos
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „profsąjungos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „profsąjungos“.
LB pristatys galimą minimalią algą 2025 m.: profsąjungos palaikytų 1070 eurų dydį
Antradienį Lietuvos bankas (LB) Trišalės tarybos posėdyje pristatys, kokia, pagal nustatytą formulę, galėtų būti minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 metais.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad palaikys LB skaičiavimus, pagal kuriuos turėtų būti nustatyta, jog MMA kitais metais galėtų siekti 1070 eurų.
Navickienė sako iš profsąjungų laukianti konkrečių pasiūlymų dėl streikų liberalizavimo
Profesinėms sąjungoms reikalaujant atlaisvinti streikų organizavimui taikomus suvaržymus, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako iš jų laukianti konkrečių pasiūlymų.
„Man atrodo, kad tikrai dėl visų sąlygų galime diskutuoti, ne kartą esame pačių profesinių sąjungų prašę pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai savo siūlymus, kaip ir kokių reikėtų pakeitimų, kad jie geriau galėtų išpildyti savo funkcijas.
Sostinėje iki 1 tūkst. profsąjungų atstovų reikalauja mažinti suvaržymus streikams
Trečiadienį minint Tarptautinę darbo dieną Vilniuje iki 1 tūkst. žmonių susirinko į profsąjungų rengiamą mitingą ir eitynes, reikalaudami mažiau suvaržymų streikams.
„Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Sostinėje iki 1 tūkst. profsąjungų atstovų reikalauja mažinti suvaržymus streikams
Trečiadienį minint Tarptautinę darbo dieną Vilniuje iki 1 tūkst. žmonių susirinko į profsąjungų rengiamą mitingą ir eitynes, reikalaudami mažiau suvaržymų streikams.
„Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Profsąjungos priešinasi valdžios reformoms: „Kalbos, kad nėra iš ko kelti algų – juokingos“
Profsąjungos jau gatvėse protestavo prieš valdančiųjų stumiamą viešojo sektoriaus darbuotojų reformą. Jos perspėja, kad valdžia daugumos darbuotojų algas keleriems metams įšaldys, o didesnių algų sulauks tik vadovai ir gaunantieji minimalią algą.
Valdantieji net neneigia, kad taip gali nutikti, tačiau teisinasi, esą būtent vadovų algos biudžetinėse įstaigose labai atsiliko nuo privataus sektoriaus.
Profesinės sąjungos užsipuolė Bilotaitę dėl pareigūno pažeminimo: pats pareigūnas nustebęs, nes bėdų nemato
Trys pareigūnų profesinės sąjungos kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą Rustamą Liubajevą, prašydamos išsamesnės informacijos dėl buvusio tarnybos vado pavaduotojo Vido Mačaičio pažeminimo pareigose, mat profesinėms sąjungoms kilo įtarimas, kad pavaduotojas galėjo būti pažemintas vien dėl išsakytos konstruktyvios kritikos A. Bilotaitės komandos nariui.
Kylančios algos lietuviams didina ir darbo valandas? Inga Ruginienė: „Aš jums atskleisiu paslaptį“
Pakilusi infliacija stipriai sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl jie vis reikalauja didesnių atlyginimų. Darbdaviai šio poreikio tenkinti nenori ir teigia, kad toks žingsnis tik dar labiau pakeltų infliaciją.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susiginčijo, kaip elgtis būtų teisingiausia.
Ponia Inga, dabar tikriausiai didžiausia problema atlyginimai ir jų augimas.
Įvertino, kodėl lietuviai neprašo didesnės algos: „Nereikia galvoti, kad žmonės labai skursta“
Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos.
Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai.
O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.
Darbdaviai ir profsąjungos: šeši mėnesiai darbo paieškai – per mažai
Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sako, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Be to, jie pasigenda gilesnių diskusijų.
Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.
Profsąjungos norėtų didesnės nei 730 eurų MMA, darbdaviai nerimauja
Vyriausybei ketinant minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet didinti nuo 642 iki 730 eurų, profsąjungų atstovai sveikina tokį sprendimą ir sako, kad MMA galėtų augti dar labiau.
Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.
REKLAMA
REKLAMA
Švietimo profsąjungos kritikuoja rengiamą susitarimą dėl švietimo: „Neaiški valstybės švietimo vizija“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei parlamentinių partijų atstovų baigiamas rengti susitarimas dėl švietimo neatlaiko kritikos, jame trūksta valstybės vizijos ir jo negalima vadinti nacionaliniu, teigia trys švietimo sektoriaus profesinės sąjungos.
Profsąjungos gegužės 1-ąją mini piknike su „baronkomis“ – mažų atlyginimų simboliu
Minint Tarptautinę darbo dieną profsąjungos Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų šeštadienį surengė pikniką.
Šalia iškabintuose plakatuose buvo skelbiami tekstai, kodėl į profsąjungų renginį negali ateiti įvairių profesijų žmonės, pavyzdžiui, balerina nepasirodė, nes jai reikia išvežioti maistą, troleibuso vairuotoja nespėja, kadangi po darbo dar reikia užtrukti dezinfekuojant vairuotą troleibusą, o valytojas – kad gavo sutvarkyti papildomą plotą.
Verslininkai bijo bankroto: prastovose jau apie 36 tūkst. darbuotojų
Verslininkai antrojo karantino metu jau atleidžia darbuotojus, kai kuriems nemoka atlyginimų, reikalauja savo noru išeiti iš darbo. Apie sudėtingą finansinę situaciją prabyla ne tik paslaugų, maitinimo sektorius, bet ir pramonininkai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad piniginės paramos reikės daugiau kaip 60 tūkstančių įmonių. Tiesa, pinigai verslininkus galėtų pasiekti tik kitų metų sausį, mat valstybės pagalbą dar reikia suderinti su Europos Komisija.
ŠMSM atnaujino kolektyvinę sutartį su dalimi profsąjungų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) penktadienį atnaujino kolektyvinę sutartį su dalimi profesinių sąjungų, tačiau galutinius jos punktus gruodį su švietimiečiais derins jau kita Vyriausybė.
Mokytojų algos: už etatą – 800 eurų, bet jį mokykloje turi ne visi
Profsąjungos ragina Vyriausybę greičiau didinti algas mokytojams. Pedagogai reikalauja mažiausiai 1000 eurų „į rankas" siekiančio etato apmokėjimo. O tarp reikalavimų – ir kompensacijos akiniams, knygoms, raštinės reikmenims, nuolaidos viešajam transportui. Švietimo ir mokslo ministras žada derėtis, nors jo pažadus tektų vykdyti jau naujai Vyriausybei.
Kodėl žmonės rengiasi išeiti protestuoti į gatves dėl naujojo biudžeto?
Tiek pirmadienį, tiek antradienį Seimas intensyviai priiminėja įstatymus, kurie susiję su naujuoju Lietuvos biudžetu. O dėl jo verda aršios diskusijos ne tik Seime.
Ūkininkai antradienį jau išvarė savo sunkiąją techniką į gatves reikalaudami nekelti jiems mokesčių, kitos socialinės grupės taip pat pasirengusios išeiti į gatves ir piketais reikalauti geresnio gyvenimo.
Valstybinio darželio užkulisiai: pasakoja, kad direktorė liepė žegnotis nepriklausant profsąjungai
Šalčininkuose veikiančios profsąjungos skundžiasi, kad jų miestas primena atskirą kunigaikštystę, kur darbuotojo teisės negalioja. Esą vietos savivaldybė ir jai priklausančios įstaigos moka mažesnius atlyginimus nei priklauso. Tiesa, įstaigų atstovai tokius skundus vadina šmeižtu. Esą vietos profsąjungos piktybiškai kenkia savivaldybės įstaigoms. „Aš turiu invalidumą. Buvo pasakyta, kad invalidai čia nedirbs, čia ne vieta.
