prekyba

Ar pamenate, kaip tvankią vasaros dieną kamavotės nuo karščio ir svajojote apie lauko baseiną nuosavame kieme? Interneto tinklalapio lauko-baseinai.lt, prekiaujančio įvairių tipų lauko baseinais ir jų įranga, vadovas Gintaras Steffensen tikino, kad jų įmonė gali įrengti tiek dekoratyvinį lauko baseiną, tiek didesnį, kuriame būtų galima ir plaukioti.

Kubos valdžia pareiškė leisianti žmonėms pirkti ir parduoti savo namus pirmą kartą nuo 1959 metais įvykusios komunistų revoliucijos, pranešė BBC. Pastaruosius 50 metų kubiečiams buvo leista tik palikti namus savo vaikams arba apsikeisti namais, tačiau tam buvo naudojama sudėtinga ir dažnai korumpuota sistema. Toks sprendimas buvo priimtas per valdančiosios komunistų partijos kongresą, pirmąjį per 14 metų, kuriuo buvo siekiama komunistų sistemai įkvėpti naujos gyvybės.

Jau ilgą laiką tai buvo vien tik mokslinės fantastikos istorijų tema, tačiau dabar atrodo, kad futuristinių asmeninių kelionių į kosmosą era pagaliau atėjo, rašo naujienų portalas „dailymail.co.uk“. Pabaigusi varginantį septynių minučių bandomąjį skrydį lauke, pirmoji komercinė skraidyklė (angl. jetpack) netrukus gali pasirodyti ir parduotuvių lentynose.

Bankoko Maeklong turgus egzistuoja jau ištisus dešimtmečius ir atrodo, kad nesvarbu kas atsitiktų, jis egzistuos ir toliau. Nepaisant paskutinių Maeklongo Geležinkelių statybų per kurias buvo nutiesta traukinio linija turgaus prekeiviai ir toliau prekiauja toje pačioje vietoje, nė per žingsnį nesitraukdami iš prekyvietės. Priešingai nei pavyzdžiui JAV ir kitose pasaulio šalyse, po geležinkelių pastatymo nebuvo išleistas įstatymas liepiantis prekiautojams išsikelti.

Prieš kelis dešimtmečius įkurtas greito maisto restoranų tinklas „McDonald's“ greitai tapo populiariausiu visame pasaulyje. Nepaisant greitai sulaukto didelio dėmesio, korporacija dar ir šiandien susilaukia neigiamų reakcijų dėl prekiavimo nesveiku maistu. „McDonald's“ korporacija yra didžiausias greito maisto restoranų tinklas visame pasaulyje – veikia apie 31 tūkst. restoranų, kuriuose įdarbinta apie 1,5 mln. žmonių.

Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių drabužius sau užsisako internete. Savaime aišku, kad internetinėje parduotuvėje visada atsiras reikiamas dydis, bus organizuotas greitas pristatymas, o ir kainos glostys piniginę. Įprastų parduotuvių savininkai visą tai seniai pastebėjo, tačiau stengiasi išlaikyti įspūdį, kad toks pirkėjų „nutekėjimas“ neskausmingas. Pirkėjai, mano daugelis, kaip ir anksčiau rikiuosis jų parduotuvėse į eiles: iš pradžių prie matavimosi kabinų, vėliau – prie kasos.

Praktiškos, visiškai nepritaikomos ir skirtos malonumams, šiuolaikinės ar antikvarinės – taip ir įvairiais kitais būdais yra skirstomos prekės. Kai kurie gaminiai sukelia nostalgiją, panašiai kaip vaikystėje išvaikščiotas kiemas ir pati idealizuojama vaikystė ar kaip mylimojo (mylimosios) dovanotas menkniekis. Įdomu, kad nostalgiją keliančius produktus pirkti skatina vidinė perkančiojo būsena.

Vienos didžiausių investuotojų pasaulyje – Indijos investicijos yra laukiamos ir Lietuvoje, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis po dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties pasirašymo Vilniuje kovo 31 dieną. Susitarimą Indijos vardu pasirašė Vilniuje viešinti Indijos užsienio reikalų valstybės ministrė Preneet Kaur.

