pienas

Pieno sektoriui susiduriant su problemomis, Vyriausybė svarsto galimybę nustatyti žemutines pieno supirkimo kainas. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, tokio sprendimo gali būti imamasi, jei ateinančią savaitę nepavyks pasirašyti susitarimo tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Tačiau užsimenama, kad toks sprendimas gali prieštarauti ES teisei: „Kol kas nesiruošiame imtis tų kraštutinių žingsnių, kurie prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Jau daugelį metų klestinti nelegali prekyba šviežiu pienu miestų miegamuosiuose rajonuose iki šiol nepažabota. Tačiau turguje legaliai pienu ir jo produktais prekiaujantys ūkininkai pastebi, kad ne pačius geriausius laikus išgyvenantys smulkūs pienininkai dar aktyviau pasitraukė į šešėlį. Sutikta kieme prekiaujanti ūkininkė nė nemėgina slapstytis nuo ją ir klientus gatvėje filmuojančių žurnalistų. Rodos, nesutrinka ir patys pirkėjai.

Konkurencijos taryba baigė pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir jo preliminarias išvadas skelbia viešai konsultacijai. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai analizavo visus keturis pieno sektoriaus lygius – žalio pieno gamybą, supirkimą, perdirbimą ir pieno produktų platinimą. Konkurencijos taryba atlikdama tyrimus siekia kuo didesnės naudos vartotojams.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymą, kuriuo nuo rugpjūčio bus reguliuojama pieno rinka. Tai BNS patvirtino prezidentės patarėja Skaitė Plaušinytė. Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pateiktas įstatymo projektas sukėlė nemažai prieštaravimų, tačiau po korekcijų birželio pabaigoje Seimas jį priėmė. V.Baltraitienė praėjusią savaitę BNS teigė, kad perdirbėjai tyčia nesudaro supirkimo sutarčių su kooperatyvais ir taip žlugdo pieno gamintojus.

 Pienas bėga į srutų duobę. Trisdešimt tonų baltojo Lietuvos aukso, šimtamečių tradicijų, sunkaus žemdirbio darbo... Kas negerai su mūsų valstybe ir su mumis, kad galime sau leisti žlugdyti tai, kas kuria pridėtinę vertę ne dienai, ne dviem, ne vieneriems metams? Kiekviena valstybė turi savo strategiją. Mūsų tikslas – išsaugoti Lietuvos kaimą, sukurti čia gyvenantiems žmonėms tokias gyvenimo sąlygas, kad apsimokėtų dirbti savo žemę, o ne skinti braškes už jūrų marių. Čia valstybės logika.

 Žemės ūkio ministerijos pasiūlytas žalio pieno pirkimą-pardavimą reguliuojantis įstatymas bus žalingas Lietuvos vartotojams ir įmonėms. Įstatymu draudžiama į Lietuvą įvežti žaliavinį pieną, kol nebus nupirktas visas pienas, pagamintas Lietuvoje. Taip Lietuvos įmonės bus priverstos pirkti brangesnę žaliavą, o tai ilgainiui reikš brangesnius pieno produktus vartotojams. Lietuvos pieno produktų gamintojams bus draudžiama į Lietuvos rinką tiekti produktus iš ne Lietuvoje pagaminto pieno.

 VL žurnalistas Albinas Čaplikas Pieno perdirbėjai dėl milijonų dūšią net velniui parduotų? Pieno perdirbimo įmonės paskleidė informaciją, kad jau surinko per 7 tūkstančius jų teisei pasinaudoti ES parama pritariančių pieno gamintojų parašų. Pieno perdirbimo įmonių vadovai ir savininkai sunerimo: artėja paraiškų teikimo ES paramai gauti laikas, o dar neaišku, ar į šią paramą įmonės galės pretenduoti.

