Karantino laikotarpiu gyventojai dažniau naudojasi elektroninės prekybos paslaugomis. Pasiūlymai pigiai įsigyti apsauginių kaukių, respiratorių, dezinfekavimo skysčio ar vienkartinių pirštinių iš karto sulaukia itin didelio dėmesio. Lyg iš dangaus atsiųsta galimybė įsigyti norimą prekę už patrauklią kainą skatina pirkti tuojau pat.
Daugelis pasiryžta ir didesniems pirkiniams – nusprendžia įsigyti, pavyzdžiui, kompiuterį vaikų mokymuisi ar žaidimams. Jie perveda pinigus į tariamo pardavėjo žinutėje nurodytą banko sąskaitą, tačiau taip ir nesulaukia pažadėtos prekės. Apsimetėlis pardavėjas neatsiliepia telefonu, nereaguoja į žinutes socialiniame tinkle. Galiausiai užblokuoja pirkėją arba tiesiog ištrina paskyrą.
Akivaizdu, kad čia turime reikalų su sukčiais. Pastaruoju metu per dieną į banką kreipiasi po kelis klientus, galimai patekusius į tokių apgavikų spąstus. Susigrąžinti sukčiams pervestus pinigus labai sudėtinga, mat nusikaltėliai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais.
Pinigų mulas – žmogus už atlygį sutikęs paskolinti savo sąskaitą sukčiams. Visa pinigų mulo užduotis – sulaukus pinigų sąskaitoje kuo greičiau juos išgryninti ir perduoti į rankas sukčiui ar sukčiaus parankiniui. Nieko nusikalstamo, tik paprasta paslauga – būtent taip užduotį pinigų mulams pateikia sukčiai.
Iš sukčių pasakojamų istorijų tikriausiai būtų galima parašyti storą knygą, tačiau dažniausiai apgavikai savo aukoms aiškina, kad yra neteisingai nuskriausti antstolių, sąskaita areštuota dėl apmaudžios klaidos ar COVID–19 pandemijos. Paslaugos jiems reikia greitai, todėl už operatyvią pagalbą žadamas 50, 100 ar net 200 eurų atlygis.
Dažniausiai lengvu atlygiu susigundo ir pinigų mulais tampa nedideles pajamas gaunantys jauni žmonės, taip pat – socialiai pažeidžiami asmenys, pavyzdžiui, nepilnamečius vaikus auginančios vienišos moterys, staiga darbo netekę gyventojai. Sukčiai be skrupulų pasinaudoja asmeniniais sunkumais, sudėtinga padėtimi, aplink tvyrančiu nerimu, kad įtikintų, jog verta pasinaudoti proga papildomai užsidirbti iš šalies.
Dėl ekonominės krizės socialiai pažeidžiamų žmonių daugėja – įmonės skelbia prastovas, prasideda atleidimai, o pajamų šaltinio netekę gyventojai negali išvykti padirbėti į užsienį. Tad pinigų mulų ieškantys sukčiai turės daugiau taikinių.
Pinigų mulais sutikę tapti gyventojai kartais tiesiog nesugeba kritiškai įvertinti apgaulingo pasiūlymo, nes jaučiasi užspeisti į kampą, kai ima kilti klausimų, ką reikės valgyti rytoj ir kaip sumokėti komunalinius mokesčius.
Todėl jie paskolina sąskaitą nepažįstamiems asmenims ir sutinka išgryninti pinigus, vos tik sulauks pervestos sumos. Sukčiams tinka ir banko sąskaita, ir virtuali piniginė kitoje mokėjimų sistemoje. Nusikaltėliams svarbiausia – gauti į rankas grynuosius pinigus. Vos tik mulas jiems atneša arba perveda pinigus, sukčiai prapuola lyg į vandenį.
Po kurio laiko tokie tarpininkai sulaukia teisėsaugos pareigūnų dėmesio. Prasideda nemalonumų virtinė, nes mulų sąskaita buvo svarbi sukčiavimo schemos dalis ir aiškiausia paskutinė stotelė, per kurią lėšos keliavo pas sukčius. Taip neva paprasta paslauga staiga virsta rimtais įtarimais, o už atlygį paskolinta sąskaita žmogų paverčia atpirkimo ožiu.
Bankas tokius pažeidimus vertina labai atsakingai. Jei į kliento sąskaitą patenka sukčiaujant pavogti pinigai ir nustatoma, kad sąskaita buvo panaudota neteisėtiems tikslams, iškart apribojama galimybė toliau ja naudotis, nutraukiami santykiai su į sukčiavimo schemą įsipainiojusiu klientu. Taip pinigų mulas nebegali naudotis kortele, interneto banku.
Įveikti šią grėsmę galime būdami itin budrūs, apdairūs, atsakingi ir kritiškai vertindami lengvo uždarbio pasiūlymus.
Komentaro autorius Audrius Šapola ir SEB banko Prevencijos departamento direktorius
