Laukiama, kad šį savaitgalį Lietuva pradės puoštis tiesiai iš miško atgabentomis žaliaskarėmis. Gyvomis eglutėmis miškininkai ir pardavėjai prekiauja jau bemaž dvi savaites. Tačiau iki šiol masiškai jos dar nebuvo perkamos.
„Lietuviai nori, kad Kalėdoms ir Naujiesiems jų įsigytų eglučių spygliai nebyrėtų iki sausio 6–osios, kai švenčiama Trijų Karalių šventė. Todėl eglučių pirkimo pikas pasiekiamas likus apytikriai trims savaitėms iki šventės. Šiais metais masinė prekyba, kaip tikimasi, prasidės nuo ateinančio šeštadienio, bet ir šį savaitgalį eglučių pirkėjų jau netrūks", – „Respublikai" sakė Vilniaus miesto savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus vedėja Virgina Skyrienė.
„Respublika" apžvelgia, kaip buvo ruošiamasi prekiauti naujametėmis eglutėmis visoje šalyje.
Kainos vienodos ir didmiesčiuose, ir provincijoje
Pirmosios prekiauti naujametėmis eglutėmis pradėjo miškų urėdijos. Šiemet jų siūlomų žaliaskarių kainos visoje šalyje yra vienodos. Eglaitės iki 1 m aukščio kainuoja 10 litų, 1,1–1,5 m aukščio – 15–16 litų, populiariausio 1,6–2 m aukščio – 20 litų. Tokiomis pačiomis kainomis naujametės eglutės parduodamos tiek didmenininkams, tiek pavieniams pirkėjams. Kai kuriose urėdijose atvykėliams siūloma netgi patiems specialiuose kirtimuose išsirinkti eglaitę. Išsirinktas medelis čia pat nukertamas ir atiduodamas pirkėjui.
Visoje Lietuvoje apyvienodė ir eglių šakų kaina – visos jos kainuoja po 1–2 litus. Tiems žmonėms, kurie neturės už ką nusipirkti švenčių puošmenos, šakos ir prastesnės kokybės žaliaskarės bus dalijamos už dyką. Tereikia žinoti, kur, kelintą dieną ir kelintą valandą vyks akcija.
Nors praėjusią savaitę urėdijose ir vyko šiokia tokia prekyba naujametėmis eglutėmis, didžioji jų dalis miestų turgaviečių ar kitų viešai prekybai skirtų vietų dar nebuvo pasiekusi.
Vilniaus ir Kauno turgūs – dar be žaliaskarių
Vakar didžiuosiuose sostinės ir laikinosios sostinės turguose prekeivių gyvomis eglutėmis nebuvo matyti. Vilniaus Basanavičiaus gatvėje esančiame turguje prekybininkės sakė, kad eglutėmis paprastai prekiaujama kitoje gatvės pusėje įsikūrusioje gėlių parduotuvėje. Tačiau čia tebuvo vazonuose pasodintų Naujiesiems skirtų eglaičių. Jos gana brangios – kainavo nuo 35 iki 80 litų.
Pardavėjos tvirtinimu, pigiomis eglaitėmis iš urėdijų gėlių parduotuvė neprekiauja dėl to, kad labai brangiai kainuoja leidimas jas pardavinėti. „Juk parduotuvėje tokių eglučių masiškai neįsiūlysi. Tenka jomis prekiauti lauke. O ten valdžia reikalauja atskirų įkainių. Todėl stengiamės prekybą pradėti prieš pat Kalėdas, kad mokesčių reikėtų mokėti kuo mažiau", – pasakojo pardavėja.
Vilniaus miesto savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjai V.Skyrienei gėlių salono Vilniaus Basanavičiaus gatvėje pardavėjos išvedžiojimai pasirodė keisti. „Už eglių pardavinėjimą mes imame mėnesinį 72 litų mokestį. Sakyčiau, jis simbolinis. Jei pardavėja aiškintų, kad stengiamasi nukelti prekybos eglaitėmis pradžią todėl, jog kol kas nėra pirkėjų gausos, tada patikėčiau", – tvirtino V.Skyrienė.