 Brazilijai paskelbus, kad „Žemaitijos pienas“ pirmasis iš Lietuvos pienininkų gali eksportuoti sūrį į šią šalį, kitos bendrovės taip pat laukia Brazilijos rinkos atsivėrimo. Pasak Vilkyškių pieninės ir „Rokiškio sūrio“ atstovų, ši rinka yra patraukli. „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sako, kad bendrovė pati nebando patekti į Braziliją, tačiau stengiasi patekti į kitas šalis. „Mes irgi tai darome, bet ne Brazilijoje.

 Pieno supirkimo kainų ateitis kol kas miglota. Pasaulyje pieno gaminama mažiau, tad vasarą jis gali pabrangti, tačiau rinkos dalyviai kol kas to garantuoti negali, rašo „Verslo žinios“. „Pieno kainų ateitis kol kas miglota, tačiau matome, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų pradžia, pieno ES ir Naujojoje Zelandijoje pagaminama mažiau.

 Nuo balandžio 1-osios panaikinus kvotas pieno supirkėjai toliau bus registruojami, o duomenys iš jų apie supirktą pieną bus renkami, vadovaujantis Pieno supirkimo taisyklėmis. Tad superkamo pieno kiekiai toliau bus kontroliuojami.

Gražvyda Grigaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors nuo šiol Lietuvos pieno įmonės pieno produktus galės vežti į Argentiną, pieno perdirbėjai šia žinia pernelyg nesidžiaugia. Pasak jų, ši Pietų Amerikos valstybės rinka juos menkai domina dėl savo konkurencingumo. Kad Lietuvos įmonės galės vežti pieno produktus į Argentiną, oficialiai patvirtino Argentinos nacionalinės sveikatos ir maisto kokybės tarnyba.

„Gavome patvirtinimą, kad po derybų ir visų reikiamų dokumentų tvarkymo Argentina leidžia importuoti lietuviškus pieno produktus – tai dar vienas operatyvaus Vyriausybės, atsakingų institucijų, diplomatų darbo ir verslo laimėjimas. Šiuo metu Lietuvai tai itin aktualu, nes po Rusijos draudimo įvežti lietuvišką produkciją buvo būtina ieškoti naujų rinkų“, – sako Ministras Pirmininkas.

 Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė inicijuoja įstatymą, pagal kurį būtų reguliuojamos pieno supirkimo kainos, taip pat būtų draudžiama pardavinėti Lietuvoje pieno produktus, pagamintus ne iš lietuviško pieno, ir būtų reguliuojami antkainiai pieno produktams. Ar toks įstatymas gali būti priimtas Seime? Apie tai pokalbis su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene, Žemės ūkio rūmų pirmininku Andriejumi Stančiku ir Prekybos įmonių asociacijos vykdomuoju direktoriumi Laurynu Vilimu.

Žinių radijas Įregistruotas įstatymo projektas, kuriame numatomi pieno rinkos reguliavimo ir antkainių pokyčiai. Be kita ko, siūloma prekybininkams iki 10 proc. apriboti pieno produktų antkainį, taip pat reguliuoti pieno supirkimo kainas.

Pienas ir jo produktai vartojami nuo civilizacijos aušros, kai buvo prijaukinti pirmieji naminiai gyvūnai. Dar antikiniai filosofai jį vadino baltuoju krauju, gyvenimo sultimis. Ir nors šiandien pasigirsta balsų, nukreiptų prieš pieną, jo naudą mūsų organizmui nuginčyti sunku.

Konkurencijos taryba, šiuo metu atliekanti pernai pieno rinkos tyrimą, teigia, kad kainas pieno sektoriuje turi reguliuoti rinka, o bendrovėms reiškiami kaltinimai turi būti grindžiami konkrečiais įrodymais. „Privalome vadovautis aukščiausiais įrodinėjimo standartais, nes beveik kiekvienas Konkurencijos tarybos nutarimas yra skundžiamas teismams.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasigirsta pačių įvairiausių nuomonių apie pieną ir jo produktus. Sutrikusių vartotojų klausimų, nejaugi tikrai kasdien vartojamas pienas yra žalingas, sulaukia ir Žemės ūkio ministerija. Jos atstopvai pasidalyti turimomis žiniomis paprašė prof. habil. dr. Sigitos Urbienės, daugiau kaip 40 metų skyrusios pieno cheminių, biocheminių ir biologinių savybių tyrimams.