Nuo antradienio pasienio degalinėse baltarusiai įvedė prekybos apribojimą - 100 litrų ir ne daugiau. Kol kas naujoji tvarka galioja tiktai dyzelinui. „Šie apribojimai labiau skirti vilkikų vairuotojams, kurie dideliais kiekiais gabena pigesnius degalus į kaimynines šalis ir ten parduoda. Lengvųjų automobilių vairuotojai šį draudimą apeis lengviau“, - „Lietuvos rytui“ teigė valstybinės bendrovės „Belneftechim“ atstovė Marina Kostiučenko.

Artėja Šv. Velykos, laikas, kai parduotuvėse ištuštėja kiaušinių lentynos. Ką gi reikėtų žinoti, renkantis kiaušinius? Turbūt nedaugelis žino, kad vien pažvelgus į parduotuvės lentynoje ar turguje parduodamą kiaušinį, galima pasakyti, kokiomis sąlygomis buvo laikoma dedeklė višta, kuri tą kiaušinį padėjo. Nuo to priklauso ir paties kiaušinio savybės ir kokybė. Kaip atpažinti gerus kiaušinius? Užtenka pažvelgti į ant jų esantį kodą, kuris yra privalomas visoje Europos sąjungoje.

Turgaus prekiautojai kasos aparatų įsigyti neskuba, nors balandžio 1-ąją baigiasi terminas, kai Vyriausybė padengs visą jų kainą. Žmonės dar tikisi malonių, o turgaus savininkai mano, kad pusė jų po gegužės 1-osios, kai turgavietėse be kasos aparatų nebebus galima prekiauti, nebeliks šiame versle, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Nors laikas, iki kurio prekiautojai įsigiję kasos aparatus iš mokesčių inspekcijos gaus kompensaciją už visą jo kainą, sparčiai tirpsta, kai kuriuose šalies ...

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Ūkio ministerijos teiktam Mažmeninių prekybos taisyklių pakeitimui – nuo šiol naudotų prekių prekyba bus leidžiama ne tik turgavietėse ir specializuotose parduotuvėse, bet ir savivaldybės tarybos nustatytose viešose vietose. Taip siekiama sudaryti palankesnes sąlygas smulkiesiems prekybininkams verstis naudotų prekių prekyba, o fiziniams asmenims – parduoti naudotas prekes sendaikčių turguose.

Žemės drebėjimo nuniokotą Japoniją apėmus paniško pirkimo karštinei, parduotuvių lentynos ištuštėjo net tose vietose, kurių gamtos stichija nepalietė. Maistas skardinėse, baterijos, duona ir vanduo buteliuose išnyko iš parduotuvių lentynų, o daugybė mašinų suka ratus aplink degalines. Japonija grumiasi su nauja praėjusios savaitės žemės drebėjimo, cunamio ir po to kilusios branduolinės krizės sukelta grėsme – panišku pirkimu, praneša naujienų agentūra AP.

Jeigu ne budri kontrolierių akis, tonos užterštų agurkų būtų keliavusios į šviežių daržovių mėgėjų virtuves, o paskui – ir į jų skrandžius. Laimė, šį kartą pesticidais užterštų daržovių siunta išaiškinta ir sunaikinta. Šiuo metu ne tik Panevėžio, bet ir kitų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių inspektoriai darbuojasi prekybos centruose ir tiria atvežtinių šviežių daržovių kokybę. Po to, kai ispaniškuose agurkuose aptikta pesticidų, vaisių ir daržovių kontrolė ypač sugriežtinta.

Kovo 11 dieną JAV buvo pradėta prekiauti naujaisiais „iPad 2“. Teigiama, jog per pirmąsias 24 valandas buvo išparduoti visi naujieji modeliai, o analitikų kompanija „Pipet Jaffray“ atliko nedidelį tyrimą ir apklausė šimtus eilėje laukusių pirkėjų. Apklausius 236 eilėje stovėjusius, paaiškėjo, jog net 70 proc. „iPad 2“ pirkėjų pirmą kartą pirko „iPad“. Tiesa, 80 proc. jų jau turi „iPod“ muzikos grotuvus.

Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad maisto produktų kainos jau sugrįžo į ekonominio pakilimo laikus – į 2008 metų pradžią. Per vienus metus pieno produktai pabrango nuo 15 iki 20 proc., juoda duona – beveik 13 proc. Tik piniginėse vis dar krizinis, pavasario saulės neištirpdomas įšalas.