Tuo tarpu Kaune naujametėmis eglutėmis prekiaujantis Gintaras Gradeckas tiesiai rėžė, kad prekybą žaliaskarėmis pradeda nuo šiandien. „Prasideda sezonas", – trumpai drūtai išdrožė verslininkas.
Klaipėda ruošiasi prekiauti, Šiauliai – gaudyti vagis
Klaipėdiečiai žiemos mišku kvepiančių gyvų eglučių viešose miesto vietose gali įsigyti jau šį savaitgalį. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriais vyr.specialisto Rimanto Armono, Klaipėdos apskrities jaunųjų ūkininkų sąjunga įsigijo leidimus, leidžiančius tris dienas eglutėmis prekiauti dešimtyje miesto vietų. „Matyt, pažiūrės, kaip seksis, ir tada spręs, ar verta apskritai tuo užsiimti", – svarstė R.Armonas.
Be jaunųjų ūkininkų, prekiauti gyvomis žaliaskarėmis uostamiestyje kol kas panoro tik du prekeiviai. Tai jie planuoja daryti nuo gruodžio vidurio iki pabaigos.
O šit Šiaulių miškų urėdijos miškuose jau pasirodė pirmieji naujamečių žaliaskarių vagys. Masiškų vagysčių šiuose miškuose dar nepastebėta – vagys kol kas pasitenkina vienu kitu medeliu. Tuo tarpu Telšių miškų urėdijos miškuose pirmieji žaliaskarių vagys pasirodė dar lapkričio pabaigoje. Tąsyk Brazdeikių kaime esančiame miške išpjauta beveik pusšimtis eglaičių.
Urėdijų darbuotojai teigia pasitelkę policijos pareigūnus ir gaudą gamtos niokotojus. Už šią veiką yra numatyta administracinė bauda nuo 50 iki 100 litų, be to, piktadariai priverčiami atlyginti gamtai padarytą žalą.
Mažesniuose miestuose poreikis visai mažas
Panevėžio miškų urėdija panevėžiečiams šiemet nukirs 1500 eglučių. Šimtatūkstantiniame mieste toks nedidelis žaliaskarių kiekis pirkėjams bus siūlomas dėl to, kad čia nėra didelio gyvų eglučių poreikio. Žaliaskarėmis prekiaus ir privačių miškų savininkai. Savivaldybė leidimų tokiai prekybai išdavė nedaug – vos 5.
Už 10 kv.m aikštelę imamas simbolinis 6 litų mokestis per dieną. Gavus leidimą galima prekiauti iki pat Naujųjų.
Pirkėjų antplūdžio nelaukiama ir Marijampolėje. Suvalkijos sostinėje kasmet eglučių nuperkama vos 200–300. Tarp jų – ir pasodintų vazonuose.
Alytuje gyvomis eglutėmis jau gerą savaitę tradiciškai prekiauja miškų urėdija, kiek mažiau žaliaskarių prieš pat šventes į miestą turėtų atvežti privačių miškų savininkai. Pastarieji tradiciškai įsikuria greta didžiųjų prekybos centrų.
„Negaliu tvirtinti, kad tai pelningas verslas. Greičiau – graži šventinė tradicija, kai mes, miškininkai, net nesivaikydami pelno, stengiamės žmonėms padovanoti gerą nuotaiką", – tvirtino Alytaus urėdijos vyriausiasis miškininkas Sigitas Kvedaras.
Pasak jo, Alytuje miestelėnai net nesuka galvos, kur prieš šventes įsigyti žaliaskarę. Visi žino, kad miškų urėdijoje suras savo lūkesčius ar finansines galimybes atitinkantį miško aromatu kvepiantį gyvąjį papuošalą. Be to, miškininkai tvirtina, kad taip atpratinama nuo minties vagiliauti miške.
