Prekyba internetu sparčiai populiarėja. Tai patogu vartotojui, tačiau perkama prekė dažnai būna matyta tik nuotraukose. Gal pačiupinėjus nepatiks? O gal daiktas bus sugadintas pakeliui pas vartotoją? Siuntinių tarnyba kartais užmiršta, kad pakuotėse ir dėžėse ne „malkos“, bet jautrūs elektroniniai prietaisai.
Savaitė galvos skausmų
Šiaulietis Modestas internetu užsisakė mobilųjį internetą. Savo mamai pranešė, kad lauktų skambučio iš siuntų tarnybos, kuri turi pristatyti interneto ryšio modemą.
Netrukus Modestui paskambino mama ir pasakė, jog gavo kažkokių įtartinų trumpųjų žinučių – „Sveiki, gautas siuntinys, atsiųskite savo adresą nurodytu telefonu.“ Iš kur? Kas? Neprisistatė.
Galiausiai siutinių tarnyba pristatė modemą į Modesto darbovietę. Tačiau ir čia neapsieita be incidentų. „Žadėjo paskambinti, tačiau to nepadarė. Įteikė siuntinį įmonės ūkvedžiui“, – piktinasi Modestas. Jis įtaria, kad vežėjas vengė su juo susidurti akis į akį, nes siuntinio pakuotė buvo visiškai sumaitota ir purvina.
Modestas kreipėsi į pardavėjus ir siutinių tarnybą, pranešė apie sugadintą pakuotę. Abi įmonės iš pradžių problemą stūmė nuo savęs. Reikalai pajudėjo tik tuomet, kai Modestas nusprendė netylėti ir pranešti viešai apie savo problemą. Apie tai jis informavo abiejų įmonių vadovus. Šie labai greitai atsiprašė kliento ir lengvai išsprendė problemą. Modemas jau prijungtas ir veikia.
Šiaulietis sako, jog internetu pirko pirmą kartą. Jį pašiurpino tai, kad pagarba klientui parodoma tik tuomet, kai kreipiamasi į vyresnybę ar žiniasklaidą. Modestui pasirodė įtartinas siuntinių tarnybos darbas – juk pakuotę turėjo įteikti jam. Pakuotė turėjo būti nesugadinta. Įmonei neteikia garbės ir tai, kad informacijos apie jį, jo darbovietę ir kitų duomenų buvo ieškota tiesiog internete. Juk galėjo paskambinti.
„O jei būčiau pirkęs kompiuterį? Kas iš jo būtų likę?“ – klausia Modestas.
Prekyba internetu populiarėja
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) neturi duomenų apie elektroninės prekybos apimtis, tačiau didėjantis elektroninių parduotuvių ir interneto vartotojų skaičius sako, kad tokia prekyba populiarėja.
Į VVTAT 2009 metais dėl sutartinių įsipareigojimų, sudarius sutartis internetu, nevykdymo raštu kreipėsi beveik 20 pareiškėjų, o per 2010 metų tris ketvirčius – 24.
Dažnai interneto svetainėse ribotai informuojama apie pardavėją, paslaugos teikėją, pavyzdžiui, nenurodomas buveinės adresas. Todėl vartotojams neaišku, kur kreiptis dėl iškilusių problemų. Vartotojas turi teisę per septynias darbo dienas nuo daikto pristatymo dienos raštu kreiptis į pardavėją ir nutraukti pirkimo ir pardavimo sutartį bei susigrąžinti sumokėtus pinigus. Per šį terminą jis neprivalo nurodyti sutarties nutraukimo priežasties. Pardavėjas, nenurodydamas savo adreso, tyčia trukdo klientui nutraukti sutarti per nurodytą terminą.
Neretai verslo subjektai siekia grąžinti tik dalį sumokėtų pinigų, išskaičiuodami tam tikrą procentą ar fiksuotą sumą kaip baudą už sutarties nutraukimą. Per septynias dienas nutraukus sutartį pardavėjui draudžiama suvaržyti ar riboti pirkėją bet kokiais įsipareigojimais ar įmokomis.
Vartotojo teisės saugomos
Ar vartotojas, perkantis internetu, taip pat apsaugotas kaip ir tas, kuris perka parduotuvėse ir salonuose? Taip, tačiau iškyla daug problemų, kai užsisakoma prekė iš užsienio. Tuomet tenka gerai paskaičiuoti siuntimo išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnį dėl daiktų pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones, pardavėjas vartotojui privalo nurodyti pardavėjo duomenis, daikto ar paslaugos pagrindinės savybes, prekės pardavimo kainą įskaitant mokesčius, daikto pristatymo kainą, mokėjimo, pristatymo ar atlikimo tvarką.
Vartotojas, nutraukęs sutartį per septynias dienas, neprivalo nurodyti jokios sutarties nutraukimo priežasties, o jeigu vartotojui nebuvo pateikta visa reikiama informacija raštu, jis turi teisę atsisakyti sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo.
Pardavėjas, gavęs vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, privalo per 15 dienų atsiimti daiktą ir grąžinti pirkėjui už jį sumokėtus pinigus. Tačiau vartotojas negali atsisakyti sutarties, jeigu ji sudaryta dėl garso ar vaizdo kūrinių ir fonogramų bet kokiose vaizdo ar garso laikmenose, kompiuterinių programų tiekimo.
Daug firmų garantiniu laikotarpiu prašo išsaugoti įpakavimą. Tai retai būna nurodyta sutartyse. Ar reikia ją saugoti?
Teisės aktuose šiuo metu nėra reikalavimų kartu su preke pateikti ir jos originalią pakuotę. Jeigu garantiniame dokumente sąlyga dėl prekės pakuotės grąžinimo nėra nustatyta, pardavėjo reikalavimas ją grąžinti laikytinas nepagrįstu.
Jei pirkiniui suteikiama garantija, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus. Vartotojai, įsigiję nekokybišką prekę arba norėdami grąžinti kokybišką prekę, pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją, iš kurio įsigijo prekę internetu.
Keli patarimai vartotojams, perkantiems internetu:
1. Būkite atsargūs nurodydami savo kreditinės ar debetinės kortelės duomenis internetu. Visuomet išsiaiškinkite, ar įmonės interneto svetainė yra saugi.
2. Nerizikuokite pirkdami internetinėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adresą.
3. Atkreipkite dėmesį į dideles prekių siuntimo ir kitas „paslėptas“ išlaidas, pavyzdžiui, mokesčius ar kitas privalomas įmokas, ypač jei prekės yra siunčiamos iš užsienio.
4. Turėkite galvoje, kad prekių siuntimas iš užsienio gali užtrukti. Pasiteiraukite, kiek laiko tai užtruks, prireikus nurodykite pristatymo datą, iki kurios pageidaujate gauti užsakytas prekes.
5. Būtinai atsispausdinkite prekių užsakymo internetu dokumentą ir išsaugokite visas sąlygas bei taisykles, kurios nurodomos interneto svetainėje – jų gali prireikti kilus problemoms.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