Žemės ūkio ministrė, susitikusi su perdirbėjais ir žemdirbiais, aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, nustatant pieno supirkimo kainų proporcijas ir kitus sutartinius aspektus. „Dabartinė situacija nėra gera, todėl ir norėtume padėti sureguliuoti santykius tarp gamintojų ir perdirbėjų, nepažeidžiant teisės aktų, kad jie būtų sąžiningi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerija ketina įstatymu sureguliuoti pieno supirkimo kainas. Ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad po Rusijos paskelbto embargo padėtis šalies žemės ūkyje vis dar yra sudėtinga, todėl norima parengti laikinąjį įstatymą ir sureguliuoti pieno supirkimo kainas.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje spalio mėnesį, palyginti su 2013-ųjų spaliu, sumažėjo 21,1 procento. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus smuko 18,7 proc., gyvulininkystės produktų supirkimo kainos sumenko 23,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 Pieno supirkimo kainos stabilizavosi, spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo per 7 proc. Už toną ūkininkams vidutiniškai buvo mokama 842 Lt. Rusijai paskelbus apie embargą, pieno supirkimo kainos krito, tačiau spalį stebimos augimo tendencijos. Dėl aukštesnių pieno sudėties rodiklių spalio mėn., palyginti su rugsėju, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo apie 7 proc. ir siekė 842 Lt už toną. Bazinių rodiklių pieno kaina per spalio mėn.

 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Juozas Steponavičius sakė, kad dėl nagų ligų viena melžiama karvė gali pridaryti iki 1 035 Lt nuostolių per metus. Sutvarko pats Pagėgių rajono ūkininkas Giedrius Ališkevičius prižiūri 170 gyvulių. Ūkininkas nėra baigęs veterinarijos mokslų, bet pats tvarko savo karvėms nagas.

 Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu nustatytas 2014 m. specialiosios paramos už pieną avansas – 22,26 Lt už toną. Tai yra 70 proc. nuo numatytosios išmokos (31,80 Lt). Avansai bus mokami iki lapkričio 30 d. Likusią paramos dalį numatoma pradėti mokėti nuo gruodžio 1 d. Ši parama mokama už 2013–2014 kvotos metais parduoto pieno toną. Didžioji paramos dalis bus išmokėta iki š. m. gruodžio 31 d. Paramą turėtų gauti apie 33 tūkst. pieno gamintojų.

Drastiškai sumažėjus pieno supirkimo kainoms dėl Rusijos embargo, ne visi pieno gamintojai panikuoja ir galvoja apie gyvulių pardavimą. Patys savo ūkių pieną perdirbantys ir realizuojantys ūkininkai sunkumų nepatiria. Taip LRT radijui teigia Molėtų rajono ūkininkas Artūras Arlauskas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, pieno gamintojai perdirbėjams yra priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos.

Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, pieno gamintojai po truputėlį pradėjo eksportuoti pieną į Baltarusiją, tačiau eksporto tempus stabdo vėluojantys atsiskaitymai, rašo „Lietuvos žinios“. „Tūkstantis tonų išvežta per kokias tris savaites. Tas procesas prasidėjo rugsėjo viduryje“, - dienraščiui „Lietuvos žinios“ ketvirtadienį sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir kooperatyvo „Pienas LT“ pajininkas Bronius Markauskas.

 Pieno supirkimo sutartyse, kurios galios spalį, jau fiksuojamos šiek tiek didesnės pieno supirkimo kainos nei buvo rugsėjį, rašo „Verslo žinios“. „Dabar kaip tik vyksta derybos su perdirbėjais ir jau kalbame apie kainų pakėlimą. Tai nebus šuolis, tačiau bent šiek tiek daugiau nei rugsėjį. Kilimas natūralus.

