prekyba internetu

Penktadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtoms Mokesčių administravimo ir kitų įstatymų pataisoms, kuriomis būtų didinamos baudos už mokesčių nemokėjimą, išplečiamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) galios, griežtinama elektroninės prekybos priežiūra. Dabar ministrų kabineto patvirtintos įstatymų pataisos keliaus į Seimą. Jeigu čia joms bus pritarta ir pataisas pasirašys prezidentas, nauji pokyčiai įsigalios jau kitais metais.

Artėjant rugsėjo 13 d., kai įsigalios nauji ribojimai, su jais nesutinkantys smulkieji verslininkai teigia, kad teks nutraukti veiklą. Anot jų, valdžios sprendimas prieštarauja konstitucijai, tad išeitis yra tik viena, toliau veiklą vystyti internete. Tuo metu smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovė tikino, kad panašūs pareiškimai yra pavieniai. Tačiau siuntų pristatymo įmonės jau skaičiuoja augančius užsakymus.

Siuntą iš pašto atsiėmusi siuntą vilnietė Miglė jau gailisi savo pirkinio. Anot merginos, pridėjus muito mokesčius jos nusipirktas džemperis pabrango trečdaliu, iš viso jis merginai atsiėjo daugiau nei 80 eurų. Lietuvos paštas aiškina, kad siuntoms taikomi importo mokesčiai, kurie nuo liepos 1 d. bus taikomi jau visoms prekėms, nepriklausomai nuo jų kainos. Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad pirkinys iš JAV išaugo trigubai, kai susimokėjo muito mokesčius.

Dienas leidžiant namuose, lietuviai nenori nei puoštis, nei pinigų drabužiams leisti. Uždarius drabužių parduotuves, drabužių pardavimai pernai smuko 11 procentų, o  darbiniai kostiumėliai dūla parduotuvių sandėliuose, bet visgi tautiečiai nori jaustis patogiai. Puolė pirkti sportines kelnes ir džemperius. Tiek darbui, tiek mokslams, tiek sportui, persikėlus į namus, lietuviai nemato reikalo pirkti drabužių.

Karantino metu ne maisto produktus galima įsigyti tik internetinėse parduotuvėse. Tad įsitikinti, ar tam tikra prekė atitinka pirkėjo lūkesčius, įmanoma ją tik nusipirkus. Tačiau tokiu atveju kyla daug klausimų dėl prekės grąžinimo. Pardavėjai teigia, kad jau naudotų prekių negalima grąžinti, tačiau pirkėjai tikina, kad prekės nepanaudojus neįmanoma suprasti, ši atitinka lūkesčius ar ne.

Didieji prekybos ir pramogų centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje per Kalėdas nedirbs, o vienas jų pirkėjų dar nelauks ir sausio 1 d. Jų atstovai prašo gyventojų eiti apsipirkti tik esant būtinybei ir laikytis visų saugumo priemonių. O statybinių, remonto prekių prekybos tinklai virtę prekių atsiėmimo punktais nedirbs per Kalėdas ir Naujuosius metus, sausio 1 d.  Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šventiniu prekybos tinklų ir atsiėmimo punktų darbo grafiku.

Nepaisant karantino, pasiruošimas šventėms įgauna pagreitį. Gyventojai jau perka tiek maisto produktus šventiniam stalui, tiek dovanas. Žmonės tikina, kad šviežių, o kartais ir pigesnių maisto produktų randa ūkininkų turgeliuose, kurie šiuo metu persikėlė į internetą.

Koronaviruso pandemija kelia milžiniškų iššūkių šalies sveikatos apsaugos sistemai, ūkiui bei visuomenei. Deja, kai kurie asmenys kylančiu gyventojų nerimu dėl ateities naudojasi piktavališkiems kėslams: dar aktyvesni tampa sukčiai. Pastebime, kad sukčiaujant vis dažniau pasitelkiama vadinamųjų pinigų mulų pagalba, kurią suteikiantys gyventojai, susivilioję tariamu lengvu uždarbiu, neretai vėliau nukenčia patys.

