pienas

  Maždaug 150 Lietuvos ir kitų Europos šalių pieno gamintojų, pirmadienį Briuselyje protestuodami prieš intervencinių pieno miltų pardavimą rinkoje, šalia Europos Sąjungos Tarybos pastato išpylė apie 5 tonas traktoriais atsivežtų pieno miltų.   „Yra atvažiavę maždaug 6-7 traktoriai, kurie išpils pieno miltų prie Tarybos pastato, kur dabar vyksta posėdis.

Sveikuolė Akvilė dieną pradeda stikline balto pieno, tik ne karvės, o migdolų. Mergina sako karvės pieno produktų nevartojanti jau metus. Sūrius, sūrelius ir jogurtą mėgusi pašnekovė tikina radusi, kuo pakeisti.

Sostinės Kalvarijų turguje pienu bei pieno produktais prekiaujantys pardavėjai tikina, kad smulkių ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių produkcija turguose kol kas nebrangs. „Produktų kaina turguje – lemiamas pirkėjų pasirinkimo veiksnys. Priešingai negu įprastose parduotuvėse, turguje dėl kainos galima derėtis. Todėl pirkėjai tikisi, kad turguje jie įsigis ir kokybišką, ir pigesnį produktą. To paties tikimasi ir perkant pieno produktus.

Akylesni pirkėjai jau pastebi parduotuvių lentynose padidėjusias pieno produktų kainas: sviesto, varškės, sūrio ir jogurto. Vidutiniškai pieno produktai jau pabrango dešimtadaliu, tačiau ar kainos į viršų nekops dar labiau? Ženklų apie pieno brangimą prekybininkai sako sulaukę jau rugsėjį, tačiau kainos tąkart nebuvo didinamos. Kai kurie pieno produktai pradėjo brangti prieš porą savaičių. Prekybininkai tikina jau dabar iš visų tiekėjų sulaukę prašymų branginti produkciją.

Pieno gamintojai ir perdirbėjai sutaria, jog pastaruosius kelis mėnesius besitęsiantis kainų augimas po truputį slopsta, tačiau gruodį pieno supirkimo kainos Lietuvoje dar turėtų truputėlį augti. „Faktiškai pieno supirkimo kainos dabar stabilizavosi. Naujojoje Zelandijoje dabar kainos kilo dėl geologinių ir geografinių priežasčių. Didelės liūtys ir žemės drebėjimai, o dėl to sumažėjo pieno gamyba ir padidėjo produktų kainos ten. Europoje kainos dabar yra stabilios.

Rusijos ir Lichtenšteino bendrovės „Eksimeta“ valdomos pieno perdirbimo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius „Verslo žinioms“ tvirtina, kad pieno rinkos atsigavimas priklausys nuo naftos kainos bei pieno gamybos mažėjimo Europos pietų šalyse ir Naujojoje Zelandijoje. Jo nuomone, dabar itin svarbu, kad augtų naftos kaina, nuo kurios smarkiai priklauso dalies daug produktų importuojančių valstybių pajėgumas.

Europos Komisijai šią vasarą Lietuvos pieno gamintojams skyrus 13,3 mln. eurų paramos, Vyriausybė ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms skirs dar tiek pat. Iš viso šiemet jiems bus išdalyta 26,6 mln. eurų. Parama skirta stabilizuoti padėtį šalies pieno sektoriuje, sušvelninti pieno gamintojų nuostolius dėl Rusijos pieno produktų embargo, kvotų panaikinimo ir išaugusios pasaulio pieno gamybos, pranešė Finansų ministerija. Ministerijos atstovė Teresė Staniulytė BNS pranešė, kad 7 mln.

Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas sprendimą su trauktis iš biržos priėmė neturėdamas teisės balsuoti bendrovės akcininkų susirinkime, teigia Investuotojų asociacija. Trečiadienį A.Pažemeckas pranešė, kad kartu su susijusiais asmenimis valdo 66,74 proc. „Žemaitijos pieno“ balsų, taip pat kad įstatyme numatytos ribos kirstos 2008-2010 metais.