Kartais dėl pieno produktų vartojimo peršalimo ligos gali paūmėti, tačiau esama atvejų, kai pienas – vaistas. Taip sako šeimos gydytoja Rasa Stanislava Katkevičienė. LRT.lt portalo skaitytoja Vilma į redakciją kreipėsi norėdama sužinoti, ar gali peršalimo ligos paūmėti dėl pieno produktų vartojimo. „Teko girdėti, kad peršalus pieno produktai nerekomenduojami, nes sudaro tinkamą terpę mikrobams daugintis ir skatina didesnį gleivių išsiskyrimą“, – rašo Vilma.

Pieno supirkimo kaina Kelmės rajone pasiekė rekordą – 50 centų už kilogramą. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės rajono skyriaus pirmininko Romo Dociaus, ūkininkai, ieškodami išeities, mažina karvių bandas arba likviduoja ūkius. „Su žemdirbiais bendrauju kiekvieną dieną. Todėl puikiai žinau situaciją.

Žemės ūkio ministerija ketina užsakyti tyrimą, per kurį mokslininkai suskaičiuotų, kiek Lietuvoje kainuoja primelžti litrą pieno. Taip pat bus bandoma nustatyti, kokio dydžio yra šalies pieno sektorius. „Užsakysime tyrimą, kad mokslininkai galėtų suskaičiuoti, kiek realiai kainuoja primelžti litrą pieno. Nėra ir normalios analizės, kokio dydžio pieno sektorius, kiek jis sukuria darbo vietų, koks eksportas, jei skaičiuotume ne tik pagamintus produktus, bet ir, pavyzdžiui, transporto paslaugas.

Ekspertai nustatė, kad pieno perdirbėjai, smarkiai sumažinę pieno supirkimo kainas, ne tik kompensavo nuostolius dėl Rusijos embargo, bet ir uždirbo milijonus litų pelno. Pasiskundę dėl gresiančių milijardinių nuostolių, Rusijai paskelbus pieno produktų embargą, pieno perdirbėjai, regis, perlenkė lazdą. Po šoko atsipeikėję specialistai puolė skaičiuoti, tačiau prarastų milijardų nerado.

Pieno produktai artimiausiu metu turėtų atpigti apie 10 proc., „Žinių radijui“ antradienį sakė UAB „MAXIMA LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė:   „Yra tendencija, kad pieno produktai po truputėlį pinga. Konkrečiai esame gavę žinių dėl keičiamos kainodaros ir mažinamų kainų iš vieno iš didžiausių šalies pieno perdirbėjų - pieno produktai turėtų pigti. Kol kas kalbame apie tai, kad tam tikri pieno produktai, ypač geriamasis pienas, galėtų atpigti iki 10 proc.

Europos Komisijos organizuojamame Bendrojo žemės ūkio produktų rinkų organizavimo (gyvulininkystės produktų) komiteto posėdyje šiandien balsuota dėl sviesto ir lieso pieno miltelių (LPM) privataus saugojimo.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui pieno ir mėsos perdirbėjams, nukentėjusiems dėl Rusijos sankcijų, praradimus kompensuoti biudžeto lėšomis.   „Mes negalime teikti valstybės finansinės pagalbos iš savo biudžeto“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Anot premjero, jį nustebino tai, kad perdirbėjai, naudodamiesi Rusijos sankcijų pretekstu ketina mažinti pieno supirkimo kainas atbuline data.

 LRT radijas Premjeras Algirdas Butkevičius subarė pieno perdirbėjus, kurie vos Rusijai įvedus sankcijas sumažino supirkimo kainas pieno gamintojams. „Norėčiau kreiptis į pieno perdirbimo įmonių vadovus ir esu labai nepatenkintas, kada iš pat pirmos dienos, kada buvo įvestos Rusijos sankcijos, buvo nueita labai negražiu keliu – pieno gamintojams buvo ženkliai sumažintos kainos“, – teigė A. Butkevičius interviu LRT radijui.