Patikimu įrodymu, kad rinkai netrukus bus pateiktas naujas bendrovės „Apple" planšetinio kompiuterio „iPad“ modelis, gali būti pranešimai apie prekybos senuoju „iPad" nutraukimą įvairiose Europos šalių interneto parduotuvėse, praneša „Neowin“. Skelbiama, kad oficiali  „Apple" atstovė D. Britanijoje bendrovė „Carphone Warehouse“ jau išpardavė  visus turėtus „iPad" su 64 GB atmintimi ir „Wi-Fi“ bevieliu ryšiu modelius ir šio kompiuterio modelius su „Wi-Fi" ir 3G ryšiu.

Gamintojai džiaugiasi tradiciškai prieš valstybines šventes atsigaunančia prekyba tautine atributika. Kai kurie gamintojai teigia, kad šiuo metu vien valstybinių vėliavų paklausa išauga kelis kartus. Vėliavų kainos, pasak verslininkų, išlieka tos pačios – jų kilimas neprognozuojamas. Tačiau gaminiai, į kurių sudėtį įeina medvilnė, brangs, praneša LTV „Panorama“. Vėliavų ir kitos valstybinės atributikos gamintojai prieš valstybines šventes smarkiai didina apsukas.

Neseniai bendrovės „Maxima LT“ sostinėje pradėta maisto prekyba internetu viršija optimistiškiausias prognozes. Ir tai ne reklaminis triukas - nuvykę į prekybos centrą „Akropolis“, iš kur po Vilnių išvežiojami elektroniniu paštu www.e-maxima.lt padaryti užsakymai, „Respublikos“ žurnalistai savo akimis matė juos vos spėjančius vykdyti prekybos centro darbuotojus. Kad naujovė iškart tapo populiari, tvirtino ir patys „Akropolio“ darbuotojai.

Atspėti, ką šiemet pirkėjai norės įsigyti beveik tas pats, kas laimėti loterijoje. Tradicinė Kaziuko mugė Lietuvoje kiekvienais metais į miestų gatves ir aikštes sutraukia vis daugiau smalsuolių ir savo amatus norinčių parodyti meistrų. Panašu, kad kasmet kovo pradžioje vykstanti šventė yra ne tik etnologų siekis puoselėti šventės tradiciją, bet ir galimybė užsidirbti amatininkams.

Verslininkai neslepia, kad vis populiarėjančiai Šv. Valentino dienai ruošiasi iš anksto. Šiemet jie žada įvairesnių prekių, nuolaidų ir siurprizų, tačiau didelių pelnų sako nesitikintys. Manoma, kad išlaidauti vis dar nelinkę gyventojai piniginių praverti neskubės ir šiemet. Pastarąjį dešimtmetį Šv. Valentino dienos šventė Lietuvoje įgavo didelį mastą. Anot statistikų, ją švenčia apie 50 proc. šalies gyventojų.

Nepaisant krentančių pardavimų, Lenkija vis dar yra didžiausia degtinės gamintoja ir vartotoja Europos Sąjungoje. Lenkijos rinkoje veikia 136 alkoholio gamintojai ir 265 alkoholinių gėrimų platintojai. Kasmet šalyje pagaminama 3,2 mln. hektolitrų alkoholinių gėrimų, o 85 proc. šios produkcijos sudaro degtinė. Alkoholinių gėrimų rinka Lenkijoje vertinama 3,4 mlrd. eurų, remdamasis naujienų agentūra PAP praneša naujienų portalas thenews.pl.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjai išaiškino kelias grupes šiauliečių, kurie turgavietės prekeiviams nupirkdavo verslo liudijimus, tiekdavo jiems mėsos ir žuvies produktus, o gautas pajamas už realizuotą produkciją, nemokėdami mokesčių į valstybės biudžetą, pasiimdavo.

Turime pasaulyje bene greičiausią internetą, tačiau elektroninės parduotuvės į lietuvių kišenes beldžiasi labai sunkiai. Pastaruoju metu elektroninės parduotuvės dygsta kaip grybai po lietaus. Daugeliui atrodo, kad tokiai veiklai reikia minimalių investicijų ir galima išlaikyti žemą kainų lygį, tačiau ir tradicinių, ir elektroninių mažmeninės prekybos parduotuvių atstovai su tuo linkę nesutikti. Be to, pirmieji beda pirštu į saugumo ir garantinio aptarnavimo problemas.