Medikams prabilus apie tai, kad pienas tinka tik kūdikiams, o suaugusiems dažniau yra žalingas nei naudingas, pienininkai skuba tokias kalbas neigti. Pieno naudą jie įrodinėja asmeninėmis patirtimis, pasakojimais. Ūkininkų pora iš Žemaitijos taip pat sugalvojo į savo ūkį įsileisti visus, kas nori pamatyti kaip gimsta pieno produktai ir kodėl gerti pieną ar valgyti jo produktus sveika. Vyras ir žmona laiko karves. Iš jų pieno ir gamina sūrius. Jie piktinasi kalbomis apie pieno žalą.

  Vienos didžiausių pieno perdirbėjų šalyje „Rokiškio sūrio“ pienas išsiliejo į aplinką. Aplinkosaugininkai stebi, kaip pienas paveiks žuvų išteklius Vabalos upėje.   Aplinkos ministerija pranešė, kad Vabalninko miestelio apvažiavimo kelyje „Rokiškio sūrio“ pienovežis, vengdamas susidūrimo su miškovežiu, nuvirto ant šono, o į melioracijos griovį išsiliejo 11 tonų pieno. Maždaug 3 tonas jo pavyko išsiurbti, o likusios 8 tonos liko griovyje.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje praėjusį mėnesį buvo 18,6 proc. mažesnė nei pernai gegužę - 182,4 euro už toną, pranešė Latvijos centrinė pieninių sąjunga. Per mėnesį (gegužę, palyginti su balandžiu) pieno supirkimo kainos Latvijoje nukrito vidutiniškai 1,3 procento. Pranešime pieno supirkimo apimtys nenurodytos. Ši organizacija vienija 13 pieno perdirbimo įmonių bei keturis jų partnerius, realizuojančių apie keturis penktadalius šalyje perdirbamų pieno produktų.

 Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) nustatė, kaip pieno perdirbėjai klastoja produkciją, siekdami sumažinti jos savikainą ir pasididinti pelnus. „Rosselchoznadzor“ išsiaiškino, jog geriamas pienas ne tik atskiedžiamas vandeniu, bet ir į jį įmaišoma krakmolo, kreidos, muilo, sodos, boro ar salicilo rūgščių ar net gipso. Žinybos pranešime teigiama, jog grietinė dažniausiai atskiedžiama vandeniu, kefyru, liesa varške arba augaliniais riebalais, sojos baltymais, krakmolu.

Pasirodo, kad ledais ar saldžiais varškės sūreliais bei garuojančio pieno stikline kas trečias Lietuvos gyventojas negali mėgautis be pasekmių. Tyrimas parodė, kad net trisdešimt procentų šalies gyventojų netoleruoja pieno cukraus – laktozės. Medikai sako, kad nekreipiant dėmesio į organizmo signalus – pilvo pūtimą, galvos skausmus, pykinimą išgėrus pieno, gali sutrikti net ir širdies veikla. Tad netoleruojantys laktozės turėtų suskubti į poliklinikas. Medikai siūlo atlikti eksperimentą.

Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį Briuselyje planuoja susitikti su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jean'u Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu). Su EK vadovu Lietuvos vyriausybės vadovas aptars kritinę šalies situaciją pieno sektoriuje bei kels Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimą, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. „Kalbant apie pieno sektorių, Lietuva nukentėjo labiausiai. Nes mūsų pienininkystės sektorius smarkiai orientuotas į eksportą, daugiau nei 50 proc.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai perdirbėjams leidus birželį iki 14 proc. mažinti pieno supirkimo kainas, tuo nepatenkinti pieno rinkos krizę išgyvenantys gamintojai sako, tai reiškia jų padėties tolesnį blogėjimą. Tuo metu perdirbėjai sako, jog nuo birželio pieno supirkimo kainos gali kiek stabilizuotis, nors rinkos atsigavimo ženklų kol kas nėra.

Kooperatyvas „Pienas LT“, baigiantis įrengti pieno perdirbimo gamyklą Kaune, šiais metais tikisi dirbti pelningai, o gamyklos veikla finansiniams rezultatams apčiuopiamos įtakos turės 2017 metais, sako kooperatyvo vadovas. Naglis Narauskas mano, kad perdirbėjams kooperatyvui už pieną mokant mažiau nei didiesiems gamintojams, tai yra jėgos demonstravimas ir siekimas, kad pieno gamintojai nesikooperuotų. „Tikrai turėtume būti pelningi šiais metais.