Jei tūkstančiai žmonių ir verslų dėl karantino prarado pajamas ir atsidūrė nežinioje, yra verslų kuriems karantinas – aukso amžius. Internetinė prekyba ir siuntų pristatymo sektorius dabar klęsti. Dalis įmonių ne tik samdo dešimtis ir net šimtus naujų darbuotojų, bet ir skaičiuoja kelis kartus išaugusius pardavimus bei pelnus.

Paskelbus ekstremalią padėtį, nustačius daugiau koronaviruso atvejų, vis daugiau lietuvių stengiasi mažiau vaikščioti po parduotuves ir maistą užsisako internetu. Tačiau pirkėjų tiek, kad savo pristatymo gali tekti laukti kelias dienas. Tuo įsitikino vilnietis Vilius.

Ikea Lietuvoje ir Latvijoje baigė e. komercijos sistemų testavimą ir pradeda prekybą internetu. Nuo šiol Ikea e. parduotuvė prieinama visose Baltijos šalyse, rašoma pranešime spaudai. „Tai nuoseklus žingsnis, kurį žengiame baigę e. komercijos sistemų testavimą, trukusį kelis mėnesius Latvijoje ir Lietuvoje. E. parduotuvė abiejose šalyse startuoja vienu metu.

Latvijos ekonomikos ministerija parengė alkoholinių gėrimų apyvartos įstatymo pataisų projektą, kurios skelbia, kad nuo 2020 metų atšaukiamas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais internetu. Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kai kuriose Europos Sąjungos narėse tokia prekyba nėra draudžiama, ir Latvijos gyventojai naudojasi galimybe taip įsigyti alkoholio, o tai mažina alkoholio akcizų bei pridėtinės vertės mokesčio įplaukas į Latvijos iždą.

13 juvelyrikos dirbiniais prekiaujančių įmonių iki gegužės 2 dienos privalo nutraukti arba pakeisti galbūt klaidinančias reklamas, pareiškė Konkurencijos taryba. Tarybos ekspertai patikrino 31 interneto svetainę, prekiaujančią juvelyrika ir papuošalais, bei įvertino 45 reklamas, iš jų 16 buvo su pažeidimais. Vartotojus galėjo klaidinti teiginiai apie „didžiausią žiedų asortimentą“ ir esą gydomąjį poveikį turintį papuošalą.

Prieš pat Valentino dieną Vilniaus Žvėryno mikrorajone duris atvėrė išskirtinis gėlių salonas „WOW Flowers“, savo reklaminei kampanijai pasirinkęs populiariausią Lietuvos socialinių tinklų žvaigždę Karoliną Meschino. „Labai mėgstu gėles, įvairias jų puokštes, jos man asocijuojasi su meile, grožiu, dėmesiu, todėl ši fotosesija buvo tikras džiaugsmas tiek man, tiek visai komandai“, – sako Karolina.

Trečiadienį Lietuvoje veiklą pradėjo nauja bilietų į renginius platinimo sistema. Kakava.lt pavadintoje platformoje nuo šiol žmonės gali įsigyti bilietus į renginius naudodamiesi sistemos beta versija. Per artimiausius porą metų sistemos kūrėjai ketina būti tarp trijų didžiausių bilietų platintojų Baltijos šalyse. „Per metus sukūrėme sistemą, kuria klientui naudotis yra labai paprasta.

Šiais metais dėl įvairių pažeidimų interneto erdvėje, neleista realizuoti daugiau kaip 1,8 t maisto papildų ir apie 250 kg įvairių konditerijos gaminių. Už pažeidimus skirta daugiau kaip 350 eurų baudų, surašyti 2 Maisto įstatymo pažeidimo protokolai. Kadangi prekyba elektroninėje erdvėje neturi sienų, o jos populiarumas nuolat auga, daugėja ir gyventojų pranešimų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose apie prekybą įvairiais maisto produktais.

Lietuvos paštas fiksuoja kone rekordinius siuntų kiekius. Tiesa, gyventojai prekes siunčiasi ne tik iš vietinių parduotuvių, bet ir iš tokių šalių kaip Kinija, Olandija ar Singapūras. Mūsų žurnalistai domisi, kaip į tokį padidėjusį apsipirkimą internetu reaguos verslininkai, laukiantys klientų pačiose parduotuvėse. Ar dėl to mažės lentynose esančių prekių kainos, atsakymai siužete. Vilnietis Liudgardas Lietuvos pašto centriniame skyriuje atsiima prekes iš Kinijos.