Pasaulyje pirmaujančios technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ mažmeninės prekybos tyrimo duomenimis, pagal bendrą Baltijos šalių rinkų augimą regione, Lietuva atsilieka, tačiau informacinių technologijų (IT) rinka mūsų šalyje 2010 m. augo sparčiausiai. Pernai Lietuvoje IT prekių parduota 27,6 proc. daugiau nei 2009 m. Latvijoje ir Estijoje IT pardavimai augo atitinkamai – 13,5 proc. ir 11,5 proc.

Opozicinių partijų lyderiai ir opozicijos parlamentarai dalyvauja prie Seimo vykstančiame smulkiųjų prekiautojų mitinge, kuriame protestuojama prieš valdžios sprendimą įvesti kasos aparatus turguose. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė palaikąs mitinguotojų reikalavimus. „Šiandien tikrai palaikau, nes tokiu sunkiu laikotarpiu, esant didelei bedarbystei, tokiems sprendimams tikrai ne laikas.

Prekybininkai atsargiau, gamybininkai – pilna burna kalba, kad vėl brangs duona, miltai, aliejus. Kavos pardavėjai ir šokolado gamintojai perspėja dėl pavasarį galimo dar vieno kavos kainų šuolio. Duona neišvengiamai brangs „Pavasarį – balandį ar gegužę – duoną neišvengiamai branginsime, nors mūsų įmonė duonos nebrangino trejus metus, – sakė UAB „Verbūnų duona“ komercijos direktorius Eugenijus Dajoras.

Sunkmetis Lietuvoje paskatino naujos nišos rinkoje – išparduotuvių – įsitvirtinimą ir suklestėjimą. Prekybininkai senstelėjusias prekes gali vežti ne į sandėlius, bet į išparduotuves, o pirkėjai – pigiau jose apsipirkti. Vartotojų teisių tarnybos perspėja: pasivadinti išparduotuve kol kas gali bet kuri parduotuvė, taigi prieš perkant, reikėtų gerai įsižiūrėti į kainą. Tačiau ateityje išparduotuvių veiklą ketinama reglamentuoti.

Panevėžiečiai skundžiasi nebegaunantys nusipirkti kastuvų sniegui kasti. Medžiojant šią sniegingą žiemą deficitinę prekę tenka aplakstyti kone visą miestą – ir ne visada rezultatas būna sėkmingas.

Į Panevėžio širdį – Laisvės aikštę – prieš keletą metų veržte veržęsi verslininkai dabar guodžiasi dėl mažo klientų srauto ir mano, kad dėl to kalta būtent įmonės vieta – miesto centras. Pademonstravo abejingumą Kad jis verslui nebėra patrauklus, Savivaldybės užsakymu atliktoje apklausoje pripažino 64 proc. joje dalyvavusių aikštėje įkurtų įmonių.

Šiandien Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija surengė susitikimą su smulkiųjų verslininkų asocijuotų struktūrų atstovais dėl kasos aparatų įvedimo dengtose turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais. Susitikimas įvyko verslininkų iniciatyva. Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės, kasos aparatų įvedimas yra priemonė, kuria pasinaudos rinką norinčios monopolizuoti stambiojo verslo struktūros.

Pamažu prekių ir paslaugų prekyba „kraustosi“ interneto erdvę – juk patogu net neišeinant iš namų įsigyti norimų prekių ar užsisakyti paslaugų negaištant laiko eilėms. Pastaruoju metu vis dažniau reklamuojama dar viena paslauga – apsipirkimas vaistinėje internetu. Tiesa, ši paslauga kelia šiokių tokių neaiškumų, nes niekas netikrina, ar vaistus užsisakantis asmuo nėra nepilnametis, kaip įsigyti receptinį vaistą ir kaip išvengti apgaulės, jei vienam žmogui skirtus vaistus atsiims kitas.

