Seimas, Vyriausybė, finansų ekspertai suka galvas, kaip ištraukti iš šešėlio cigarečių kontrabandą ir įplukdyti į šalies biudžetą milijardą. Nesurinkti milijonai voliojasi naudotų automobilių prekyvietėse. Automobilių pardavėjai masiškai klastoja dokumentus ir naudojasi pigiai perkamais ir niekuo prieš valstybę neįsipareigojančiais piliečiais. Netgi asocialiais.
Įspūdingą šešėlį parduodant naudotus automobilius į užsienį atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Marijampolės apskrities skyriaus pareigūnų atlikti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla. Ikiteisminiai tyrimai Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus duomenis apie 10 asmenų, kurie 2006–2008 metais Marijampolės apskrityje daugiausia eksportavo automobilių į užsienį ir nemokėjo mokesčių. Teismui su kaltinamuoju aktu perduoti du ikiteisminiai tyrimai.
Prekiautojai parašais – į teismą
Marijampolės rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Šakių rajono, Barzdų kaimo gyventojas 29 metų Kęstutis Varžaitis kaltinamas dokumentų klastojimu. Šis niekur nedirbantis, keturių klasių išsilavinimą turintis vyras per trejus metus Marijampolėje užsieniečiams pardavė 1842 automobilius. Teisme jam teks atsakyti dėl dokumentų klastojimo tariamai pardavus 1063 automobilius. Tiek automobilių pirkimo ir pardavimo dokumentų yra pasirašyta jo ranka. Kitose sutartyse suraitytų parašų autentiškumą įrodyti neįmanoma, todėl K.Varžaičiui atsakomybė už jas negresia. Kas pasirašė už K.Varžaitį, kai jis galimai nedalyvavo, bet naudodamasis jo asmens dokumentais, taip ir liks neįrodyta. Pasak tyrėjų, kažkas, matyt, turėjo jo asmens duomenis, juos naudodavo, o parašą padirbdavo.
Šiuo metu vyras atlieka laisvės atėmimo bausmę už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą. Darbo neturinčio vyro darbovietė iki nusikaltimo padarymo buvo Marijampolės automobilių turgus. Ten jis nuolat sukiodavosi ieškodamas automobilius perkančių užsieniečių. Už 50–60 litų jis trumpai tapdavo jų perkamo automobilio savininku ir pateikęs savo asmens dokumentą pasirašydavo pirkimo ir pardavimo sutartis bei eksporto deklaracijas.
Tariamai šio šakiečio parduotų automobilių vidutinė vertė yra 483–1096 litai. Už kiekvieną jų valstybei turėjo būti sumokėta 15 procentų pelno mokesčio. Tačiau K.Varžaitis nei mokėjo, nei mokės, nes jis niekada nei turėjo šiuos automobilius, nei už juos prasigyveno.
Į Marijampolės teismą nukeliavo ir kitas „klestintis“ verslininkas, 42 metų marijampolietis Julius Latvaitis. Šis niekur nedirbantis, niekada neturėjęs nuosavo automobilio, vairuotojo pažymėjimo vyras taip pat kaltinamas dokumentų klastojimu. 2006–2008 metais J.Latvaitis pardavė ir pasirašė 1544 naudotų automobilių eksporto sutartis. Tačiau prieš teismą jis atsakys tik dėl 88 automobilių dokumentų suklastojimo. Tik tiek jo parašų ant dokumentų yra neginčijami. Kitais atvejais parašą greičiausiai suvinguriavo kas nors kitas.