Vis daugiau drabužių parduotuvių tinklų nebesitenkina tik fizinėmis parduotuvėmis ir žengia į skaitmeninę rinką.  Šią savaitę UAB „LPP Lithuania“ oficialiai atidaro internetinę prekybą Lietuvoje. „Reserved“ – pirmasis, iš penkių UAB „LPP Lithuania“ priklausančių prekės ženklų, pradedantis prekiauti internete. „Logiška ir labai simboliška, kad internetinę prekybą pradėjome nuo stipriausio ir didžiausią auditoriją pritraukiančio prekės ženklo.

Turbūt dažnas bent kartą į metus internetu užsisako įvairių prekių, o kai kurie tiesiog be to negali gyventi ir užsisakinėja tik internetu. Dabar internetinė prekyba tampa tokia populiari, jog žmonės drąsiai galėtų niekur neiti iš namų. Tiesiai į lovą galima užsisakyti maisto, buities prekių ir visoms progoms skirtų drabužių. Vis dėlto perkant internetu, o ypatinga iš užsienio galime sulaukti ne tai ko tikėjomės arba visai nesulaukti.

Švedijos mažmeninės drabužių prekybos tinklas „Hennes&Mauritz“ (H&M) Lietuvoje ir kitos Baltijos šalyse pradeda prekybą internetu, pranešė bendrovė. „H&M“ vadovė Suomijoje ir Baltijos šalyse Marika Pyykko (Marika Pyko) pranešime spaudai sakė, kad internetu bus galima įsigyti „H&M“ drabužių, namų apyvokos ir kosmetikos prekių.

Lietuvos mažmeninėje drabužių prekybos rinkoje auga konkurencija: planų pradėti joje prekybą internetu deklaruoja ir Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos lyderė „Apranga“, ir 2013 metais veiklą pradėjęs Švedijos tinklas „Hennes & Mauritz“ (H&M). „Apranga“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė, kad įsteigė antrinę bendrovę „Apranga Ecom LT“, kuri užsiims elektronine prekyba Lietuvoje. Artimiausiu metu „Apranga“ tokias įmones planuoja įsteigti Latvijoje ir Estijoje.

E. parduotuvės Europos Sąjungos gyventojams per metus sutaupo mažiausiai 40 milijardų litų. Europos Komisija prognozuoja kasmetinį šios sumos augimą. Santaupų šaltinis – mažesnės tų pačių prekių kainos, palyginti su tradicinėmis parduotuvėmis. Kainų skirtumai ryškiausi moteriškų prekių kategorijoje, ypač prabangių kvepalų sektoriuje.

Nuo liepos 9 dienos SEB banko mokėjimo kortelių turėtojai internetu apsipirks saugiau – bankas tapo tarptautinių saugos programų „MasterCard SecureCode“ ir „Verified by Visa“ dalyviu. Ši narystė užtikrins didesnę SEB banko mokėjimo kortelių turėtojų lėšų apsaugą, mat mokėjimo operacijas elektroninėse parduotuvėse, pažymėtose programų logotipais, jie turės papildomai patvirtinti vienkartiniu saugos kodu.

Išeivis iš Taivano Fredas Changas pavertė kompaniją „Newegg“ antra didžiausia internetine parduotuve visose Jungtinėse Valstijose ir tapo milijardieriumi. Kaip jam tai pavyko? Šį klausimą nagrinėja „Forbes“. Antra pagal pajamas JAV internetinė parduotuvė „Newegg“ menkai žinoma plačiai auditorijai. Dar mažiau žinomas jos įkūrėjas ir generalinis direktorius Fredas Changas. Jis sukūrė sau taisyklę nebendrauti su žiniasklaida.

