Įvardijo grėsmes
Komitetas trečiadienį išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie galimą Rusijos įtaką Lietuvoje veikiančioms visuomeninėms organizacijoms.
„Galbūt grėsmių tokių ir nėra, yra tik tam tikri rizikos veiksniai. Bet tai, kad mūsų profsąjungiečiai palaiko labai tamprius santykius su Rusijos pagrindine profsąjunga, kuri atstovauja darbininkams ir tuo pačiu yra politinė organizacija, remiama valdžios, kelia tam tikrą nusistebėjimą. Važiuoti į tokią nedemokratinę šalį ir mokytis, kaip vystyti profsąjunginę veiklą, manyčiau, nelabai yra ko“, – po posėdžio Seime žurnalistams sakė A.Paulauskas.
Anot jo, ryšius su Rusijos profesinėmis sąjungos palaiko tik keli trijų profesinių sąjungų – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Darbo federacijos – vadovai. NSGK pirmininkas pabrėžė, kad tarp jų švietimo profesinių sąjungų atstovų nėra.
„Mūsų ir būtų toks nusistebėjimas, kad tuos santykius vargu ar reikia plėtoti. (...) Ten tos profsąjungos tikrai nėra nepriklausomos, jos yra valdomos, kontroliuojamos, ten mokytis tikrai nėra ko“, – tvirtino politikas.
Žala sunkiai prognozuojama
Anot jo, profsąjungų veiklą galima plėtoti su kolegomis Vakarų šalyse, kur veikia stiprios, daug patirties sukaupusios organizacijos.
VSD žinomas ir Rusijos pilietis Jevgenijus Sivaikinas, buvęs Rusijos profsąjungų veikėjas, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje bei aktyviai veikiantis čia.
„Jo veikla gana aktyvi, jis buvęs Rusijos profsąjungos, Nepriklausomos profesinių sąjungų federacijos, narys, labai rašo daug straipsnių, pabrėždamas mūsų socialines problemas, kai kur gal hiperbolizuodamas. Ir aktyvus čia. Kažkokių grėsmių, pavojaus jo elgesy nėra, tik kad gali būti naudojamasi jo buvimu čia ir jo pasisakymais“, – pasakojo A.Paulauskas.
Kita vertus, jis neatmetė galimybės, kad Rusijos specialiosios tarnybos gali bandyti daryti įtaką Lietuvos profesinių sąjungų atstovams.
„Klausėme apie galimą žalą. Bet žala sunkiai paskaičiuojama ir sunkiai prognozuojama“, – sakė Seimo komiteto pirmininkas.
Santykiai su kolegomis iš Rusijos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovo Artūro Černiausko teigimu, profesinių sąjungų santykiai su Rusijos kolegomis yra tokie patys kaip ir su visų kitų šalių profesinėmis sąjungomis, o tokiais pareiškimais mėginama sumenkinti jų prestižą.
„Niekas manęs Rusijoje nemokė, aš niekada nebuvau išvykęs mokytis į Rusiją. Kaip tik buvau porą kartų nuvažiavęs ten ir skaičiau paskaitas būtent apie demokratines tendencijas Europos Sąjungoje Rusijos profesinių sąjungų universitete. (...) Ir buvau Rusijos profesinių sąjungų suvažiavime – ten dalyvavo daugiau nei 100 šalių atstovai – ir senoji, ir naujoji Europa“, – BNS sakė A.Černiauskas.
Žymusis premjero pareiškimas
Pasak jo, svečių iš kitų šalių kvietimas į profesinių sąjungų renginius yra šių organizacijų tradicijų dalis. Europos šalių bei Rusijos, Baltarusijos atstovai yra kviečiami ir į Lietuvos bei kitų šalių profesinių sąjungų renginius.
„Aš negaliu pasakyti, kad mes su jais nebendradarbiaujame. Mes bendradarbiaujame su visomis profesinėmis sąjungomis, kurios priklauso Tarptautinei profesinių sąjungų federacijai, kuriai priklausome ir mes. (...) Kur čia ta paslaptis ir kokios čia pažymos... Jeigu jie ką nors mato, tai tegu imasi priemonių ir nutraukia tą visą bendradarbiavimą. O čia toks visuomenės ažiotažo kurstymas, prestižo sumenkinimas“, – svarstė profsąjungos atstovas.
Kitame posėdyje NSGK planuoja išklausyti VSD informaciją apie galimus Rusijos bandymus daryti įtaką kitoms Lietuvos visuomeninėms organizacijoms.
Susidomėjimas Lietuvos profesinių sąjungų ryšiais su Rusijos profsąjungomis kilo, kai vasario pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius, per susitikimą su Seimo opozicinių frakcijomis kalbėdamas apie dalies mokytojų paskelbtą neterminuotą streiką, pareiškė, kad Lietuvos profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje. Jis rėmėsi informacija, esą, gauta iš Lietuvos specialiųjų tarnybų. Vėliau premjeras sakė neturėjęs galvoje būtent švietimo profsąjungų ir jų atsiprašė.
