Modernios technologijos leidžia šaknis mūsų gyvenimuose. Dar vakar džiaugėmės gavę nusipirkti kilogramą Atlanto silkės arba virtos dešros, šiandien norėtume, kad prekės pačios ateitų į mūsų namus ir vis dažniau žvilgčiojame į elektroninių interneto parduotuvių siūlomus prekių katalogus...
Be abejo, tuo sukuriame erdvę įvairiems interneto sukčiams. Štai gal prieš pusantro mėnesio viena interneto krautuvė, susirinkusi patiklių žmonių pinigus, nepasivargino jiems išsiųsti geidžiamų prekių. Kitas atvejis: vienas šiaulietis, užsisakęs kaklaraištį, gavo jį suvyniotą į popierių, kokiame anais ir ne taip gerais laikais būdavo vyniojamos iš statinių ištrauktos silkės. Be to, kaklaraištis buvo suglamžytas – it iš gerklės ištrauktas... Taigi, kaip apsisaugoti nuo sukčių ir nesąžiningų prekeivių? Ką reikėtų žinoti susirengusiems pirkti elektroninėje krautuvėje?
Europos vartotojų dienos išvakarėse kalbiname verslininką Jurgį Gylį, žmogų, kuriam ne iš nuogirdų pažįstamos prekybos internete paslaptys.
– Dažnai visokios įtartinos firmos nenurodo laidinio ryšio telefonų numerių... Klausimas: ar fiksuoto ryšio telefono naudojimas priskirtinas prie internetinės parduotuvės patikimumo požymių?
– Sąlyginai – taip, tačiau šiais laikais telefono numerio migracija yra pakankamai lengva. Be to yra visokių techninių priemonių ir, esant suinteresuotumui, telefono numerį galima peradresuoti. Taigi fiksuoto ryšio telefono numeris – joks garantas. Žmonės nelabai suvokia telefono numeracijos ypatumų, todėl neretai elektroninių parduotuvių savininkai atsisako 700-ojo numerio, nes žmonės mano, kad juo skambinti kainuoja „labai brangiai“.
– Kuri tarnyba rūpinasi internetinių pirkimų skaidrumu?
– Tokia tarnyba egzistuoja, bet, kaip visuomet Lietuvoje, jos veiksnumu galima būtų abejoti. Yra tokia Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tarnyba, tačiau pastaruoju metu neteko girdėti, kad ji imtųsi konkrečių veiksmų... Aišku, teigti negalėčiau, todėl sakau, jog „girdėti neteko“... Buvo praeity mėginimų pasinaudoti mūsų prekiniu ženklu, sukuriant panašius logotipus. Mes reaguojame ir rezultatų pasiekiame visai kitokiomis priemonėmis: samdome advokatus ir pan. O iš minėtos tarnybos neteko sulaukti paramos ar veiksmų, operatyviai nukreiptų į problemos sprendimą.
– Kartais už prekes ar paslaugas internete reikalaujama įvesti kreditinės kortelės tipą ir numerį. Ar taip daryti saugu?
– Esama skirtingų atsiskaitymo sistemų. Pavyzdžiui, Lietuvoje klientas iš elektroninės parduotuvės nukreipiamas į savo sąskaitą banke per elektroninę bankininkystę. Kita sistema plačiai paplitusi Vakarų valstybėse, kada reikia įvesti kreditinės kortelės numerį ir atitinkamus kodus. Žmonės bijo, kad nebūtų nurašyti visi sąskaitoje esantys pinigai. Labai svarbu, kad interneto svetainė būtų saugi, t. y. turėtų saugumo sertifikatus. Naujo tipo naršyklėse toks adresas nusidažo žalia spalva. Reikia būtinai žiūrėti, kad mokant internetinis adresas nepasikeistų kitu, nesusijusiu su ta svetaine. Tai kvepia apgavyste... Ir nebūtinai kaltas virtualios parduotuvės savininkas. Gali būti, kad kažkas trečias prisijungė be jo žinios.
Kalbant apie kreditines korteles, bankas ir pardavėjas užtikrina duomenų saugumą. T. y., jeigu įvyksta apgavystė, bankas klientui pinigus grąžina, o po to išsireikalauja iš pardavėjo. Kiek tai tinka Lietuvai – sunku pasakyti, bet ne taip seniai užsienyje bankrutavus vienai aviakompanijai bankai grąžino pinigus bilietus pirkusiems internetu.