Perkami pardavėjai
FNTT Marijampolės apskrities skyriaus pareigūnų duomenimis, iš dešimties asmenų, sistemingai užsieniečiams pardavinėjusių automobilius ir chroniškai vengusių sumokėti mokesčius, greičiausiai nė vieno nebuvo tikro automobilių savininko. 2006–2007 metais marijampoliečio G.J. vardu parduoti 143 automobiliai. 2007–2008 metais Z.D. (moteris) į užsienį pardavė 66, R.K. – 311, L.I. – 213 automobilių. 2006–2008 metais į Kazachstaną ir kitas šalis A.Z. pasirašius išriedėjo 592, V.J. – 792, E.I. – 190 automobilių. Pasak tyrimą atlikusių pareigūnų, visi šie asmenys pardavimo procedūrose nedalyvavo, o „dirbdavo“ tik jų dokumentai. Patys tariami pardavėjai dažniausiai apie sandorius net girdėję nebuvo.
Pasak FNTT Marijampolės apskrities skyriuje atliekamiems tyrimams vadovavusio Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus, šie ikiteisminiai tyrimai atkleidė tikrąjį modelį, kaip šalyje vyksta prekyba naudotais automobiliais. Tyrimuose buvo paliesta tik ta sritis, kai automobilius iš Lietuvos piliečių įsigyja užsienio valstybių asmenys ir šie automobiliai eksportuojami į užsienio šalis. Dvejus metus naudotų automobilių pardavimo modelį tyrinėjęs prokuroras įsitikinęs, kad valstybėje šioje srityje yra palaida bala. Taip yra nuo tada, kai atsivėrė Šengeno erdvė.
Kiek automobilių įvežama į Lietuvos Respubliką ir kas juos įveža, niekas nekontroliuoja. Situacija yra tokia, kad realiai prekyba naudotais automobiliais užsiimantys asmenys jokių mokesčių valstybei už parduodamus automobilius nemoka. Tyrimas parodė, kad užsieniečiai, kurie pas mus šalyje įsigyja naudotus automobilius, paprastai negauna pirkimo ir pardavimo sutarčių, kuriose būtų nurodytas tikrasis automobilio pardavėjas. Priešingu atveju šie pardavėjai būtų atsidūrę mokesčių inspekcijos akiratyje. Todėl ir susidarė situacija, kad užsieniečiams, norintiems išsivežti iš šalies įsigytą automobilį, būtina susirasti asmenį, kuris pirkimo ir pardavimo sutartyje būtų nurodomas kaip automobilio pardavėjas. Išeitis yra tokie asmenys kaip K.Varžaitis ir J.Latvaitis, o tikrieji automobilių pardavėjai lieka nežinomi ir mokesčiai valstybei nesumokami.
Sandoriai su fantomais
Pasak bylas tyrusių pareigūnų, abejotina ir muitinės tarpininkų veikla šioje karuselėje. Muitinės tarpininkai visais atvejais (privalomas reikalavimas) buvo sudarę sutartis su asmenimis, dėl kurių buvo atliekami tyrimai. Iš pirmo žvilgsnio sutartys neužkliūva, tačiau rašysenos tyrimai parodė, kad kai kuriose sutartyse, sudarytose dėl muitinės tarpininkavimo, pasirašė ne tie asmenys, kuriems muitinės tarpininkai įsipareigojo atstovauti muitinėje. Tyrėjai juokauja, kad čia greičiausiai lemia „versliškumo“ veiksnys. Kuo daugiau eksporto procedūrų, tuo daugiau pelno.
Skaičiai
Trečiąjį šių metų ketvirtį (liepa–rugsėjis) šalies rinkoje iš viso buvo parduota 66 168 naudoti automobiliai. Vidutinė parduoto automobilio kaina, ekspertų vertinimu, buvo apie 13,6 tūkst. litų, taigi naudotų automobilių rinkos vertė šiuo laikotarpiu buvo apie 900 mln. litų. Vien portale „Autoplius.lt“ trečiąjį ketvirtį automobilių, pažymėtų kaip parduotų, vertė buvo 342 mln. litų, tai 38 proc. visos rinkos apyvartos.
Šiais metais (sausis–rugsėjis) šalyje jau buvo parduoti 178 792 naudoti automobiliai už maždaug 2,4 milijardo litų.