Mūsų maisto pramonė ganėtinai orientuota į eksportą. Manau, šiandien apskritai negalime įsivaizduoti šalies be eksporto, „Žinių radijui“ sakė Klaipėdos universiteto Ekonomikos katedros vedėjas Vytautas Juščius.   „Turbūt netgi 25 proc. maisto pramonėje sudaro eksportas. Tarptautinė prekyba pirmiausiai leidžia išnaudoti kiekvieno gamintojo konkurencinius pranašumus“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo V. Juščius.

Po kelerius metus trukusių derybų Kinija patvirtino dokumentus, kurie leis į šią šalį eksportuoti lietuviškus pieno produktus, sako premjeras. Veterinarijos tarnybos vadovas sako, kad pieno perdirbėjai jau gali gabenti produkciją į Kiniją.

Kritus pieno supirkimo kainoms ir gamintojų pajamoms, Žemės ūkio ministerija gegužės pradžioje pradės mokėti 18 mln. eurų ūkininkams už jų laikomas karves. 18 mln. eurų parama bus pradėta mokėti gegužės 5 dieną - gamintojai gaus 78,23 eurus už pieninę karvę, o kooperatyvo nariai - 10 proc. daugiau - 86,05 euro, pranešė ministerija. Paramą gaus tik registruoti ūkininkai, kurie nuo 2015 metų gruodžio iki šių metų sausio-vasario pardavinėjo žaliavinį pieną.

Oksana Pikul-Jasaitienė dainininkės statusą iškeitė į rimtesnį, svarbesnį ir malonesnį darbą. Ji tapo mama iš didžiosios „M“, nes nepabijo karjeros, žvaigždės gyvenimo išmainyti į dažnai miego trūkstančią kasdienybę. Ji taip pat drąsiai keliavo kartu su vyru Simu Jasaičiu į saulėtąją Siciliją, nes, kaip Oksana dažnai pamini šiame jautriame, gražiame ir moteriškame interviu, šeima – didžiausia vertybė ir svarbiausias gyvenimo tikslas.

Prieš valdžios neveiksnumą protestuojančius ūkininkus mėginama sukiršinti skubotais, neapgalvotais ir akivaizdžiai niekam naudos neduosiančiais sprendimais. Naktinė reforma pieno grandinės reguliavimo srityje įnešė sumaišties ir supriešino ūkininkus.

Siekdama atkreipti dėmesį į pienininkų problemas, Lietuvos pieno gamintojų asociacija trečiadienį Vilniaus centre surengė protesto akciją. Pasak jos organizatorių, jei nepavyks išspręsti problemų taikiai, ateityje gali būti blokuojami keliai.   Demonstraciją žemdirbiai trečiadienio ryte pradėjo nuo Seimo, kur, policijos duomenimis, susirinko apie pusantro tūkstančio žmonių. Į protesto akciją automobilio priekaboje atgabenti karvės griaučiai, dalis piketuotojų buvo persirengę karvėmis.

Norint atkreipti dėmesį, jog pieno sektoriui reikalinga skubi finansinė pagalba, Lietuvos pieno gamintojų asociacija trečiadienį Vilniuje rengia piketą. Kol kas neaišku, ar piketo dalyviai atveš ir karvių, kaip žadėjo anksčiau. Vilniaus mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas BNS pranešė, jog savivaldybė išdavė leidimą piketuoti žmonėms. Anot jo, piketo organizatoriai nepateikė oficialaus prašymo leisti į miestą atvežti karvių, tačiau žodžiu užsiminė apie tokią galimybę.

Seimo priimtas įstatymas dėl pienų kainų reguliavimo – neįgyvendinamas, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Kiek žinau, duotas pavedimas pačiai Vyriausybei nustatinėti kainas. Tai jis yra neįgyvendinamas“, – antradienį LRT laidai „Dėmesio centre“ sakė Vyriausybės vadovas. „Mes teisiškai to negalime padaryti. Neįsivaizduoju, kokiais teisės aktais remiantis, mes tą galėtume padaryti“, – kalbėjo jis.