Profsąjungos pasitraukė iš derybų su „Linava“ dėl atlyginimų
Darbdavių ir tolimųjų reisų vairuotojų atstovams nesutariant dėl atlyginimų koeficientų didinimo, darbuotojų profesinės sąjungos antradienį nusprendė trauktis iš derybų dėl kolektyvinės sutarties. „Mes oficialiai šiandien pasitraukėme iš kolektyvinių derybų su nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, nes jie nesutiko su mūsų teikiamais pasiūlymais. (...) Šiandien buvo pateiktas jų pasiūlymas, koeficientas – 1,4 (minimalaus mėnesio atlyginimo – BNS) ir 60 proc.
Spręs, kiek didinti minimalią algą Lietuvoje
Kitos savaitės pradžioje, gegužės 28 d., Trišalė taryba svarstys, kokio dydžio minimalią mėnesinę algą kitais metais siūlys nustatyti Vyriausybei Lietuvoje. Tikėtina, kad ji turėtų pasiekti 600 eurų. Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA) yra 555 eurai neatskaičius mokesčių.
Sinkevičius: vežėjai turi derėtis su profsąjungomis
Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.
Valdžios siekį drausti prekybos centrų darbą sekmadieniais palaiko tik profsąjungos
Šalies profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina valdžios užmojį riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir per šventes. Jie sutaria, kad iš pradžių parduotuvės nedirbtų per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Vėliau būtų svarstoma, ar siūlyti drausti dirbti daugiau sekmadienių per mėnesį ar net visus. 2 tūkst. narių turinčios Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas sako, jog tai neturi būti staigus pokytis.
Nesutarta dėl minimalios algos didinimo: koją pakišo darbdavių norai
Trišalei tarybai pradėjus derybas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, kai kurie darbdaviai pareiškė nenorintys didinti MMA, tačiau profsąjungos siūlo ją didinti iki 450 eurų. Galiausiai Trišalė taryba taip ir nesutarė dėl minimalios algos didinimo. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas posėdyje kalbėjo, kad MMA didinimas turėtų būti susietas su skirtingu vidutiniu užmokesčiu regionuose.
„Ryanair“ pirmą kartą pripažino įgulos narių profsąjungas
Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair Holdings“ pasiekė susitarimą, pagal kurį pirmą kartą per savo 33 metų istoriją pripažins įgulos narių profsąjungas, bet kol kas tik Italijoje. „Pirmą kartą sudarome susitarimą dėl įgulos narių profsąjungų pripažinimo. Prieš tai buvo sudaryti susitarimai, kuriais buvo pripažintos pilotų profsąjungos Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.
S. Skvernelis ragina policijos vadovybę ir profsąjungas siekti dialogo
Premjeras Saulius Skvernelis ragina policijos vadovybę ir pareigūnų profesines sąjungas siekti dialogo sumažinti įtampas dėl policijos reformos. Taip ministras pirmininkas antradienį interviu LRT radijui komentavo sekmadienį Vilniuje prie Seimo vykusią pareigūnų protesto akciją.
Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!
Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys.
Vaikai turės pradėti mokytis anksčiau? Pasipiktinusiems tėvams – dar vienas akibrokštas
Į mokyklą – ne nuo septynerių, o nuo šešerių metų. Taip pareiškė į Lietuvą atvykę užsienio ekspertai, kurie analizuoja, ką Lietuvai reikia daryti, kad šalies švietimo kokybė nenusileistų Europos Sąjungos vidurkiui, kaip yra dabar. Be to, lietuviai mokytojai neranda laiko individualiam mokymui, o to šiuolaikiniams vaikams būtinai reikia. Ministerija žada, kad kels švietimo kokybę, tačiau mokytojai tuo netiki.
Paaiškėjo, kam Lietuvoje turėtų kilti alga
Kovos dėl minimalios algos užvirė. Vyriausybė pasiryžusi ją nuo sausio kelti 20 eurų. Bet ekonomistai ir profsąjungos aiškina, kad tai – neryžtingas žingsnis – ekonominės prognozės pakankamai geros, kad mažiausiai uždirbantiems būtų galima mokėti bent 40 eurų daugiau. Tiesa, verslas regionuose jau grasina užsidarymu. Kainas rengiasi kelti ne tik smulkios, bet ir didžiosios miestų įmonės. Apie šimtu eurų didesnį minimalų uždarbį dabar negali būti nė kalbos.
