Kiekvieną dieną vis daugiau žmonių drabužius sau užsisako internete. Savaime aišku, kad internetinėje parduotuvėje visada atsiras reikiamas dydis, bus organizuotas greitas pristatymas, o ir kainos glostys piniginę.
Įprastų parduotuvių savininkai visą tai seniai pastebėjo, tačiau stengiasi išlaikyti įspūdį, kad toks pirkėjų „nutekėjimas“ neskausmingas. Pirkėjai, mano daugelis, kaip ir anksčiau rikiuosis jų parduotuvėse į eiles: iš pradžių prie matavimosi kabinų, vėliau – prie kasos. Bet kuriuo atveju, yra ir tie, kurie pripažįsta, kad taip ilgai neištemps. Stengdamiesi eiti koja kojon su laiku, jie stengiasi apsipirkinėjimą įprastoje parduotuvėje paversti jei ne tokiu pat greitu, kaip internete, tai bent įdomesniu.
Žurnalas „Forbes“ atrinko 9 būdus, kaip įprastų parduotuvių savininkai vilioja jose apsilankyti klientus.
Interaktyvios vitrinos
Interaktyvios vitrinos, pritvirtintos prie „Chanel“ parduotuvių Paryžiuje ir „Diesel“ parduotuvių Milane iš karto patraukė lankytojų dėmesį – dalis praeivių lėtino žingsnį, kiti prieidavo, lenkėsi prie vitrinų, patraukydavo pečiais ir ėjo toliau. Tačiau žvelgiant iš praktinės ir komercinės pusės, naudos tokios naujovės daug neatnešė. Ekranuose buvo rodomi reklaminiai filmukai ir meniškos vaizdo instaliacijos, ne visai suprantamos „Chanel“ tvido švarkų ir „Diesel“ džinsų pirkėjams.
Paaiškėjo, kad dėl sėkmingo efekto reikėjo sujungti sena ir nauja. Taip atsirado vitrinos, kurių ekranuose buvo galima išsirinkti savo dydžio drabužius, sužinoti kainą, o taip pat perskaityti naujienas apie nuolaidas ir naujas kolekcijas. Keliais paspaudimais galima pasirinkti sau tinkantį kostiumą, o prie jo – kaklaraištį ir marškinius. Londono „Ralph Lauren“ parduotuvėje tokios vitrinos dirba visą parą, todėl pirkėjai norimus pirkinius gali išsirinkinėti visą parą.
(Forbes.ru nuotr.)
Trimatės afišos
Filmo „Avataras“ sėkmė, matyt, įkvėpė apatinio trikotažo kompanijų rinkodaros kūrėjus. Įkvėpimo rezultatu tapo trimatės afišos. Brazilijos modelio Sabrin Banado krūtinė, puošiama naujausios kolekcijos liemenėlės, ir taip atrodo įtikinančiai, tačiau 3D suteikė kur kas daugiau įtikinamumo. Kadangi 3D peržiūrai reikalingi specialūs akiniai, prie išėjimo iš metro, kur buvo pakabinta reklama, akiniai buvo dalijami visiems norintiems.
Italijoje dizaineris Georgio Armani paleido reklaminę pavasario-vasaros kolekcijos reklamą panaudojęs trimates nuotraukas. Papildomos išlaidos 3D neišgąsdino dizainerio. Netgi dar daugiau, G. Armani sukūrė akinius su 3D efektu. Ir tai ne kvadratinis prietaisas su raudonai-mėlynais stiklais, o elegantiški „aviatoriai“ su dizainerio logotipu. Kalbama, kad greitai tokius akinius ims pardavinėti dizainerio „butikuose“ prašydami 58 dolerių už vienus.
(Forbes.ru nuotr.)
„Facebook“ matavimosi kabina
Jeigu kas nors iškeliauja atostogauti ar nusprendžia tuoktis, pirmiausia apie tai sužino „Facebook“ draugai. Drabužių gamintojai nevengia pasinaudoti žmogiškomis silpnybėmis ir savo produkcijos pristatymui taip pat renkasi „Facebook“. Jie viešina naujų kolekcijų reklaminius filmukus ir nuotraukas, po to tūkstančiai žmonių juos komentuoja, o šiuos komentarus mato draugai, nepriklausantys parduotuvės gerbėjams. Taigi, paaiškėja, kad apimama auditorija – labai didelė.
Tačiau kompanija „Diesel“ žengė toliau – ji pirmoji sugalvojo šalia matavimosi kabinų įtaisyti „Facebook“ prieigą su fotokamera. Pasimatavę drabužį, parduotuvės lankytojai fotografuojasi ir viešina nuotrauką socialiniame tinkle, kad išgirstų patarimus iš savo draugų. Draugai vertina, komentuoja ir pataria, o viso šito rezultatas – augantis žinančių apie kolekcijos naujienas žmonių skaičius.
(Forbes.ru nuotr.)
Programėlės išmaniesiems telefonams
Paslaugai „Foursquare“ mažiau nei metai, tačiau jis jau apėmė visą Ameriką, Europą ir atkeliavo į Rusiją. Šios programėlės esmė tokia, kad įsidiegus ją telefone ir atėjus į kokį nors barą, kavinę, klubą, galima ją naudojant pažymėti buvimo vietą ir sužinoti, kas dar buvo toje pačioje vietoje, kaip atsiliepė. Pavyzdžiui, klientas gali dažnai pažymėti savo buvimo vietą kavinėje „Starbucks“ šalia savo darbo, po kurio laiko jis atsidurs įmonės mėgiamų klientų sąraše ir tikėtina, kad nuo tada jam vis dažniau pasiūlys nemokamos kavos.
