Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, pieno gamintojai perdirbėjams yra priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos. Tendencijoms nekintant, kai kurie ūkininkai turės mažinti bandas.
„Pieno perdirbėjai sako, kad pieno supirkimo kainų kilimo iki balandžio nebus. Jei sutartyje nurodoma kaina ūkininko netenkina, jis pieno neperka. Ūkininkus priverčia pasirašyti ir tokia kaina parduoti pieną. Jei žiemą kai kurios bendrovės mokėjo iki 1,25 Lt, šiandieną kooperatyvas gauna 0,65 Lt. Palyginti su praeitais metais, pieno gamintojai dėl Rusijos embargo patyrė 180 mln. litų nuostolį. Kaip galima išgyventi? Turbūt teks mažinti bandas“, – kalba J. Vilionis.
Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkui nerimą kelia ir po Naujųjų Europos Sąjungoje (ES) naikinamos pieno kvotos. J. Vilionio teigimu, šalys, kuriose egzistuoja dideli pieno ūkiai, galintys gaminti daug perteklinės produkcijos, po kvotos panaikinimo ja užtvindys Lietuvos rinką, tad vietiniai ūkininkai bus išstumti iš rinkos. Molėtų rajono 30 karvių bandos savininkas Artūras Arlauskas pažymi, kad ūkininkų, kurie savo pieno produkciją perdirba ir realizuoja patys, kainų kritimas dėl Rusijos embargo nepaveikė.
„Sunkumų dėl pieno supirkimo kainų nepatiriame. Jau 25 metus nesusiduriame su pieno perdirbėjais. Viską perdirbame patys ir realizuojame turguje, – pasakoja ūkininkas. – Perdirbėjai aiškina, esą jie neturi rinkų. Tačiau, jei jie neturėtų rinkų, jie nepirktų pieno. Rusų nepirkimas – tik muilo burbulo pūtimas. Perdirbėjai turi tiek rezervo, kad jie gali dar pusės tų ūkininkų atsisakyti ir vis tiek išgyventų. Žinoma, tuomet milijonų pelno nesusikrautų, bet išgyvent – išgyventų.“
A. Arlausko teigimu, jei produktas geras, rinka jam visada atsiras, o lietuviško pieno kokybė yra viena geriausių.