Situacija pieno rinkoje vėl verčia mus, ūkininkus, imtis radikalių kolektyvinio veikimo priemonių. Vieningai nusprendėme kovo 30-ąją surengti masinę protesto akciją Vilniuje. Kaip prieš kelias savaites tai padarė mokytojai, mes norime pademonstruoti, kad antrus metus vis gilėjanti pieno sektoriaus krizė jau kelia grėsmę valstybės savarankiškumui. Jei tik maistą laikome strategiškai svarbia preke.

 Panevėžio turguje žmonės už šviežio pieno litrą moka 60 euro centų. Ūkininkai sako, kad tai nemenkas laimikis, mat kitu atveju už pieną gautų grašius. Pieno gamintojai pripažįsta, kad į turgų jiems tenka traukti ne iš gero gyvenimo.   „Reikalingi pinigai bankams, o vien iš ūkio surinkti pinigų per mažai, nes ir mokesčiai labai dideli, žmonėms atlyginimus reikia surinkti, o pieno kaina krenta”, - pasakoja ūkininkė Jogilija Abramavičienė.

 Netrukus tik ką kūdikio susilaukusios mamytės galės ramiau atsikvėpti. Nebereikės sukti galvos, ar užtenka jų mažyliui medžiagų, gaunamų iš jų pieno. Santariškių vaikų ligoninė gavo dovanų aparatą, kuris analizuos mamos piene esančias maisto medžiagas. Tokio analizatoriaus, kaip sako specialistai, labiausiai reikia anksčiau laiko gimusiems mažyliams - neišnešiotukams. Dažniausiai jiems trūksta medžiagų vejantis bendraamžius, ir jie auga lėčiau nei gimusieji laiku.

 Pienas – skanus ir naudingas produktas. Ar žinojote, kad pagardinus jį prieskoniais galima išspręsti ne vieną sveikatos problemą?   Nuo nemigos rekomenduojama gerti pieną su gvazdikėliais ir kvapiaisiais pipirais – jis padės nusiraminti ir atsipalaiduoti. Gvazdikėliai – labai stiprus antiseptikas, ypač naudingas tada, kai lauke drėgna ir šalta.   Nuo depresijos padės pienas su kardamonu ir pankoliais.

Prienų rajone erkinio encefalito protrūkis. Reanimacijoje atsidūrė du žmonės, viena moteris paguldyta į infekcinių ligų skyrių ir dar kita stebima poliklinikoje. Visą keturių asmenų šeimą erkinis encefalitas pakirto po to, kai šie gėrė šviežią nekaitintą ožkų pieną. „Šiemet yra visa šeima, kur serga yra visi trys žmonės. Man atrodo, kad dar bus ir ketvirtas žmogus, nes jau kreipėsi į polikliniką. Ir jie visi yra užsikrėtę, vartodami ožkos pieną. Praktiškai gana sunki eiga yra.

 Antradienį prie Seimo mitingavę ūkininkai reikalavo valdžios didinti žaliavinio pieno supirkimo kainas, kurios, anot jų, yra keliskart mažesnės nei Vakarų Europoje. Mitingą, kuriame dalyvavo apie 100 žmonių, surengė kaimo bendruomenė „Prie Raudonės pilies“. „Šiandien pieno kainos žemdirbiams yra aktualiausios. Žmonės melžia karves už dyką, dirba darbą, bet negauna pinigų. Supirkimo kaina yra pati žemiausia Europoje. Tas Rusijos embargas, kur pasakojama, kad jis kaltas, tai yra netiesa.

Pieno produktų vartojimas - viešojoje erdvėje daug diskusijų sukelianti tema. Vartoti ar vengti? Kiek stiklinių pieno išgerti per dieną – sveika? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos sporto universiteto mitybos specialistas Artūras Sujeta. „Labai dažnai sportuojantys ir nesportuojantys žmonės klausia, kada reikėtų vartoti varškę ir kada reikėtų gerti pieną. Iš tiesų, jeigu jūs toleruojate laktozę, kuri yra pieno produktuose, tuomet pieną galima vartoti praktiškai bet kuriuo paros metu.

Pienininkai praranda Lietuvos parduotuvių lentynas – čia daugėja produkcijos iš kaimyninės Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos. Tuo tarpu gyventojai sentimentus jaučia lietuviškam pienui, varškei ar sūriui. Pasak prekybininkų, pirkėjai moja ranka į lietuviškus pieno gaminius tik tuomet, kai šie būna ženkliai brangesni už importinius. Lietuviai renkasi kokybę, o ne kiekybę.

