Turime pasaulyje bene greičiausią internetą, tačiau elektroninės parduotuvės į lietuvių kišenes beldžiasi labai sunkiai.
Pastaruoju metu elektroninės parduotuvės dygsta kaip grybai po lietaus. Daugeliui atrodo, kad tokiai veiklai reikia minimalių investicijų ir galima išlaikyti žemą kainų lygį, tačiau ir tradicinių, ir elektroninių mažmeninės prekybos parduotuvių atstovai su tuo linkę nesutikti. Be to, pirmieji beda pirštu į saugumo ir garantinio aptarnavimo problemas.
„Tebuvo pučiamas burbulas, esą elektroninių parduotuvių apyvarta didėja, – pristatydamas metų apžvalgą teigė „Topo grupės“ valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika. – Kadangi šis rodiklis kyla nuo vieneto ar nulio, procentais tai atrodo daug. Tačiau visuomenė nusistačiusi neigiamai dėl kilusių skandalų, kai žmonės prarado apie pusę milijono litų. Tai nėra patikima, bet kas gali už 30 litų išsinuomoti interneto parduotuvę, o klientas neturi garantijų, kad gaus tą prekę, už kurią sumokėjo.“
Rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ duomenimis, elektroninės parduotuvės pernai užėmė 5 proc. buitinės technikos ir elektronikos rinkos. „Topo grupė“ prognozuoja, kad šiemet bus stebimas nežymus augimas.
Kainos neturėtų skirtis
Elektroninės parduotuvės azon.lt vadovas Gytis Breikštas tikina, kad norint turėti patikimą parduotuvę smarkiai mažesnių kainų išlaikyti nepavyks. „Kalbant apie kainų skirtumą, jeigu pažiūrėsime į el. parduotuvių skaičių ir kas už jų yra, dažniausiai tai būna vienas trys žmonės, – aiškino jis. – Norint turėti gerą el. parduotuvę, reikia didelių išlaidų. Mažose parduotuvėse veikia principas „paskambink ir paprašyk„. Taip, žmogus gali gauti labai didelę nuolaidą, tačiau klausimas, ar gaus gerą aptarnavimą, prekę, kurios tikėjosi, garantinę priežiūrą ir kitus dalykas.“
Anot A. Rusteikos, norint atvesti vieną klientą apsipirkti į tradicinę parduotuvę, reikia į jį investuoti litą, o į elektroninę – 10 litų.
„Mažesnė kaina būna tuo atveju, jei parduotuvę atidarai ir daugiau nieko nedarai: tiesiog sudedi prekes ir lauki, kol tave kas nors susiras, – aiškino jis. – Tačiau jei nori gerų pardavimo rezultatų, turėti sandėlių, prekių, reklamuotis, kaina išauga dešimtis kartų ir el. parduotuvėje jos realiai negali būti mažesnės nei mažmenos. Tai matyti ir Didžiojoje Britanijoje, JAV, ir visose šalyse, kuriose tai išplitę. Kainos yra tos pačios, žmogus renkasi tik sau priimtinesnį būdą, bet ne kainą.“
Taupo laiką
Kaip pagrindinį el. parduotuvių pranašumą prieš tradicines G. Breikštas išskiria laiko taupymą. „Žmonėms aktualiausias yra laiko taupymas: mažmenoje yra pirkimo emocija, o čia emocija, kad taupai laiką, kurį gali praleisti su šeima, draugais ar tiesiog skirti sau, – teigė jis. – Taip pat galima pirkti neišeinant iš namų, bet kuriuo paros metu ir šiuolaikinės technologijos tai leidžia daryti praktiškai iš bet kur.“
„Maxima“ parduotuvėje galima apsipirkti ir internetu Tyrimas: 75 proc. jaunimo internete kalbinami nepažįstamųjų Internetas: saugoti vaikus ir saugotis patiems Bažnyčia palaimino „iPhone“ aplikaciją „Išpažintis“Paaiškėjo kur dingdavo „Windows Phone 7“
Taip pat el. parduotuvės leidžia lėtai ir atidžiai peržiūrėti kiekvienos prekės aprašymus, nuotraukas, paskaityti atsiliepimus. „Svarbiausia – leidžia priimti savo sprendimą, iš šono niekam nedarant įtakos, – sakė G. Breikštas. – Taip pat tokiu būdu perkant nereikia asmeninių paslaugų – tai didelis pranašumas. Jums nereikia važiuoti, gaunate prekę iki pat durų, darbuotojai ją gali prijungti, sureguliuoti ir patikrinti, ar veikia.“
Ne taip jautiesi
„Kalbant apie lietuviškos internetinės prekybos niuansus: matant kompiuteryje vaizdą nebus jausmo, kad esate parduotuvėje, – teigė „Topo centro„ generalinis direktorius Erlandas Jakubonis. – Labai norėtųsi šį jausmą jausti, tačiau reikės kokių dvidešimties metų apsipirkimo internetu, žiūrėti, kas pristatė, ką atvežė, ar galima pakeisti, ar garantija galioja – tada atsiras tikroji patirtis, kas yra el. prekyba. Žmonėms paprasčiau elgtis kaip įpratę: atėjau į parduotuvę, pabuvau, kur esu įpratęs, gavau paslaugą ir išėjau laimingas.“
Jis įžvelgė tik du el. prekybos pranašumus. Pirmasis: niekur nereikia važiuoti – prekės atvažiuoja pačios, taip taupomas laikas ir kelionės išlaidos.
„Kitas pranašumas – daug pirkėjų perka iš užsienio, t. y. Didžiosios Britanijos, Škotijos, Norvegijos, – sakė E. Jakubonis. – Emigrantai nori tėvams padėti, tad internetas gali būti vienas iš gražių dalykų emigrantų pinigams grįžti į Lietuvą.“
G. Breikštas skaičiuoja, kad 5–6 proc. jo parduotuvės klientų yra emigrantai, ir jų skaičius auga.
Perka moterys
Anot azon.lt vadovo, internete dažniausiai apsiperka 25–39 metų klientai. Jis atkreipė dėmesį, kad vienaip ar kitaip galutinį sprendimą pirkti priima moteris.
„Pasaulyje 80 proc. pirkimui internetu įtaką daro moteris. – teigė G. Breikštas. – Lietuvoje procentas mažesnis: 30 ir 70. Kad ir kaip būtų keista – jeigu ir vyrai perka, tenka pripažinti, kad tam įtaką daro moterys. Būna, kad skambiname pasitikslinti dėl prekės pristatymo, sąskaitą būna apmokėjęs vyras, tačiau atsiliepia moteris ir sutaria, kad priims prekę.“
Jis atkreipė dėmesį, kad pirkėjai renkasi pigesnes prekes, dėl kurių yra garantuoti, o brangesnius daiktus perkama rečiau. Taip pat vis dažniau sulaukiama klientų iš mažesnių miestelių ir kaimų.
FAKTAI
Elektroninių parduotuvių kataloge eshops.lt užregistruota per 900 lietuviškų parduotuvių, siūlančių 31,4 tūkst. prekių.
Neseniai atliktas tyrimų bendrovės „Nielsen“ tyrimas atskleidė, kad ateityje dauguma pirkimų internetinėse parduotuvėse vyks per planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus.