Estijai įsivedus eurą jos ekonominis bendradarbiavimas su kitomis euro zonos šalimis tik stiprės, o atotrūkis tarp buvusių partnerių, kurios šia valiuta dar nedisponuoja didės, pastebi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis. Apžvalgininkas R. Staselis sako, kad euro įvedimas – dar ne viskas. Anot jo, svarbiau, kokias sąlygas potencialiems investuotojams Estija sudarys ateityje.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sutartinai tvirtina, kad šių metų šventinė prekyba gausesnė nei pernai, tačiau dauguma pirkėjų vis dar išlieka taupūs. Kalėdiniu laikotarpiu paklausesni buvo produktai, reikalingi maistui gaminti namuose bei praktiškos nedidelės dovanėlės. Naujųjų metų sutikimui prekybininkai prognozuoja didesnę alkoholinių gėrimų paklausą, tačiau pastebi, kad labiau perkamas vynas ir alus, o ne stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta lapkritį palyginti su spalio mėnesiu sumažėjo 3,7 proc. palyginamosiomis kainomis. Per mėnesį mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta sumažėjo 5,6 proc. palyginamosiomis kainomis.

Šių metų sausra paskatino augti kainas, nors nemažos įtakos turėjo ir spekuliantai. Grikių kruopos Rusijoje jau pabrango 80 proc., o bulvės – du kartus, pranešė Rusijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik per spaudos konferenciją, skelbia „RIA Novosti“. Maisto produktų kainos auga. Ir daugiausia brangsta grikių kruopos ir bulvės – atitinkamai 80 ir 100 proc. Sviestas pabrango 22 proc., pienas – 19 proc., o vidutiniškai pieno produkcijos kainos ūgtelėjo 15 proc.

Prekiaujantieji tradiciniam Kalėdų stalui reikalingais produktais šią savaitę tikisi tikro pardavimų bumo, nors kai kurie jų, kaip ir tiekėjai, nebeturi ko parduoti. Kalakutai, žąsys, antys – tradiciniai Kalėdų stalo atributai. Tačiau norint paruošti tradicinius kalėdinius patiekalus – pavyzdžiui, kalėdinę žąsį, – neretai tenka ne tik pakratyti piniginę, bet ir iš anksto pas ūkininkus užsisakyti paukštį.

Panevėžiečiai į pirotechnikos parduotuves kol kas neplūsta. Kad mieste mažiau nei praėjusiais metais aidi petardų šūvių, ypač džiaugiasi anksčiau dėl jų labai kentėdavę ligoninės pacientai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo poskyrio pareigūnai mieste ir rajone jau yra išdavę 45 leidimus prekiauti pirotechnikos priemonėmis, tačiau prekyba šiais gaminiais kol kas vyksta vangiai.

Didesnė dalis prabangos prekių pardavėjų sako, kad Lietuvoje šios rūšies gaminiams niekada ypatingos paklausos nebuvo. Vietinių pirkėjų įpročiai ir dabar nelabai tesikeičia. Anot pašnekovų, lietuviai pirkėjai išlepę, mėgsta derėtis, neretai perka lizingu. Kaip pastebi verslininkai, atsigauti rinkai padeda pamažu didėjantys atvykėlių iš kitų šalių, ypač kaimyninių, srautai.

„Vieninteliai mūsų pirkėjai prieš šventes greičiausiai bus tik mokesčių inspektoriai, veterinarijos specialistai, policininkai ir kiti tikrintojai. Už prekiautojų nugarų rikiuotis pradėję pareigūnai atbaidys visus žmones“, – karčiai juokauja smulkieji verslininkai.

Sodininkai sako, kad prieš šventes „tirpsta“ saugyklose sukauptos lietuviškų obuolių atsargos ir net dvigubai išaugusi jų kaina neatbaido pirkėjų. Esą pardavimams vykstant tokiais tempais, lietuviškų obuolių neliks iki pavasario, praneša LTV „Šiandien“. Praėjusių metų žiemos šalčiai sodininkams atnešė milijoninius nuostolius. Dalis vaismedžių iššalo, o ir planuoto derliaus šį rudenį surinkta vos 30–50 procentų.

Seniai Lietuvoje yra svarstoma įvesti kasos aparatus visur, kur tik yra prekiaujama. Šią savaitę ministras pirmininkas jau išsakė ir savo sprendimą šiuo klausimu. Rašau šiuo, kasos aparatų klausimu, vien dėl to, kad kyla abejonių ar sprendimus dėl to rengiantys pareigūnai yra įvertinę visą reikiamą informaciją. Tad čia noriu pateikti žiupsnelį informacijos apie Lietuvoje organizuojamus renginius, kuriuose ūkininkai prekiauja išskirtinai tik savo užauginta ar pagaminta produkcija.

