Prie to prisideda ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa su priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.
Svarbiausia žinoti, iš ko perki
Štai Biržuose gyvenanti Birutė pasakojo, kad dalį maisto produktų visada perka tiesiogiai iš ūkininkų.
„Vasarą dažnai lankausi turguje ir ten perku šviežias daržoves ir uogas. Ūkininkų užaugintos daržovės skanesnės, o dažnai ir pigesnės negu prekybos centruose. Tai pagrindinė priežastis, kodėl retai daržoves perku parduotuvėse“, – pasakojo moteris.
Anot jos, turguje tarp ūkininkų ir pirkėjų užsimezga draugystė.
„Dažnas jų jau žino kiek ir ko aš perku. O didesnį kiekį daržovių ūkininkai arba atveža į namus arba pati važiuoju į ūkį jų pasiimti“, – sakė moteris.
Birutė džiaugiasi, kad karantino metu ūkininkų produkcijos gali įsigyti ir internetu.
„Jau pradėjau ruoštis Kalėdoms, ieškau ir perku dovanas. Šuo metu vengiu fizinių parduotuvių, todėl beveik viską perku internetu. Be to, gyvenu nedideliame mieste, čia parduotuvėse ar turguose mažesnis pasirinkimas negu didmiesčiuose. O internete galiu rasti visus norimus produktus.
Pavyzdžiui, artimiesiems ketinu dovanoti Lietuvoje pagamintus riešutų sviestus, būtent to skonio, kokio norėjau parduotuvėje neradau, tad keletą stiklainiukų užsisakiau internetu. Labai džiaugiuosi paprastu ir greitu bendravimu. Po užsakymo jau po 2 dienų prekes man pristatė kurjeris“, – džiaugėsi pirkėja.
Ji tikino, kad ūkininkai ir smulkieji verslininkai gali pasiūlyti įdomesnių maisto produktų negu prekybos centrai.
„Dažniausiai renkuosi valgomas dovanas, todėl ūkininkų produktus dedu ir ant savo šventinio stalo ir po eglute“, – teigė moteris.
Internetu iš ūkininkų – ir Kalėdoms
Dar viena ūkininkų produkcijos pirkėja vilnietė Miglė pasakojo, kad vertina ekologiškumą ir natūralumą.
„Jau keletą metų daržoves ir mėsą įsigyju iš pažįstamo ūkininko, todėl galiu būti tikra, kad jo maisto produktai yra kokybiški. Produktus užsisakau telefonu, o juos pristato ūkio darbuotojas.
Kalėdiniam stalui irgi užsisakysiu ūkininko produktų, tačiau dar neskubu. Iki švenčių dar nemažai laiko, o produktai noriu, kad būtų švieži, tad gausesnį prekių krepšelį užsisakysiu likus kelioms dienoms iki švenčių“, – pasakojo Miglė.
Taigi, tiesiogine prekyba iš rankų į rankas džiaugiasi ir ūkininkai, ir pirkėjai. Tačiau, kad jie greičiau ir paprasčiau vienas kitą surastų, pagalbą siūlo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
ŽŪM specialistai siūlo apsilankyti internetinėje platformoje „Kaimas į namus“.
Ši netradicinė interneto platforma pritaikyta būtent trumposios tiekimo grandinės dalyviams, t. y. smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams bei gamintojams, kurie pagamina nedidelius kiekius produkcijos. Tai gera išeitis tiems, kurie daugiau laiko skiria savo produkcijos gamybai negu rinkodarai ar prekybai. „Kaimas į namus“ pasirūpina vietos produktų realizacija – informuoja vartotoją apie galimybę norimą produktą nusipirkti tiesiai iš ūkio.
„Kaimas į namus“ platformoje dalyvauja beveik 400 vietos ūkių.
Platforma nėra elektroninė parduotuvė, ji veikia virtualaus turgaus principu. Produkcija nėra kaupiama sandėliuose ir tarpininkų čia taip pat nėra. Tai – vieta susitikti ūkininkui ir potencialiam pirkėjui. Ūkininkai gali patys, susikūrę savo paskyrą, skelbti apie savo užaugintus pagamintus produktus, nurodyti kainas, transportavimo iki vartotojo sąlygas ir kt.
Vartotojai turi dvi galimybes: susisiekti tiesiogiai su gamintoju tinklalapyje nurodytais jo kontaktais arba jungtis prie platformos sistemos ir susikurti paskyrą bei prisijungti prie jau esamos bendruomenės, o gal sukurti savo bendruomenę ir užsisakyti produktų.
Patogu tai, kad visas tiekėjų tinklas sužymėtas ir žemėlapyje. Pirkėjai gali iš karto pamatyti, ar pieno, vaisių ir mėsos pavyks nusipirkti kaimynystėje, o gal tiekėjų teks ieškoti kituose šalies rajonuose.
Pastebi besikeičiantį požiūrį
Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė pastebi, kad visuomenės požiūris į maistą, jo kokybę keičiasi.
„Mes visi norime valgyti šviežią ir kokybišką maistą. Kuo greičiau maisto produktai pasieks mus, tuo jis bus šviežesnis ir vertingesnis. Puikiai žinome, koks yra ką tik nuskinto pomidoro, ar iš lysvės išrautos morkos skonis. Kuo ilgiau daržovės ar vaisiai keliauja iki vartotojo stalo, tuo tikėtina sparčiau keičiasi jų ir skonis, ir išvaizda, ir maistinė vertė.
Todėl ir siekiame, kad maistas iki stalo keliautų kuo trumpiau. Kita vertus, trumposios maisto tiekimo grandinės nauda yra ne tik vartotojui, bet ir vietos gamintojams ir ūkininkams“, – komentavo Žemės ūkio ministerijos specialistė.
Ji skaičiuoja, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Bendradarbiavimas“ veiklos sritimi „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ nuo 2014 m. laikotarpiui viso iš viso skirta 4,05 mln. eurų paramos.
Per 2014-2020 m. laikotarpį gautos 49 paraiškos. Parama skirta 20 paramos gavėjų (14 paramos gavėjų iki 2019 m. ir 7 paramos gavėjams jau iš 2020 m. šaukimo) už beveik 1,9 mln. eurų.
2020 m. veiklos srities populiarinimui buvo papildomai skirta 1 mln. eurų, organizuotas 1 šaukimas, kuris apėmė 3 paramos paraiškų teikimo etapus. Šaukimui skirta 2, 88 mln. eurų. Gautos 27 paraiškos už 2,9 mln. eurų
7 paraiškoms iš 2020 m. šaukimo jau skirta parama – už 721,7 tūkst. eurų. Didžiausia suma už projektą – 120 tūkst. eurų.
