Sutvarko pats
Pagėgių rajono ūkininkas Giedrius Ališkevičius prižiūri 170 gyvulių. Ūkininkas nėra baigęs veterinarijos mokslų, bet pats tvarko savo karvėms nagas. „Kai tik karvės pradeda šlubuoti, sunkiai eina, duoda mažiau pieno, iš karto jas apžiūriu ir, jei reikia, žirklėmis ir drožtukais sutvarkau nagas“, – sakė G.Ališkevičius. Pasak ūkininko, nagas gyvuliams jis tvarko vieną kartą per metus – pavasarį. Žiemą sunkiau pastebėti gyvulių negalavimus, tačiau pavasarį, išginus karves į laukus, matyti visos bėdos. Nagų ligų ūkyje išvengiama. „Daugiausia dėmesio skiriu 20 karvių, kurios patiria daugiausia sveikatos sutrikimų. Pavasarį sutvarkęs nagas, jokių rūpesčių su gyvuliais neturiu visus metus“, – pasakojo ūkininkas. Pasak G.Ališkevičiaus, pats tvarkydamas gyvuliams nagas jis sutaupo ir pinigų. „Specialistui, atliekančiam šį darbą, už gyvulį reikėtų sumokėti 40 Lt. O dabar viską sutvarkau pats, pasirūpinu ir brolių laikomais gyvuliais“, – sakė ūkininkas.
Radviliškio rajono ūkininkė Virginija Baltrūnienė laiko 46 melžiamas karves, kurioms nagas tvarko veterinarijos gydytojas. „Nagas tvarkome du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. Šiuo metu beveik visų gyvulių nagos jau sutvarkytos. Dažniausiai „remontuojam“ tas karves, kurios turi bėdų“, – sakė ūkininkė. Pasak V.Baltrūnienės, gyvulių nagų tvarkymas kainuoja nepigiai, tačiau šį darbą verta atlikti. „Ūkininkai pasakoja patiriantys daugiau problemų su užsienietiškų karvių nagomis. Tačiau pirmus metus jas sutvarkę, vėliau turi mažiau rūpesčių“, – pridūrė V.Baltrūnienė.
Geriems specialistams mokėti negaila
Ukmergės rajono pieno ūkio savininkas Sigitas Razvadauskas sakė, kad karvių nagų priežiūrą jis patiki specialistams iš Latvijos. „Nagas karvėms pradėjome tvarkyti prieš 8 metus. Tada Lietuvoje šios srities specialistų nebuvo, todėl darbininką teko kviestis iš kaimyninės šalies. Jis pas mane dirba iki šio“, – džiaugėsi S.Razvadauskas. Ūkininkas sakė, kad latviams už paslaugas tenka mokėti brangiau nei Lietuvos specialistams. Tačiau gero darbininko jis keisti neketina, nes nenori rizikuoti. „Sutvarkytomis nagomis gyvuliai jaučiasi labai gerai, tad neturiu jokių rūpesčių. Esu įsitikinęs, kad šiuos darbus turi atlikti tikri savo srities specialistai, o ne norintieji tik pasipelnyti“, – pabrėžė S.Razvadauskas. Pasak ūkininko, nagos gyvuliams tvarkomos du kartus per metus, tačiau produktyvių bandų gyvuliams nagas vertėtų tvarkyti 3 kartus. „Atsimenu laikus, kai mano tėvai karvių nagų neprižiūrėjo, tačiau ir karvės duodavo tik 10–15 litrų pieno per dieną“, – mena ūkininkas.
S.Razvadauskas teigė, kad pastaruoju metu nagų tvarkymas yra neišvengiamas. Kartais nagas reikia tvarkyti ne visoms karvėms, tačiau bandoje būna apie 50 proc. gyvulių, kuriems pagalba būtina. Ūkininkas pastebi, kada nagos nuaugusios. Tada gyvulys nepatogiai stovi, trepsi, mažiau ėda, daugiau guli ir duoda pieno mažiau. „Puikiai atsimenu tą dieną, kai gyvuliams pirmą kartą sutvarkė nagas. Aš svarsčiau, kad galbūt per brangiai sumokėjau už paslaugą. Tačiau vėliau pastebėjau, kad karvės pradėjo duoti daugiau pieno, nes ėmė daugiau ėsti“, – pasakojo S.Razvadauskas.
Delsti negalima
J.Steponavičius sakė, kad melžiamos karvės, kurių nagos nesutvarkytos, ne tik duoda mažiau pieno, bet ir prastėja jų vaisingumo rodikliai, didėja mastitų rizika. „Susirgusius gyvulius tenka gydyti, apšlubusias karves brokuoti. Gyvulių nagas reikia tvarkyti mažiausiai 2–3 kartus per metus. Jei karvės aukšto produktyvumo, rekomenduojama tvarkyti 4 kartus per metus“, – pasakojo LŽŪKT gyvulininkystės specialistas. J.Steponavičius sakė, kad gyvulininkystės specialistai ne tik konsultuoja ūkininkus, kaip išvengti karvių nagų ligų, bet ir teikia paslaugas – tvarko nagas. „Atsiradus pado opoms, kad karvės galėtų geriau vaikščioti, rekomenduojama prie sveikų nagelių klijuoti ortopedinius padelius, kurie gali būti mediniai arba guminiai“, – patarė J.Steponavičius.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas dr. Arūnas Rutkauskas sakė, kad, gyvuliams susirgus nagų ligomis (dermatitu, Mortellaro liga ar kt.), rekomenduojama jiems daryti voneles. „Pigiausi preparatai – formalinas ir vario sulfatas. Tačiau ūkininkai gali pasirinkti ir kitų preparatų“, – sakė mokslininkas. Ūkininkai turėtų atminti, kad raginis nagų audinys gerai susidaro tik tada, kai gyvuliams duodamas biotinas. Nevertėtų pamiršti ir genetinių dalykų. „Tiesą sakant, gyvuliams visos minėtos priemonės nepadės, jei jie bus laikomi drėgnuose tvartuose, kuriuose yra susikaupę daug skysto mėšlo. Ūkininkai gali išvengti karvių nagų ligų, jei iš anksto imsis šalinti jų atsiradimo priežastis“, – paaiškino dr. A.Rutkauskas.
Jolita Žurauskienė