„Regitros“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį (liepa–rugsėjis), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, iš Lietuvos išvežamų automobilių padaugėjo 74 procentais. Atlikta 58,6 tūkst. sandorių – 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2009 metais ir 14 proc. daugiau nei 2008 metais.
Jonas Miškinis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas:
Eksporto mokesčių už naudotus automobilius (kaip ir kitų prekių eksporto mokesčių) Lietuvoje nėra. Asmenims ir ūkio subjektams nustatyta prievolė šiuos sandorius deklaruoti muitinei. Atsižvelgdama į tai, kad eksporto mokesčių nėra, muitinė šiuos sandorius laiko žemos rizikos (jeigu kitos kontroliuojančios institucijos nepateikia savo nustatytos rizikos). Galimi mokesčiai valstybei gali atsirasti dėl ūkinės komercinės veiklos šalies viduje (prekiaujant automobiliais ar kitomis prekėmis). Už šios veiklos kontrolę yra atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija. Mūsų institucijos, valdydamos riziką, keičiasi informacija ir bendradarbiauja rizikos valdymo srityje.
Lietuvoje (kaip ir visoje ES) automobilių pardavimo sandorių įforminimas yra ganėtinai liberalizuotas. Muitinė yra nustačiusi atvejų, kai ūkio subjektai, siekdami nuslėpti savo komercinės veiklos mastą ir išvengti pelno bei kitų teisės aktuose nustatytų mokesčių (kuriuos kontroliuoja VMI ar kitos valstybinės institucijos), prekybą vykdo prisidengdami fizinių asmenų veikla. Norėčiau pabrėžti, kad kiekvienu atveju galima daryti atitinkamas išvadas tik atlikus tyrimą ir nustačius konkrečius faktus, nes fiziniai asmenys iš esmės turi teisę savo automobilį parduoti ir užsienio piliečiui, ir tai yra legalu.
Nenorėčiau sutikti, kad turto neturintis asmuo turi būti būtinai priskiriamas prie asocialių asmenų. Taip pat, jeigu jo vardu kas nors vykdė veiklą (jam nežinant), mokesčiai turi būti išieškomi iš naudos gavėjo, bet ne iš asmens, kuris apie tai nieko nežinojo.
Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas:
Naudotų automobilių prekyba 2005–2008 metais buvo įtraukta į metinius mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolės planus kaip viena iš prioritetinių sričių. Vykdytame darbe išskirtinos tokios pagrindinės darbo kryptys: bendradarbiavimas su Muitinės departamentu, įmonių, kurių pagrindiniai veiklos rodikliai gerokai skiriasi nuo šakos vidurkio, veiklos kontrolė, automobilių remonto išlaidų apskaitymas, šešėlinių automobilių perpardavėjų nustatymas ir apmokestinimas, netiesioginių metodų taikymas nustatant mokesčio bazę.
2008 metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikrino beveik 1400 mokesčių mokėtojų (iš jų per 600 fizinių asmenų), kurie užsiima šia veikla. Vykdydama minėtus kontrolės veiksmus per 2008 metus VMI priskaičiavo beveik 4 mln. nesumokėtų mokesčių ir baudų, surašyta 413 administracinės teisės pažeidimų (ATP) protokolų (iš jų 116 dėl neregistruotos veiklos, 9 dėl nelegalaus darbo). Nustatyta 15 nelegaliai dirbusių asmenų. 50 darbuotojų pervesta dirbti visu etatu (iš ne viso etato), papildomai įdarbinti 43 asmenys, kitoms institucijoms perduoti 73 pranešimai apie jų kompetencijai priskirtinus pažeidimus naudotų automobilių prekybos, gabenimo ir remonto srityje.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad būtent VMI atliekamo darbo metu buvo pastebėta, jog kai kurie Lietuvos Respublikos gyventojai tariamai eksportavo kelis šimtus naudotų automobilių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiais atvejais asmens duomenimis buvo pasinaudota be jų žinios. Apie šiuos faktus buvo informuotos teisėsaugos institucijos ir Muitinės departamentas.
Dalia BYČIENĖ