Rekordiškai karšta rugpjūčio pradžia sutapo su kasmet rugpjūčio 1 – 7 dienomis minima Pasauline kūdikių maitinimo krūtimi savaite. Geriau už bet kokį agitavimą kūdikius maitinti krūtimi veikia žinojimas, kad maitinimas krūtimi yra sveikiausias ir natūraliausias vaikučio maitinimo būdas, o motinos pienas visada yra švarus, reikiamos temperatūros, paruoštas naudoti bet kada, kai tik kūdikis užsinori. Nėra jokios grėsmės, kad dėl karštos oro temperatūros kūdikio maistas suges.

 Virš Lietuvos banko elektroninis laikrodis skaičiuoja dienas ir valandas iki euro įvedimo Lietuvoje. Nemažai daliai gyventojų tai – atgalinis laikmatis iki augančių kainų. Vis dėlto šiandien eurais šalyje būtų galima apsipirkti net pigiau nei litais.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams atlikus patikrinimą, erkiniu encefalitu susirgusios keturių asmenų šeimos sodyboje Klaipėdos rajone, Utrių kaime, ši liga diagnozuota ir dviem ožkom. Įtariama, kad erkiniu encefalitu šeima galėjo užsikrėsti vartodama nevirintą, nepasterizuotą savo laikomų ožkų pieną ar jo produktus. Ožkos buvo ganomos pievelėje prie namų, todėl manoma, kad sodybos teritorijoje esančios erkės gali būti encefalito viruso nešiotojos.

Edgaras Savickas, LRT.lt Netikėtas pieno, mėsos ar kitų maisto produktų eksporto draudimas yra rizika, su kuria susidurti gali bet kuris Rusijoje savo prekes pardavinėjantis Lietuvos verslininkas. Tačiau įnoringoji Rytų kaimynė problemų sukelia ne tik lietuviams. Pavyzdžiui, Lenkija, šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros viceministrės Krystynos Gurbiel teigimu, nuolat baiminasi dėl obuolių.

Visame pasaulyje yra per 6 milijardus pieno ir pieno produktų vartotojų, daugiau nei 750 milijonų žmonių gyvena pieną ir pieno produkciją tiekiančiuose ūkiuose. Lietuvoje šių produktų vartojimas yra vienas didžiausių Europoje – per metus vienas žmogus vidutiniškai suvartoja apie 300 kilogramų pieno ir jo produktų.

 Vismantas Žuklevičius Nuo sausio mažėjanti pieno supirkimo kaina varo į neviltį pieno gamintojus. Jie jau pavargo nuo perdirbėjų diktato ir savivalės. Premjeras ramina, kad pieno supirkimo kaina jau artimiausiais mėnesiais turi pradėti didėti, tačiau jokių garantijų, kad taip ir atsitiks. O Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai teigia, kad pieno kainos svyravimas yra normalus dalykas.

Nuo savižudžiams skirtų tinklų aplink pastatus iki miestų-vaiduoklių – 25 keisčiausi dalykai šių dienų Kinijoje. Tęsinys 12. Įmonių vadovai už sukčiavimą gali būti nuteisti mirties bausme.     11. Kinijoje mirties bausme nuteisiama tiek daug žmonių, kad „Interviu prieš egzekuciją“ tapo populiaria televizijos laida.     10. Žinoma, kad turtuoliai Kinijoje pasisamdo antrininkus, kurie ne tik dalyvauja už juos teisme, bet ir atlieka paskirtas bausmes.

Ar žinojote, kad Tokijuje galima įsigyti žalios arklienos skonio ledų? Jūsų dėmesiui – 25 stebinantys faktai apie maistą. Tęsinys 12. Pienas, apelsinų sultys, kava ir kiti populiarūs produktai taip pat gali būti dirbtiniai arba bent jau jų sudėtis skiriasi nuo tos, kokia ji turėtų būti.   11. Žirneliai – vienas iš populiariausių picų įdarų Brazilijoje.   10. Jungtinėje Karalystėje bulvių traškučiai yra vienas iš nedaugelio apmokestintų maisto produktų.

