Atspėti, ką šiemet pirkėjai norės įsigyti beveik tas pats, kas laimėti loterijoje. Tradicinė Kaziuko mugė Lietuvoje kiekvienais metais į miestų gatves ir aikštes sutraukia vis daugiau smalsuolių ir savo amatus norinčių parodyti meistrų. Panašu, kad kasmet kovo pradžioje vykstanti šventė yra ne tik etnologų siekis puoselėti šventės tradiciją, bet ir galimybė užsidirbti amatininkams.
Iki mugės Vilniuje likus trims savaitėms ne pirmus metus renginį organizuojančios kompanijos „Concept events & media“ generalinis direktorius Tadas Rimdžius sako, kad prekybininkų susidomėjimas muge auga – jau dabar užsiregistravę 1 tūkst. 200 amatininkų, norinčių mugėje pademonstruoti savo talentus. Jis sako manantis, kad tokią tendenciją lemia ne tik lietuvių darbštumas ar noras pabendrauti, bet ir galimybė užsidirbti.
Šiemet sostinėje vyksiančios Kaziuko mugės prekybininkams nesikeis ir dalyvavimo mugėje sąlygos. Standartinė 6 kv. metrų ploto prekybos vieta trims dienoms kainuos 270 litų, kaip ir pernai bus taikomos nuolaidos studentams ir neįgaliesiems. „Šiaip mes manome, kad iš tikrųjų nėra teisingas vienodo mokesčio taikymas visiems, reikėtų šiek tiek klasifikuoti, ar žmogus daro kelias dešimtis rankų dirbinių, ar fabrikas tūkstančius dešrų kemša ir pardavinėja. Tačiau šiemet jau nieko nebepakeisime, apie tai galvoti reikės organizuojant kitas muges“, – sakė T.Rimdžius ir pridūrė, kad šiemet itin aktyviai ketinama tikrinti, ar nuolaidomis neįgaliesiems nesinaudoja kiti žmonės, perperkantys iš jų vietas.
„Tradiciškai netrūksta maisto pardavėjų, nors jų skaičių ribosime. Visoje Kaziuko mugėje, nuo Gedimino prospekto iki Maironio gatvės bus tik 9 maitinimo taškai, nes nenorime šventės paversti maisto muge. Tiesa, ribojami nebus alaus, riestainių, grybukų ir pyragų pardavėjai“, – teigė T.Rimdžius. Paklaustas, ar intensyvus noras prekiauti maistu reiškia, kad būtent šios šakos atstovai gauna didžiausią pelną, T.Rimdžius sako, kad čia vėl viskas priklauso nuo situacijos: „Jeigu namie kepsi kažkokius individualius kepinius, jų neprigaminsi tiek, kiek fabrikas, prekiaujantis šalia esančioje palapinėje. O kadangi jų produktų ir kaina dėl masinės gamybos bus mažesnė, savąją reikės leisti ir jums.“
Skaičiuojama, kad Kaziuko mugėje apsilanko apie pusę milijono žmonių, todėl iš tiesų užsidirba ne tik maistininkai, bet ir kiti amatininkai, pardavinėjantys drožinius, keramiką, pintus, megztus dirbinius ir pan. „Kaziuko mugėje panašiai kaip madose – pardavėjas turi atspėti, kas šiemet bus madinga, kas ant bangos, ką žmonės pirks“ – sako T.Rimdžius.
Didesnės kainos ir šviežios idėjos
Jau daugiau nei du dešimtmečius į mugę iš Kazlų Rūdos su iš vytelių pintais gaminiais atvykstantis Rytis Makarevičius sako, kad uždarbis priklauso nuo daugelio aspektų. „Žinoma, reikia atspėti, ką žmonės pirks, tačiau oro, nuo kurio netgi kainos priklauso, prognozuoti negali. Būna, kad atvažiuoji nusistatęs kainas, ateina vienas, antras pirkėjas, kažką nuperka, o paskui nebeperka, taigi esi priverstas kainas leisti“, – atvirauja jis. Pynėjas neslepia ir to, kad Kaziuko mugėje amatininkai, norėdami pasipelnyti, savo dirbinių kainas užkelia, tiesa, kiek – nutyli. „Tai nėra lengvas amatas, kasdien dirbu po 16 valandų, ne po 8. Ir nors kai kurie žmonės nesupranta kodėl gaminiai tokie brangūs, iš tiesu, į juos labai daug darbo įdėta. Pindamas krepšius turtingas tikrai netapsi, o kad per Kaziuką nori žmonės pasipelnyti – natūralu. Be to, juk ir derėtis čia nesvetima“, – paaiškina jis.
Kasmet Kaziuko mugėje mielai dalyvauja ir jaunieji kūrėjai – Vilniaus dailės akademijos studentai. Akademijos Keramikos kūrybinio centro direktorius Tomas J.Daunora neslepia, kad iš jaunimo dažnai tikimasi naujų idėjų, o ir studentai negaili pirkėjams pateikti kako naujo, tuo pat metu įgyvendindami ir pristatydami visuomenei savo kūrybines idėjas bei, žinoma, užsidirbdami. „Mugėje studentams ne tik suteikiama galimybė prisistatyti kaip menininkams, bet ir proga pasimokyti kūrybinio verslumo. O ir uždarbis nėra menkas paskatinimas – studentui juk kiekvienas litas svarbus“, – sako keramikas ir priduria, kad mugėje kviečiami dalyvauti visi akademijos studentai, netgi neseniai ją baigę menininkai.
Savivaldybė stabdo pasiruošimo vežimą
Nors laikas iki Kaziuko mugės tirpsta kaip ledas pavasarį, Vilniaus miesto savivaldybė neturėdama patvirtinto biudžeto dar nežino, kiek šiemet skirs šventės kultūrinės dalies įgyvendinimui. Pernai mugei skirta suma siekė 80 tūkst. litų, užpernai 180 tūkst. Už kultūrinius renginius – Kaziuko mugės renginius, Aukštaičių dienas ir Užgavėnes – atsakingo Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Ričkutė sako, kad šiuo metu ji negali imti jaučio už ragų planuodama šventę miestui: „Programa yra sudaryta, jos sąmata – 240 tūkst. litų, tačiau kol neturime patvirtinto biudžeto, negalime nieko daryti. O laikas juk tirpsta – neužtenka paprastai išnuomoti techniką, sceną, rūbus ir kitus reikmenis – reikia rengti viešųjų pirkimų konkursus. Tam neužtenka kelių dienų.“
Kadangi šį trečiadienį biudžetas patvirtintas nebuvo, savivaldybė žada, kad jis paaiškės vasario 18 d.
„Būtų labai blogai, jeigu savivaldybė teskirtų tiek pinigų, kiek pernai. Juk čia praktiškai trys renginiai. Vien į Aukštaičių dienas atvažiuoja 2 tūkst. saviveiklininkų, kuriuos bent jau pamaitinti reikia“, – tvirtina M.Ričkutė.
Aistė ALMANAITĖ