Daugelis parduotuvių nusprendė nepraleisti progos ir pasinaudoti „Foursquare“. Kai tik iš šios programėlės ateina pranešimas, kad klientas užėjo į parduotuvę, klientui imamos siūlyti įvairios akcijos ir nuolaidos.
Panašaus pobūdžio programėlė „Shopkick“, tačiau joje figūruoja išskirtinai vien parduotuvės.
(Forbes.ru nuotr.)
Skenavimas
Prekybos centrai „Target“ ir „,Macy's“ toliaregiškai savo centruose įrengė skenerius, prie kurių su norima preke atėjęs pirkėjas gali nuskenuoti prekės kodą ir sužinoti jos kainą, sudėti ir kitas smulkmenas. Tačiau kai kurios parduotuvės žengė dar toliau ir pasiūlė skenuoti prekių kodus naudojant savo išmanųjį telefoną. Taip į telefoną galima gauti visą informaciją apie rūpimą prekę: kokie dydžiai dar yra, kokios spalvos likę, galima sužinoti, kaip buvo kuriama kolekcija ir t.t.
(Forbes.ru nuotr.)
Protingos matavimo kabinos
Apsisukę prieš veidrodį matavimo kabinoje, ne visi gali susidaryti nuomonę apie naują drabužį. Vaizdas iš nugaros lieka paslaptimi net tada, jeigu kabinoje iš visų pusių yra veidrodžiai.
Kai atsirado protingos matavimosi kabinos, ši problema išsisprendė. Įmontuotas interaktyvus valdymo pultas drabužį besimatuojantį žmogų rodo iš bet kurios pusės. Be to, pasinaudoję kodo skenavimo paslauga savo mobiliajame telefone galite sužinoti, ar parduotuvėje yra laisva kasa, ar yra laisvas pardavėjas, galintis suteikti konsultaciją ar atnešti kito dydžio drabužį. Ši funkcija sutaupo daug laiko ir suteikia daugybę patogumo: nebereikia laužyti galvos, stengiantis pažvelgti sau iš nugaros, nebereikia iš kabinos klykti, kad ateitų parduotuvės personalas ir padėtų jums. Tokias protingas matavimosi kabinas galima rasti „Prada“, „Bloomingdales“ ir „Mitsukoshi“ parduotuvėse.
(Forbes.ru nuotr.)
„Netikėtos“ parduotuvės
Dar kitaip šios parduotuvės apibūdinamos anglišku terminu „pop up“. Tai parduotuvės, kurios atsiranda staiga. Tokiomis parduotuvėmis stengiamasi sukurti jaudulį, laukiant vieno ar kito produkto. Pavyzdžiui, kažkas turi patrintus džinsus, kuriuos reikia parduoti. Galite elgtis kaip senovėje – surengti „garažinį“ išpardavimą. O galima pasinaudoti madinguoju „pop up“ modeliu: suręsti platformą porai dienų, visiems miesto „madingiems“ žmonėms išsiųsti slaptas trumpąsias žinutes apie tai, kad „naujoje vietoje parduodami puikiausi džinsai, tai vyks tik dvi dienas“. Tam, kad efektas būtų dar geresnis, galima greta surengti kokteilių vakarėlį, tuomet iš viso miesto pradės plūsti žmonės, besivaikantys „mažo tiražo“ gaminių.
Praėjusiais metais tokios taktikos ėmėsi „Nike“, norėdama parduoti 250 porų krepšinio batelių už 250 dolerių. Visi bateliai buvo parduoti akimirksniu. „Gap“ per Los Andželo ir Niujorko gatves paleido mokyklinį 1960-ųjų laikus menantį autobusą, prikimštą skrybėlių ir marškinėlių. Autobuso keleiviai turėjo susimokėti už šiuos daiktus grynaisiais vairuotojui. Norinčių pasivažinėti ir apsipirkti nebuvo galima atsiginti.
(Forbes.ru nuotr.)
„Facebook“ prekyba
Dar vienas prekybos mados klyksmas susijęs su socialiniu tinklu „Facebook“, kuris su savo 400 mln. vartotojų tapo globaliu prekybos centru. „Victoria's Secret“, greičiausiai, anksčiau už visus suprato, kad mygtukas „like“ gali nešti finansinę naudą. Klientų eilė yra, reklama taip pat, liko maža smulkmena – nurodyti, kur ir kaip atsiskaityti už pirkinius.
„Victoria's Secret“ pėdomis žengė „Nine West“, pasiūlę „Facebook“ vartotojams 15 proc. nuolaidą batams ir rankinėms. Šių parduotuvių pavyzdžiu pasinaudojo ir „Rachel Roy“ ir panašu, kad tendencija tęsiasi ir įgauna pagreitį. Šiandien kone visi prekės ženklai turi savo puslapius „Facebook“, nors ir ne visi socialinį tinklą naudoja komerciniais tinklais.
(Forbes.ru nuotr.)
Lanksti kainodara
Užuot laukus nuolaidų, Japonijos prekės ženklas „Uniqlo“ pasiūlė patiems pirkėjams mažinti kainą jų puslapyje. Kuo daugiau pirkėjų pareiškia norą pirkti prekę, tuo greičiau mažėja jos kaina. Čia galima pamatyti, kaip striukė, kainavusi 59,99 svarus, buvo parduota už 19,99 svarus, o džinsai už 19,99 svarus buvo parduoti už 9,99 svarus.
Panašios schemos veikia svetainėse, parduodančiose nuolaidų kuponus, tokiose kaip „Groupon“. Toks nuolaidų gavimo būdas verčia žmones įkalbėti kaimynus ir artimuosius prisijungti prie kainos mažinimo. Šitaip prekyba tampa mobilia, o nuolaidos nustatomos tinkamesniu ir sąžiningesniu būdu.
(Forbes.ru nuotr.)