– Ar gali būti nepiniginiai atsiskaitymo už prekes ar paslaugas internete būdai?
– Yra dar internetiniai pinigai (webmoney) – ne už ilgo Lietuvoje atsiras bendrovė, kuri priiminės tokius pinigus. Iš kur jų gauti? Interneto pinigai gali būti dalijami nusipirkus prekių už tam tikrą sumą prekybos centruose ar pan. T. y., kaip dabar paplitę lipdukai.
Kiti virtualieji pinigai – vadinamasis „PayPal'as". Lietuvoje jų dar nėra, nes įstatymai, leidžiantys virtualius atsiskaitymus, priimti neseniai.
– Ką daryti tam, kuris pasinaudojęs interneto parduotuve gavo brokuotą arba vežant sugadintą prekę?
– Visais atvejai už nekokybišką prekę atsako pardavėjas. Perkant užsienyje galioja tos šalies taisyklės, kurioje parduotuvė registruota. Vis dėlto praktika rodo, kad perkant prekes iš kitų valstybių, pavyzdžiui, JAV, Kanados ar pan., esama tam tikros rizikos, nes paaiškėjus, kad prekė sugadinta, greičiausiai jūs garantija pasinaudoti nebegalėsite. Jei parduotuvė yra ne ES, nemaža tikimybė, jog jums dar teks susimokėti ir importo mokestį.
O jeigu, tarkime, prekė dingsta pakeliui pas pirkėją, nežinau, kaip užsienyje, bet Lietuvoje atsekti jos kelią nebūtų sunku.
– Ar daug pirkėjas moka už prekių pristatymą?
– Negaliu kalbėti už visas parduotuves, bet dažnai toji kaina įskaitoma į prekės vertę. Vis dėlto atkreipkite dėmesį į prekių siuntimo ir kitas paslėptas išlaidas. Kartais taikomi prekių atsiėmimo mokesčiai.
– Kokių dar galite duoti patarimų, kad pirkdamas interneto erdvėje žmogus neliktų apgautas?
– Nerizikuoti pirkti interneto elektroninėje parduotuvėje, kuri nepateikia savo juridinio asmens duomenų, buveinės adreso ir telefono, o nurodo tik elektroninio pašto adresą. Jei parduotuvės nežinote, paieškokite atsiliepimų, rekomendacijų ar nusiskundimų internete. Tam užteks interneto paieškos lauke įvesti parduotuvės pavadinimą.
Nepatartume pirkti, kai pardavėjas ne pristato prekes užsakyme nurodytu adresu, o siūlo susitikti ir atsiskaityti prekių perdavimo metu: galite likti ne tik be prekės bet ir be pinigų.
Atsiskaitymas tiesiogine elektronine bankininkyste, o taip pat galimybė pirkti lizingu yra parduotuvės patikimumo ženklas, nes bankai ir lizingo bendrovės tikrina partnerių patikimumą.
– Ar yra nustatyti prekių pristatymo terminai?
– Dažniausiai prekes pristato kurjerių tarnybos. Todėl pristatymas užtrunka bent 1–2 darbo dienas, net jei parduotuvė yra tame pačiame mieste.
Išsiaiškinkite, ar parduodamoms prekėms suteikiama garantija, ar elektroninė parduotuvė išrašo pirkimo dokumentus, sąskaitas–faktūras. (Būtinai reikalaukite šių dokumentų.)
Jei perkate iš užsienio arba jei Lietuvoje veikianti interneto parduotuvė parduoda užsienio tiekėjų prekes, siuntimas gali trukti dar ilgiau. Jei tokia informacija nėra aiškiai nurodyta, būtina pasiteirauti, kada užsakymas bus įvykdytas? Perkant iš užsienio reikia išsiaiškinti garantines sąlygas. Dažnai garantijos teikiamos tik toje šalyje, kur yra registruotas pardavėjas. Taip pat išsiaiškinkite muitus, mokesčius ar kitas privalomas įmokas.
Žinokite, kad užsienio parduotuvė negalės atsakyti į laišką, parašytą lietuvių kalba, o neretai ir kita kalba nei yra įprasta toje šalyje, kurioje veikia internetinė parduotuvė.
Atsispausdinkite prekių užsakymo internetu dokumentą ir išsaugokite visas sąlygas bei taisykles, kurios tik nurodomos interneto svetainėje – jų gali prireikti iškilus problemoms.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
