Konkurencijos taryba atlikdama tyrimus siekia kuo didesnės naudos vartotojams. Vartotojų nauda paprastai yra didžiausia, kai visuose prekės gamybos ir platinimo lygiuose vyksta veiksminga konkurencija tarp efektyviai veikiančių ūkio subjektų.
Preliminarios rinkos tyrimo išvados rodo, kad pieno gamintojų efektyvumą galėtų paskatinti jų derybinės galios didinimas, o tam reikia padidinti parduodamo pieno kiekius. Veiksmingiausias būdas padidinti pieno kiekius – burtis į stambius kooperatyvus arba gamintojų organizacijas ir taip užsitikrinti ilgalaikes sutartis, sustiprinti pieno gamintojų atsparumą rinkos svyravimams bei padidinti eksporto galimybes.
Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė, kad net 74 proc. visų Lietuvos pieno gamintojų, parduodančių pieną perdirbti ar tiesiogiai vartoti, yra itin maži ūkiai, laikantys 1-5 melžiamas karves, o beveik trečdalis šiuo metu Lietuvoje veikiančių kooperatyvų turi penkis ir mažiau narių.
„Rinkos tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad vidutinės kooperatyvams taikomos pieno supirkimo kainos viršija ūkininkams ir šeimos ūkiams taikomas kainas, pirmiausiai – dėl didesnių kooperatyvų disponuojamų žalio pieno kiekių. Tai, kad žalias pienas iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių kartais yra perkamas brangiau nei iš kooperatyvų, lemia pieno kiekis, jo kokybė, o taip pat tiekėjų lojalumas bei tiekimo pastovumas.“ – pažymi Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.
Konkurencijos taryba primena, kad jau nuo 2012 m. Europos Sąjungoje galiojantis Pieno paketas suteikia išimtis pieno gamintojams ir supirkėjams: jie gali burtis į gamintojų organizacijas ir kolektyviai derėtis dėl kainų bendram žalio pieno kiekiui, nepažeisdami Konkurencijos įstatymo. Nuo 2012 m. galiojančiomis išimtimis kolektyviai derėtis dėl kainų ir taip sustiprinti derybines galias Lietuvos pieno rinkos dalyviai dar nepasinaudojo, dažniausiai savo sprendimą veikti pavieniui motyvuodami tuo, kad sunku suderinti skirtingus interesus.
„Suprantame pieno gamintojų nerimą, tačiau pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkai, nepaisant didelio jų skaičiaus bei skirtingų interesų, sugebėjo apsijungti į tris gamintojų organizacijas.“ – pabrėžia Šarūnas Keserauskas.
Konkurencijos tarybos ekspertai taip pat tyrė priežastis, kodėl žalio pieno kainos sumažėjo daugiau nei pieno produktų kainos, ir nustatė, kad žalio pieno dalis visoje pieno produkto kainos struktūroje užima apie 50 proc. Tai reiškia, kad, sumažėjus žaliavos kainai, negalima tikėtis vienodo procentinio pieno produkto kainos sumažėjimo, kadangi perdirbėjai susiduria ne tik su žaliavos pirkimo, bet ir su kitais, dažnai ilgalaikiais, veiklos kaštais. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai taip pat išanalizavo 2012-2015 m. žalio pieno supirkimo kainų tendencijas ir nustatė, kad Lietuvos žalio pieno supirkimo kainos iš esmės atitinka pasaulines pieno produktų kainų tendencijas.
Didelė dalis Konkurencijos tarybos apklaustų pieno gamintojų neatsakė į klausimą, kokios problemos be mažų pieno supirkimo kainų, šiuo metu egzistuoja pieno ir pieno produktų sektoriuje. Tiesa, visi Konkurencijos tarybos tyrime dalyvavę rinkos dalyviai išsakė pageidavimą pasirašyti ilgesnės trukmės sutartis.