Internete galima rasti skelbimų, kuriuose parduodamas toks mamos pienas. Klaipėdos rajone gyvenanti ir savo pieną parduodanti moteris sako, kad yra sveika, geria žuvų taukus, tad jos pienas tiks bet kuriam mažyliui. Visgi, prieš kameras savo pienu prekiauti sugalvojusi moteris kalbėti nedrįso. O štai Kauno klinikose naujagimių skyriuje tokio pieno pilni šaldikliai. Tiesa, jis ne pardavimui. Čia ką tik pagimdžiusios moterys laiko savo pieną per anksti gimusiems ar sergantiems kūdikiams.

Lietuvos pienininkams Europos Komisija skyrė 12,63 mln. eurų paramos. Toks sprendimas priimtas antradienį Liuksemburge, kur bus sprendžiama dėl konkrečios paramos dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems pieno bei mėsos gamintojams. Lietuva pienininkams siekė gauti 32 mln. eurų. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltratienė neatmeta galimybės pieno gamintojams skirti papildomus 12,6 mln. eurų ir iš valstybės biudžeto.

O dabar neįtikėtina išgyvenimo istorija iš Čilės. Pareigūnai apleistame metalo laužyne rado vos dvejų metukų berniuką, kuris vienas išgyveno maitindamasis šalia gyvenančių žmonių kalaitės pienu. Į automobilių laužyną visai netoli sienos su Peru, Čilės pareigūnai užsuko sulaukę vietinės moters skambučio. Ji savo akimis matė, kaip dvejų metų berniukas čiulpė jos kalaitės pieną. Atvykę pareigūnai išvydo kraupų vaizdelį. Visiškai apleistoje lūšnoje mažametis buvo paliktas vienas.

Žemės ūkio ministerijos siūlomas memorandumas, kuriuo būtų ribojamas pieno produktų antkainis, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) konkurencijos teisei, teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas. „Mes negalime, neturime teisės pasirašyti dokumentą, kuris riboja konkurenciją ir prieštarauja teisės aktams. Mes to tikrai nepadarysime“, - LRT radijui antradienį sakė Laurynas Vilimas.

Šalies prekybininkai nesutinka pasirašyti memorandumo su valdžia, pieno perdirbėjais bei gamintojais, kuriame be kitų nuostatų būtų numatomas antkainio ribojimas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Su prekybininkais dialogas nevyksta. (...) Tai, kas numatyta susitarime, kuris galiotų iki naujų metų, jie sakė kad tokio nepasirašys ir informavo, kad su jais turėtų šnekėti Vyriausybė ir premjeras“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Baltraitienė.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, kad Lietuva iš Europos Komisijos gaus dešimčių milijonų eurų paramą sunkumų kamuojamiems pieno gamintojams. Anot jos, tam tikros paramos galima tikėtis, tačiau ne tokios didelės. „Tam tikra pagalba, be jokios abejonės, bus skirta visoms šalims, priklausomai nuo to, kiek kuri nukenčia. Aišku, apie konkrečiais sumas kalbėti, o tokia, kokią jūs paminėjote (50 mln. eurų), aš manyčiau tikrai nėra tikėtina“, - pirmadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Bendrovės „Rokiškio sūris" valdybos pirmininkas Dalius Trumpa „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad Europos Sąjungos pieno rinka jau kelerius metu išgyvena sukrėtimą, nes panaikinus pieno gamybos kvotas, pasikeitė rinkos sąlygos, imta gaminti per daug pieno. D. Trumpa pabrėžia, kad pieno sektorius išsilaikys tik tose šalyse, kurių vyriausybės imsis teikti pagalbą gamintojams: „Pieno sektoriuje, ir ne tik Lietuvoje, yra gili ir ilgai trunkanti krizė.

Reta prekė Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pastaruoju metu pinga taip smarkiai kaip pieno produktai - kai kuriuose tinkluose per metus sviesto kaina sumažėjo 25 proc., sūrio ir kefyro - 20 proc., varškės -17 proc., geriamojo pieno -14 proc. Kainos toliau krinta ir šią savaitę, rašo "Lietuvos žinios". Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai pažymi, kad pieno produktai pinga dėl atpigusio žaliavinio pieno bei aštrios konkurencijos.

 Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai pirštu baksnoja į esą pelnus besikraunančius prekybininkus. Pieno gamintojai prekybininkus vadina „šventa karve“, kurių esą negali pažaboti jokie įstatymai. Ūkininkai, atsidūrę aklavietėje, prašo valdžios pagalbos ir reikalauja priimti bent laikiną pieno kainų reguliavimo įstatymą.

Konkurencijos tarybai baigus Lietuvos pieno rinkos tyrimą, Tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas nurodė, kad didžiausia rinkos problema yra ta, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems būtina kooperuotis. „Pagrindinė problema, ką mes matome preliminariai, yra tai, kad vienai iš grandžių – gamintojams – trūksta ir efektyvumo, ir derybinės galios.

 Vyriausybė dar šiemet pieno gamintojams išmokės pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Tokį sprendimą šiandien priėmė Ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją pieno sektoriuje dėl Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams. Suteikdama išankstinę paramą pieno gamintojams Žemės ūkio ministerija valstybės vardu pasiskolins 18,2 mln. eurų. Šie pinigai gamintojus pasieks dar šiemet.

Lietuvos pieno perdirbėjai, perdavę savo prekių ženklus rusams, mėgina išlaikyti tenykštę rinką, tačiau šių produktų pardavimai toli gražu ne tokie, kaip lietuviškų gaminių iki embargo, rašo "Verslo žinios". Geriau sekasi naujai sukurtiems prekių ženklams, imituojantiems lietuvišką produkciją. Pavyzdžiui, vienas iš didmenininkų, platinusių lietuviškus gaminius, parduoda sūrį "Laimė", kuris gaminamas Argentinoje ir parduodamas Rusijoje kaip lietuviškas.

Nepatenkinti mažomis pieno supirkimo kainomis, gamintojai grasina kelių blokada. Politikai savo ruožtu renkasi į neeilinį pasitarimą ir žada ieškoti išeities iš susidariusios padėties. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis „Žinių radijui“ sakė, kad pieno gamintojai nemato besitęsiančios krizės pabaigos, o kai kuriems jų išvis gresia „krachas“. „Vienas dalykas yra embargo, kitas dalykas yra tai, kad Lietuvoje yra oligopolinė sistema.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jokie pieno rinkos reguliavimai nepadės sumažinti produktų kainų parduotuvėse. Likus metams iki rinkimų darbiečiai Seimui pateikia ne vieną įstatymą, kuriuos politiniai konkurentai vadina populistiniais. Vienas tokių - Darbo partijos delegeuotos Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymas reguliuoti pieno produktų rinką ir kainas.

Nors jau prieš savaitę skelbta, kad parengtas pieno sektoriaus dalyvių susitarimo projektas, Lietuvos pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras" direktorius Egidijus Simonis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė jo iki šiol nematęs. Paklaustas, ar pieno perdirbėjai ketina didinti pieno supirkimo kainas, E. Simonis tikino, kad tam nėra galimybių.

 Birželį užsienio prekybos rodikliai didelių staigmenų nepateikė - naftos produktų, baldų bei trąšų eksporto rezultatai džiugino, bet pieno produktų eksportas lieka gilioje depresijoje ir kartu su kritusiu prekių reeksportu į Rusiją vėl neleido metiniam pokyčiui išnirti į teigiamą pusę. Penktadienį skelbta, kad birželį prekių eksportas iš Lietuvos buvo 3,6 proc. mažesnis, o importas 5 proc. didesnis nei atitinkamą mėnesį prieš metus.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad svarstoma galimybė iš valstybės biudžeto paremti pieno gamintojus, kurie dėl žemų supirkimo kainų patiria nuostolių. Tam esą reikalingas Europos Komisijos pritarimas: „Visus metus kalbame apie situaciją pieno rinkoje. Jokių prošvaisčių nesimato ir kasdien padėtis vis blogėja. Tai atsiliepia ir žemdirbiams, ir perdirbėjams, ir pačiai valstybei. Kalbama apie tai, kaip padėti žemdirbiams, kad nebūtų sunaikintos pieninės bandos.