Tiesa, verslas regionuose jau grasina užsidarymu. Kainas rengiasi kelti ne tik smulkios, bet ir didžiosios miestų įmonės.
Apie šimtu eurų didesnį minimalų uždarbį dabar negali būti nė kalbos. Bet Vyriausybė mažiausiai uždirbantiems siūlo pridėti 20 eurų. Profsąjungos reikalauja dar 20 ir 420 eurų siekiančios minimalios algos.
Žingsnį pavadino labai kukliu
Profsąjungos aiškina, kad valdžia minimalią algą kelti pabūgo. Nes tada reikėtų pinigų biudžetininkams, kurių dalis ir gauną pačią mažiausią algą. Dėl savo padėties dar labiau pasipiktintų mokytojai, kultūrininkai.
Todėl ir sako, kad kelti mažiausiai uždirbančių algas reikia tiek, kiek giriamasi, kad pakilo vidutinis uždarbis.
Kad situacija palanki minimalią algą kelti iškart iki 420 eurų, sako ir ekonomistas Gintas Nausėda.
Vyriausybės dabartinį siūlymą jis vadina tiesiog labai kukliu žingsniu.
20 eurų dabar – gana?
Finansų ministras rizikos nenori. Tikina, kad 20 eurų dabar – gana. Nes sunkiai uždirbančiųjų pajamos didinamos ir kitomis priemonėmis.
Neoficialiai kalbama, kad Vyriausybė svarstė kitą liepą minimalią algą pakelti ir iki 430 eurų. Tai reikštų, kad mažiausiai uždirbantys kitais metais praturtėtų per kelis sykius. Minimalaus uždarbio kėlimas baugina rajono verslininkus. Jie sako, kad tai smulkų lietuvišką verslą visai užsmaugtų. Minimalios algos didėjimo didžiosias miestų įmonės ne taip bijo, bet erzina nežinomybė. Ypač, jei algos kils kelis kartus per metus.
Nedrąsiai, bet aiškiai, finansų ministras aiškina, kad kylant minimaliai algai iki jos bus siekiama pakelti ir NPD.
Tuomet gyvenimas keliais eurais per metus gerėtų ir tiems, kurie gauna daugiau nei minimalią, vidutinę algą. Tokią sumą, nuo kurios nemokamas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis, nuo sausio norima pakelti iki 380 eurų. Jei kils minimali alga, toliau gali būti keliama ir ši riba.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