Pieno perdirbėjai ragina ūkininkus pakentėti ir tikina, kad pieno supirkimo kainos po 2–3 mėnesių ar blogiausiu atveju po pusmečio tikrai pradės kilti. Albinas Čaplikas Šį pirmadienį premjeras prie diskusijų stalo susodino pieno gamintojų interesus ginančių organizacijų bei pieno perdirbimo įmonių atstovus aptarti susidariusios padėties nukritus pieno supirkimo kainoms. Abi pusės išsikalbėjo, nuleido garą, o konkrečius sprendimus bandys priimti artimiausiuose Pieno tarybos posėdžiuose.

Tarp mamų visąlaik aktualios diskusijos, nuo kada vaikui galima duoti karvės pieno. Šiuo klausimu nuomonės labai skiriasi. Vienos mamos pradeda jį duoti labai anksti, tvirtindamos, kad taip užaugo jos pačios ir jų tėvai. Kitos iš karto, kai jau nebeturi savo pieno, vaikučius ima maitinti mišiniais. Kas yra geriau? Teiraujamės gydytojos pediatrės Eugenijos Nazimovienės.

Susiklosčius palankioms aplinkybėms pasaulinėje pieno produktų rinkoje, praėję metai buvo sėkmingi tiek pieno gamintojams, tiek ir perdirbėjams. Šiandien žemdirbiams vis didesnį nerimą kelia mažėjančios pieno supirkimo kainos, kai, tuo tarpu, parduotuvėse pieno produktų kainos lieka nepakitusios. Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinko visos grandinės „nuo lauko iki prekystalio“ atstovai – pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai.

Vida Tavorienė Palankiomis pieno supirkimo kainomis pasidžiaugę ūkininkai vėl patyrė smūgį – pieno perdirbėjai jas sumažino iki 20 proc., o kai kam – dar daugiau. Kaip ir 2012 m., perdirbėjai už žaliavą mažiau moka kooperatyvams, kurie tiekia didelius pieno kiekius, o pavieniams ūkininkams jie prielankesni. Lietuvos pieno žaliavos kainos šokinėja lyg amerikietiškais kalneliais – tai staiga pakyla, tai sminga žemyn. Tačiau nei perdirbėjai, nei prekybininkai vartotojų taip vėžinti nenori.

Parodos ,,AgroBalt 2014” atidarymo išvakarėse, balandžio 2 d., žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius susitiko su Gruzijos žemės ūkio viceministru Davidu Galegašviliu (David Galegashvili) aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo galimybių ir perspektyvų. Svečias atkreipė dėmesį, kad Gruzija birželio mėn. planuoja pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, tad jai labai pravers Lietuvos patirtis, kad kelyje į Europą galėtų išvengti klaidų, kurias padarė Lietuva.

 Didžiausio šalyje ekologinio pieno ūkio savininkai, dešimt metų rinkai tiekę ekologišką pieną, šiemet atsisakė tokios gamybos. Kas pastūmėjo keisti ilgai puoselėto ekologinio ūkio kryptį? „Morališkai jaučiamės nekaip, tačiau sąlygos ekologinei gamybai nėra palankios“, – atsiduso Vytautas Stankevičius, kartu su žmona Vaidute jos tėviškėje, Biržų rajono Parovėjos krašte, nuo ledynmečio išlikusiame riedulyne, nuo nulio sukūręs modernų ūkį.

Pasaulį apėmė liguista interneto mada – gėrimo žaidimas „Neknominate“. Žaidimo esmė – kuo greičiau ir kuo originaliau išgerti puslitrį alkoholio ir, tai nufilmavus, vaizdo įrašą paskelbti internete. Filmuko herojus meta iššūkį savo draugams, o šie turi per 24 valandas jį pranokti. Pasibaisėjęs tokiu žaidimu aktyvus 23-ejų šiaulietis Richardas Šopa nusprendė pabandyti „virusą“ sustabdyti.