Net devyniose iš dešimties elektroninių parduotuvių Lietuvoje galima lengvai rasti asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Sunku spręsti, kas lemia tokį aukštą teisės aktų nesilaikymo procentą – informacijos trūkumas, pardavėjų nuostata, kad pirkėjams saugumas nerūpi, ar pirkėjų vangumas reikalauti užtikrinti jų teisę į privatumą. El. parduotuves tikrinantis ir konsultuojantis teisininkas Arnas Janavičius mano, jog rinkoje padėtis keičiasi, atsiradus el. parduotuvių sertifikavimo centrui.

Estijos centrinio banko duomenimis, šalies gyventojai vis aktyviau prekes ir paslaugas įsigyja internete. Nuo šių metų gegužės centrinis bankas rinko duomenis ir skelbė statistiką apie tai, ką estai perka internete. Remiantis šiais duomenimis, Estijos gyventojai nuo gegužės internete nusipirko prekių ir paslaugų už 126 mln. eurų. Šalies statistikos agentūros duomenimis, internetinių pirkėjų skaičius Estijoje nuo 2005-ųjų beveik patrigubėjo. Daugiau nei pusė pirkėjų (54 proc.) yra moterys.

Rusijos kompanija „Messenger" atliko  prekybos internetu rinkos tyrimą kuriuo pabandyta numatyti pagrindinių e-komercijos vystymosi tendencijos ateinančiais metais. Jei centrinės Rusijos, ypač Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai, jau seniai įvertino apsipirkimo internetu naudą, tai regionai , regis, tik dabar susipažįsta su tokios prekybos privalumais. 2012-2015 metų prekybos plėtra  bus vykdoma miestuose, kurių gyventojų skaičius siekia  100.000 - 500.000 žmonių.

Pastaraisiais metais sparčiai besiplėtojusi virtuali prekyba žemės ūkio produktais neatlaikė išbandymų. Šviežių daržovių, vaisių, prieskoninių žolelių, pieno, mėsos ir kitokių produktų elektroninėms parduotuvėms tiekę ūkininkai apgailestauja, kad nutrūko bendradarbiavimas, atvėręs naujų pardavimo galimybių.

Populiarėjant internetinėms parduotuvėms, kurios siūlo ne tik platesnį asortimentą, bet ir gerokai žemesnes kainas, keičiasi ir gyventojų apsipirkimo įpročiai. Internetinė prekyba patogi tuo, kad išvengiama eilių ir galima įsigyti prekių ar paslaugų net nekeliant kojos iš namų. Tačiau pastebima tendencija, kad internete, ypač socialiniuose tinklalapiuose, plinta nelegali prekyba.

Nelegali prekyba vaistais keliasi į internetą. Tačiau specialistai įspėja, kad niekas negali garantuoti vaistų kokybės, nėra garantijos, kad neįsigysite klastotės. Kai kurie siūlomi medikamentai gresia mirtinu nukraujavimu. Neslėpė nelegaliai prekiaujantis Nors įvairiais vaistais be reikiamų leidimų prekiaujančių „vaistininkų“ pareigūnai retkarčiais pričiumpa miesto turgavietėse, jų prekyba klesti internetinėje erdvėje.

Kas trečias lietuvis naudotus daiktus perka arba parduoda internetu, tačiau likusieji nelinkę to daryti. Pagrindinė priežastis – netikėjimas, kad jų daiktų kažkam gali reikėti. Remiantys reprezentatyvaus tyrimo, kuriame dalyvavo 1002 respondentai, rezultatais, internetu daugiau lietuvių daiktus yra tik pirkę (19 proc.) nei tik pardavę (4 proc.). 14 proc. respondentų teigia buvę ir pirkėjais, ir pardavėjais.

Mažai girdėta Kinijos kompanija ketina pateikti didžiausią JAV IT istorijoje pirminį viešą pasiūlymą, rašo allthingsd.com. „Beijing Jingdong Century Trading Co“ kontroliuoja interneto portalą „360buy.com“, besispecializuojantį internetinės prekybos sektoriuje. Palnuojama, kad minėtas sektorius Kinijoje per artimiausius tris metus plėsis bent penkis kartus, iki 100 mlrd. JAV dolerių.