Įsibėgėjant prekybai kalėdinėmis eglutėmis, jų pardavėjai teigia, kad žaliaskarių gali pritrūkti dėl miškus užklojusio sniego. Nors iki Kalėdų dar gera savaitė, tačiau norinčiųjų nusipirkti svarbiausią švenčių puošmeną jau netrūksta, praneša LTV naujienų tarnyba. „Anksti eglutę renkuosi nedažnai, bet šiemet tai nusprendžiau padaryti, kad būtų geresnė kalėdinė nuotaika“, – teigė Kalėdų medelio pirkti išsiruošęs vyras. Pardavėjai sako, kad daugiausiai pirkėjų ateina piko valandomis.

Seimas, Vyriausybė, finansų ekspertai suka galvas, kaip ištraukti iš šešėlio cigarečių kontrabandą ir įplukdyti į šalies biudžetą milijardą. Nesurinkti milijonai voliojasi naudotų automobilių prekyvietėse. Automobilių pardavėjai masiškai klastoja dokumentus ir naudojasi pigiai perkamais ir niekuo prieš valstybę neįsipareigojančiais piliečiais. Netgi asocialiais.

Turguose maisto produktais prekiaujantys gyventojai jau iki gegužės mėnesio turės įsigyti kasos aparatus, teigia premjeras Andrius Kubilius. „Mes numatome pereinamąjį laikotarpį, galvojame, kad kasos aparatai turėtų būti įrenginėjami nuo vasario iki gegužės – per tris mėnesius“, – interviu Lietuvos radijui antradienį teigė Vyriausybės vadovas. Pasak premjero, per tą laiką kasos aparatus prekybai turguose įsigyjantys žmonės galės tikėtis kompensacijų.

2006 metais Lietuvoje internetu pirko 100 tūkst. vartotojų. 2010-aisiais šis skaičius perkopė 250 tūkst. ir net nelinkęs mažėti. Interneto paslaugas teikiančios įmonės „Interdata“ vadovo Manto Mikucko aiškinimu, paprasčiausias būdas išplėsti verslą, ypač mažesniuose miesteliuose, imtis prekybos virtualioje erdvėje. Tai santykinai nedaug kainuoja ir leidžia pasiekti daugiau vartotojų.

Laukiama, kad šį savaitgalį Lietuva pradės puoštis tiesiai iš miško atgabentomis žaliaskarėmis. Gyvomis eglutėmis miškininkai ir pardavėjai prekiauja jau bemaž dvi savaites. Tačiau iki šiol masiškai jos dar nebuvo perkamos. „Lietuviai nori, kad Kalėdoms ir Naujiesiems jų įsigytų eglučių spygliai nebyrėtų iki sausio 6–osios, kai švenčiama Trijų Karalių šventė. Todėl eglučių pirkimo pikas pasiekiamas likus apytikriai trims savaitėms iki šventės.

Kurį laiką džiaugęsi pačių žvejų prekiaujama šviežia žuvimi, pastaruoju metu klaipėdiečiai sako jos pasigendantys. Žvejai teisinasi prastais žvejybai orais ir neslepia, kad tokia prekyba – ekonomiškai nenaudinga, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Trečiadieniais ir šeštadieniais prie vieno iš prekybos centrų užsukę klaipėdiečiai dažnai galėdavo nusipirkti ką tik iš jūros pargabentos žuvies. Tačiau pastaruoju metu jos rasti itin sunku.

Didžiuliai prekybos centrai – XXI a. koncentracijos stovyklos. Užsienio investiciniam fondui priklausančiame Panevėžio neoficialiu simboliu laikomame „Babilone I“ pardavėjoms gresia lėkti iš darbo net už per ilgą užsisėdėjimą tualete. Vienuolika valandų per dieną už prekystalių praleidžiančios moterys skundžiasi nepakeliamomis darbo sąlygomis. „Tarpusavyje ironizuojame, kad savo valia esame uždarytos moterų griežtojo režimo pataisos namuose. Iš darbo vietų bijome net pajudėti.