Profsąjungų rūmų varžytinės neįvyko
Buvusių Profsąjungų rūmų sostinėje varžytinės neįvyko. Iki pirmadienio jas paskelbęs bankrutavusios bendrovės „VIPC Vilnius“ administratorius nesulaukė nė vieno pasiūlymo, rodo elektroninių varžytinių sistemos informacija. Varžytinėse, kurios paskelbtos birželio viduryje, už pradinę 11,53 mln. eurų kainą buvo parduodami kultūros rūmai V. Mykolaičio - Putino g. 5, padalinti į 9,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto kultūros ir 664,25 kvadratinių metrų ploto kavinės patalpas.
Profsąjungos nerimauja dėl užsitęsusios Kalėjimų departamento vadovo atrankos
Pareigūnų profesinės sąjungos nerimauja dėl užsitęsusios Kalėjimų departamento vadovo atrankos ir abejoja dėl jos skaidrumo. Tuo tarpu Teisingumo ministerija teigia, kad procesas nėra vilkinamas ir vyksta. Kaip penktadienį pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų atstovai, keturis mėnesius besitęsianti atranka į departamento vadovus yra vilkinama ir ragina Teisingumo ministeriją imtis veiksmų, užtikrinant sistemos pažangą.
Profesinės sąjungos iškėlė reikalavimą: be didesnių atlyginimų nenurims
Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. |Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.
Lietuvą paliesiančią permainą A. Landsbergienė prilygino pleistro klijavimui ant pūlinio
Žadami Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pokyčiai švietime vis dar neįtikino visuomenės dėl bendros nuomonės. Nors mokslo metus tikimasi prailginti tik nuo 2018 m., diskusijos, kam to reikia, kaip atrodys pokyčiai ir kokia bus nauda, vyksta nepaliaujamai. Ministerija rengia nemokamas konsultacijas švietimo bendruomenės nariams, profsąjungos – stoja piestu, moksleiviai ir tėvai – pasimetę ir priešinasi.
Profsąjungos žada radikalesnius veiksmus: atsakykit, kodėl reikia vaikus sukišti į mokyklas?
Regis, Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) kol kas nepavyksta įtikinti švietimo bendruomenės, tėvų ir vaikų, kodėl norima prailginti mokslo metus. Apie aiškaus plano, sistemos trūkumą įvairūs visuomenės, politikos ir švietimo ekspertai diskutuoja kone kasdien. Tačiau ne vienam aišku, kad visuomenė susipriešinusi ir stovi skirtingose barikadų pusėse. Klausimas kyla, kaip elgsis ministerija ir kieno nuomone remsis, kai demonstruojamas aiškus nepasitenkinimas bei susiskaldymas.
Pertvarka sukiršino pareigūnų profsąjungą ir policijos vadovybę
Iš šešių pareigūnų tik vienas dirba gatvėse, kiti sėdi kabinetuose, tad policijos vadovybė dalį jų sumanė išvaryti dirbti į gatves. Policininkai skundžiasi prezidentei – esą tokia buldozeriu stumiama reforma kelia pavojų ir policininkams, ir visuomenės saugumui. Policijos vadovybė atkerta, kad visų pareigūnų parengimas vienodas, todėl nieko nenutiks, jei sėdimą darbą jie kartais pakeis į darbą gatvėje.
Profesinių sąjungų narių skaičius mažėjo
Profesinių sąjungų narių skaičius pastaruosius šešerius metus mažėjo, pernai jos vienijo 92 tūkst. narių arba 7,7 proc. darbuotojų, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. 2014 metais profsąjungoms priklausė 8,1 proc., 2013 metais – 8,4 proc., 2012 metais – 9,2 proc., 2011 metais – 10 proc., 2010 metais – 10,9 proc. darbuotojų. Profesinių sąjungų lėšos per metus sumažėjo 15,7 proc. ir 2015-aisiais siekė 3,3 mln. eurų.