Rengdamasis dvigubam teroro aktui Norvegijoje teroristas Andersas Behringas Breivikas įsigijo medžiagų bombų ir kulkų gamybai, taip pat specialiąją apsauginę aprangą iš britų pardavėjų, sekmadienį pranešė Londono savaitraštis „The Sunday Telegraph“. Kaip tvirtina savaitraštis, A. Breivikas tuo tikslu naudojosi internetinio aukciono „eBay“ paslaugomis.

Didžiausia pasaulyje mažmeninės prekybos drabužiais kompanija „Inditex“ pranešė apie ketinimus internetu prekiauti  savo prekės ženklais paženklintais gaminiais. Su šia kompanija bendradarbiaujančios įmonės „Apranga“ generalinio direktoriaus Rimanto Pervenecko teigimu,  kai kurių prekės ženklų e. parduotuvės atsiras ir Lietuvoje.

Per penkis mėnesius pašto skyriuose aptikta daugiau nei 4 kilogramai narkotikų, o tai du kartus daugiau nei pernai. Sparčiai plintant internetinei prekybai, suskubta prekiauti ne tik daiktais, bet ir narkotikais. Šiemet nuo metų pradžios iki gegužės mėnesio pašto siuntose rasta 4 kilogramai narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Pernai per tą patį laikotarpį – vos du kilogramai.

Kai Niujorko gyventojas, 23 metų studentas, Maurice'as Harary išgirdo, kad JAV kariai nukovė Osamą bin Ladeną, jis tučtuojau grįžo namo ir sukūrė svetainę, parduodančią marškinėlius su užrašu „Bin Ladenas miręs“, rašo businessinsider.com Pranešama, kad vaikinas nuo pirmadienio popietės iki antradienio vakaro pardavė 10 tūkst. marškinėlių, kainuojančių 12 dolerių už vieną. Sėkminga verslo idėja vaikinui atnešė 120 tūkst. dolerių.

Tai veikiausiai bus pats keisčiausias su karališkosiomis vestuvėmis Didžiojoje Britanijoje susijęs dalykas. Viena šalies kompanija pranešė pardavinėsianti orą iš princo Williamo ir Kate Middleton vestuvių. Oras bus „supilstytas“ į butelius. Kaip skelbia šalies laikraštis „Metro“, bendrovė „Watt UK“ pranešė, kad jos „apmokyti profesionalai“ penktadienį rinko oro pavyzdžius prie Vestminsterio abatijos, kurioje susituokė Williamas ir Kate. Kol kas neaišku, ar čia koks pokštas, ar apgavystė.

Europoje ir JAV prekyba internetu vyksta jau seniai ir yra gana populiari. O štai lietuviai vis dar nelabai pasitiki tokiu prekių įsigijimo būdu. Interneto erdvėje jau perka 24 proc. latvių, Lietuvoje praėjusiais metais internetu pirko tik 11 proc. šalies gyventojų. Pigiau ir paprasčiau Vis dėlto teigiami pokyčiai jau pastebimi. Per pastaruosius porą metų lietuviai vis aktyviau domisi alternatyva įprastoms parduotuvėms.

Modernios technologijos leidžia šaknis mūsų gyvenimuose. Dar vakar džiaugėmės gavę nusipirkti kilogramą Atlanto silkės arba virtos dešros, šiandien norėtume, kad prekės pačios ateitų į mūsų namus ir vis dažniau žvilgčiojame į elektroninių interneto parduotuvių siūlomus prekių katalogus... Be abejo, tuo sukuriame erdvę įvairiems interneto sukčiams. Štai gal prieš pusantro mėnesio viena interneto krautuvė, susirinkusi patiklių žmonių pinigus, nepasivargino jiems išsiųsti geidžiamų prekių.

Kasdien vis nauji skandalai, kylantys Lietuvoje, užmarštin nugramzdina senuosius. Tačiau sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje ilgai prisimena nuo sukčių nukentėję piliečiai.  Skandalų būta įvairių. Vieni skaudžiausių – netikrų elektroninių parduotuvių apgauti pirkėjai ir šimtatūkstantinės sumos, kurios vargu ar kada bus gražintos apgautiesiems.  Faktas lieka faktu – terpė sukčiavimui panaudojant informacines technolgijas yra plati.

Prekyba internetu sparčiai populiarėja. Tai patogu vartotojui, tačiau perkama prekė dažnai būna matyta tik nuotraukose. Gal pačiupinėjus nepatiks? O gal daiktas bus sugadintas pakeliui pas vartotoją? Siuntinių tarnyba kartais užmiršta, kad pakuotėse ir dėžėse ne „malkos“, bet jautrūs elektroniniai prietaisai. Savaitė galvos skausmų Šiaulietis Modestas internetu užsisakė mobilųjį internetą.

Internetinių parduotuvių vadovai tvirtina, jog lyginant šių ir praėjusiųjų metų tą patį laikotarpį, prekybos apimtys išaugo net tris kartus. Bendrovių apyvartos skaičiuojamos dešimtimis milijonų litų. Tikimasi, kad augimas nesustos – jau įprasta, kad daug žmonių įvairius daiktus internetu perka ne tik prieš Kalėdas, tačiau ir taip vadinamu tarpušvenčiu. Pardavimai nekrenta ir dar kelias dienas po Naujųjų Metų. Augančios apyvartos Bendrovės „Pigu.

Artėjant Kalėdoms daugiau lietuvių dovanų ieško internetu, nors kiti važiuoja jų pirkti į prekybos centrus. Mažesnės kainos Internetu užsakomos prekės dažnai yra pigesnės, nes joms taikomi mažesni mokesčiai savose šalyse. Ten gali būti pigesnė gamyba arba kainą lemia kiti regiono ypatumai.

„Oracle“ korporacija pranešė už milijardą dolerių perkanti internetinei prekybai skirtos programinės įrangos gamintoją bendrovę „Art Technology Group“, pranešė „Business Week“. Skelbiama, kad sandoris dėl įsigijimo bus užbaigtas 2011 m. pradžioje, „Art Technology Group“ akcininkai gaus po 6 dolerius už 1 akciją. Tai 46 proc. daugiau, nei jų kaina biržoje lapkričio 1 dieną, teigiama pranešime. Ši žinia Niujorko biržoje „Art Technology Group“ akcijos pabrangino 45 proc.

Kompanija „eBay“ praneša, kad iš pareigų traukiasi vienas iš jos vadovų. Anot spaudos pranešimo, kompanijos rinkos prezidentė Lorrie Norrington paliks kompaniją dėl šeimyninių priežasčių. Rinka, kuriai priklauso „eBay“, „Shopping.com“, „StubHub“, „Kiji“ ir kiti elektroninės prekybos tinklapiai yra mažmeninio verslo pagrindas.

Žmonių noras įsigyti buities prietaisų, telefonų, automobilių ypač geromis kainomis nekeliant kojos iš namų gresia dideliais nuostoliais. Internetu klaipėdiečius apgaudinėja sukčiai iš Honkongo, Kinijos ir Nigerijos. Nesiderėjo dėl kainos Internete siaučiantys sukčiai iš patiklių klaipėdiečių pelnosi ne tik parduodami nebūtas prekes, už kurias reikalauja avanso, bet ir viliodami daiktus. Į išradingai paspęstas žabangas vos neįkliuvo klaipėdietė Rima Nausėdaitė.

Analitikai apskaičiavo didžiausios pasaulyje internetinės parduotuvės Amazon.com praėjusio ketvirčio pardavimų rezultatus ir pelną bei paskelbė, jog Amazon.com pajamos dar labiau ims augti po ekonomikos nuosmukio, kuomet vartotojai pradės leisti daugiau pinigų. Sausio 28 dienos įmonės atstovų pranešime buvo teigiama, jog šiais metais per pirmąjį ketvirtį pardavimai gali kilti 43 proc., iki 7 mlrd. Tai yra net 18 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Parduodame įvairios klasės kokainą – 60, 70,80 ir 90 proc. švarumo. Tiek fiziniams asmenims, tiek perpardavinėtojams. Visiškai rimtai. Tik smalsaujantys – prašome nerašyti. Geros kainos“. Šis skelbimas, plūduriuojantis internete, populiariose jaunimo ir paauglių pokalbių svetainėse, atrodė tokiu absurdišku, jog Ispanijos policija pamanė, kad kažkas juokauja. Deja ne.