Premjeras profsąjungoms pasiūlė raštišką susitarimą
Vyriausybės ir profesinių sąjungų paskutinius susitarimus, kaip patobulinti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą naująjį Darbo kodeksą, premjeras Algirdas Butkevičius žada patvirtinti savo parašu, kuris, pasak jo, būtų garantas, kad Seimas į susitarimus atsižvelgs ir jų neiškraipys.
Seimas persigalvojo dėl Darbo kodekso: profsąjungos mitinguos
Seimas ketvirtadienį nepradės naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros - projekto svarstymas parlamento valdybos sprendimu išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Tačiau Kodeksą kritikuojančios profesinės sąjungos neatsisako planų ketvirtadienį surengti protesto mitingą.
Graikiją paralyžiavo streikai: profsąjungos įsiuto dėl valdžios plano pertvarkyti pensijų sistemą
Penktadienio rytą Graikijoje sustojo viešojo transporto sistema profsąjungoms paskelbus 48 valandų streiką dėl prieštaringai vertinamo valdžios plano pertvarkyti pensijų sistemą ir didinti mokesčius, kaip to reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Profsąjungų teigimu, streikas truks iki sekmadienio. Atėnuose vienintele transporto priemone išlieka taksi. Visoje šalyje nekursuoja traukiniai bei keltai. Tačiau tarpmiestiniai autobusai važiuoja, o taip pat vykdomi skrydžiai.
Paaiškino, kada bus galima skelbti streikus
Streikai galės būti skelbiami, kai jiems pritars bent ketvirtadalis profesinės sąjungos narių, o ne pusė, kaip yra dabar. Priimti sprendimą skelbti streiką galėtų tik profesinė sąjunga. Pataisos įteisintų įspėjamuosius streikus bei atsakomybę darbuotojams, dalyvavusiems neteisėtame streike. Seimas, penktadienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso projektą, pritarė Socialinių reikalų komiteto siūlymui dėl streikų šaukimo.
Profsąjungos sukilo: reikalavo didinti minimalų atlyginimą
Penktadienį prie Vyriausybės mitingavusios profesinės sąjungos sako sulaukusios valdžios pažado derėtis dėl reikalavimų priimti palankius sprendimus dirbantiems tėvams. Į protesto akciją penktadienį priešpiet susirinko apie 40 profesinių sąjungų atstovų iš Vilniaus, Varėnos, Anykščių, Kėdainių, Kauno ir kitų miestų. Piketuotojai su plakatais „Už didesnius atlyginimus ir vaikų svajonių išsipildymą“ reikalavo išplėsti gaunančiųjų vaiko pinigus ratą, didinti minimalų atlyginimą.
Sauliaus Skvernelio „palikimas“: ar profsąjungos paseks generolo pėdomis?
Naujojo vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko paskyrimas suerzino pareigūnų profesinės sąjungas, ginančias iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasitraukusį ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimuose dalyvausiantį Saulių Skvernelį.
Profsąjungiečių ryšiai su kolegomis iš Rusijos: ko mokosi lietuviai?
Kelių Lietuvos profesinių sąjungų lyderių glaudūs ryšiai su kolegomis Rusijoje stebina, tačiau pavojaus nekelia, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. Įvardijo grėsmes Komitetas trečiadienį išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie galimą Rusijos įtaką Lietuvoje veikiančioms visuomeninėms organizacijoms. „Galbūt grėsmių tokių ir nėra, yra tik tam tikri rizikos veiksniai.
Vyriausybė skelbia nutraukusi mokytojų streiką
Keturios pedagogų profesinės sąjungos nusprendė nuo penktadienio nutraukti antrą savaitę vykstantį streiką, viena ketina jį tęsti. Susitarimą dėl streiko nutraukimo ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašė profsąjungos, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė bei premjeras Algirdas Butkevičius. „Sutarėme, kad toliau dirbsime ruošiant galutinai trimetę (algų kėlimo) programą“, - žurnalistams sakė premjeras.
Daugiau užsidirbti trukdo nepalankūs įstatymai?
Pastaruoju metu ne tik darbuotojai ir darbdaviai, bet ir profsąjungų atstovai sutaria, kad Lietuvos darbo rinkoje reikia esminių pokyčių, nes šiandien galiojantys įstatymai neužtikrina tiek darbuotojams, tiek verslui būtino lankstumo. Kalbama, kad įstatymų peržiūra leistų sumažinti nedarbą, spartinti atlyginimų kilimą ir didinti šalies konkurencingumą pasaulyje.
Statistika: kas ir kiek Lietuvoje streikuoja?
Lietuvoje streikai po truputėlį tampa kasdieniu dalyku, tai lyg eiti į darbą ar eiti į mokslus. Ir būtent streikuose aktyviausi yra mokytojai. Vien 2014 metais švietimo įstaigos surengė 78 streikus, iš jų 45 įspėjamuosius. Šiuose streikuose vidutiniškai dalyvavo 1 591 darbuotojas ir kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys dėl streikų buvo prarasta 1 714 darbo dienų.
Rūta Vainienė: Ką apie pabėgėlius galvoja profsąjungos?
Praėjusi savaitė Lietuvoje išsiskyrė dviem, iš pirmo žvilgsnio atskirais, bet iš tikro labai susijusiais įvykiais. Sužinojome, kad Lietuvai gali tekti priimti virš 1000 migrantų - pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prisipažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva - bus susidurta su dvejomis didelėmis problemomis. Viena – trūksta lėšų. Antra didele bėda bus pabėgėlių užimtumo užtikrinimas.
Sostinėje – didžiausias pokrizinis profsąjungų mitingas
Apie tūkstantį žmonių ketvirtadienį Vilniuje surengė protesto akciją prieš valdžios planus liberalizuoti Darbo kodeksą, mažinant kai kurias garantijas darbuotojams. Pradėję akciją prie Seimo, mitinguotojai vėliau karučiu atvežę simbolinį „socialinį modelį“ į Vyriausybės rūmus. Gedimino prospektu judėjusioje procesijoje kai kurie protestuotojai grandinėmis buvo prisirišę prie limuzino, ant kurio buvo užrašyta „Darbdaviai.
Profesinės sąjungos kaltina valdžią siekiu sumenkinti rengiamą protestą
Protesto akciją dėl Darbo kodekso pakeitimų ketvirtadienį rengiančios profesinės sąjungos tikina, kad leidžiant tą pačią dieną piketuoti kraštutinių pažiūrų atstovams siekiama sumenkinti renginio reikšmę. Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas spaudos konferencijoje antradienį piktinosi, kad tuo pat metu išduoti leidimai Vytauto Šustausko bei Algirdo Paleckio protesto akcijoms.
Profsąjungos priekaištauja dėl naujojo socialinio modelio
Vyriausybei pritarus darbo santykių liberalizavimui bei „Sodros“ pensijų sistemos pertvarkymui, profesinių sąjungų atstovai toliau priekaištauja, kad naujasis socialinis modelis yra neaptartas su partneriais ir kad Vyriausybė pažeidė trišalį susitarimą. Tuo metu „Danske Bank“ analitikas mano, jog profesinės sąjungos turėtų būti suinteresuotos darbo santykių liberalizavimu. „Nėra aiškumo ir galutinių formuluočių.
Romas Lazutka: turėjom tikslą, kad pensijoms pinigų užtektų
Naujojo socialinio modelio kūrėjai prasitarė: dėliodami pasiūlymus, kokio amžiaus žmones Lietuvoje reikia išleisti į pensiją ir kaip pasirūpinti tais, kurie iki jos likus keliems metams gyvena iš pašalpų, nes niekas jų nepriima į darbą, jie galvojo ne apie tai, kiek mūsų šalyje žmonės gyvena, o kaip sutilpti į „Sodros“ biudžetą. Ir nesvarbu, kad pagal gyvenimo trukmę lygybės ženklo tarp ES ir Lietuvos dėti negalima.
Senolius – į pensiją, darbą – jaunimui? Negalima!
Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.