Jau tuoj devynis mėnesius skaičiuosiantis sūnus Dominykas porą išmokė daugelio dalykų, tačiau pažintis ir pamokos dar tikrai nesibaigia. Interviu, kurį turėtų perskaityti kiekviena nauja ar būsima mama, žymi šalies moteris drąsiai kalba apie mamų sunkumus, pogimdyvinę depresiją ir sunkiai numestus kilogramus.
- Kas pasikeitė, kai tapote mama? Galbūt įžvelgiate pokyčių asmeninėse savybėse?
- Motinystė – didžiausia dovana. Pirmąkart tapus mama teko išmokti ir patirti labai daug. Pasikeitė mano požiūris į šeimą, santykius, laiko planavimą, atsakomybę, patyriau, kas yra meilė savo kūdikiui.
- Ar patirties sėmėtės iš savo mamos? Kokių pagrindinių taisyklių išmokote iš mamos?
- Taip, mama buvo didelė pagalbininkė ir patarėja nuo pirmų mūsų dienų. Ji mokė mane visko: kaip teisingai maitinti, maudyti, prižiūrėti kūdikį. Visa priežiūros abėcėlė išmokta mamos dėka.
- Ar vaikas labai pakeitė ankstesnį miego, valgymo, judėjimo režimą?
- Taip. Teko naktimis po 3 ir daugiau kartų keltis, maitinti mažylį, buvo ir nemigos naktų. Išmokau teisingai maitintis, kad mažyčiui nepūstų pilvelio, išmokau gyventi jo režimu.
- Gebėjimai, kuriuos atradote tapus mama?
- Išmokau mažai miegoti, dainuoti lopšines, žaisti įvairius žaidimus, maitinti krūtimi ir, kaip minėta, gyventi jo ritmu (šypsosi).
- Kokiais trims žodžiais apibūdintumėte motinystę?
- Motinystė – nuostabiausia dovana, begalinė meilė, atsakingiausias ir įdomiausias darbas.
- Ar jau išaugo didesnis savimi, kaip mama, pasitikėjimas? Gal vis dar nedrąsu?
- Prisipažinsiu, kad buvo tikrai nedrąsu atlikti daugelį dalykų: pirmos maudynės, susipažinimas su mamos pieneliu, pirmi aprengti šliaužtinukai, pirmosios košelės. Dabar jau galiu save vadinti pažengusia mama, kuri drąsiai pažindina savo mažylį su pasauliu ir lengva ranka tvarkosi su kasdienėmis užduotimis. Nors dar laukia mūsų daug pirmų dalykų (šypsosi).
- Kur ieškote informacijos, susijusios su vaikų auginimu? Gal apsilankote „supermamyčių“ forumuose?
- Tenka pasiskaityti įvairios literatūros. Dar išvykstant į Italiją ne vieną knygą atsisiunčiau į namus, ne vieną straipsnį skaičiau ir, taip, „supermamų“ puslapiuose pasiskaitau (juokiasi).
- Ar stengiatės vaiką auginti pagal tam tikrus modelius? Pvz: vieni teigia, kad vaiką reikia palikti verkiantį iki tol, kol pats nusiramins.
- Su vyru stengiamės auginti vaiką taip, kaip mums atrodo teisinga, ir verkti vieno nepaliekam Stengiamės mažylį užimti įdomia veikla, daug skaitome, piešiame, pažindiname su pasauliu. Taip gera matyti jo reakcijas (šypsosi).
Svarbiausia, kad mes stengiamės sukurti komfortabilią ir saugią aplinką, kur jis jaustųsi saugus ir laimingas, mokytųsi įvairių dalykų. Taip pat stengiamės, kad mažylis negirdėtų pakelto tono, tad barniai prie mažylio man – didelis tabu.
- Lietuvoje apie tai baugu kalbėti, bet tai didžiulė problema – pogimdyvinė depresija. Kaip jums sekėsi susitvarkyti su po vaiko gimimo užplūstančiomis emocijomis?
- Teko skaityti straipsnių apie pogimdyvinę depresiją, nes ji pareiškia daug kam ir labai įvairiai. Tai natūralus dalykas, gi moters organizme keičiasi hormonai, tad nuotaikų antplūdžiai tikrai būna. Prisimenu, kad vos grįžus iš ligoninės sėdėjau ir verkiau. Kodėl? Nežinau. Taip buvo gera ir jautru grįžti į namus su mažyliu.
Labai norėjosi globos, pagalbos iš mamos, vyro, o neišsimiegojimas naktimis irgi padaro savo. Bet aš turėjau puikią pagalbą iš šalies, tad man leisdavo pasiilsėti, padėdavo, todėl įveikiau visas nuotaikų kaitas ir įsivažiavau į kūdikėlio rimtą labai greitai.
- Nuostabiausias dalykas būnant mama yra?
- Tai – kūdikėlio šypsena, apsikabinimas, artumas. Suvokimas, kad tai ir yra didžiausias tavo turtas gyvenime.
- Trys daiktai be kurių vaikų auginimas neįsivaizduojamas?
- Man, asmeniškai, tai yra patogus vėžimėlis, čiulptukas, kokybiški šliaužtinukai.
- Kokį patarimą moterims, kurios neplanuoja turėti vaikų dėl karjeros, baimės, turėtumėte?
- Šiame dinamiška pasaulyje nereikia bijoti kurti šeimos, auginti mažylius. Mes gyvename patogiai – turime sauskelnių, įvairių priemonių vaikų auginimui, tad viską įmanoma suderinti. Taip, tai sunkus darbas, bet jis vertas pastangų. Atidėti motinystę ilgam nėra gerai, nes viskas turi būti savu laiku. Turiu ne vieną pavyzdį, kai moteris, turinti ne vieną atžalą, puikiai susitvarko darbe ir gyvena patogų gyvenimą. Šeima – vertybė, o vaikučiai – gyvenimo prasmė ir ateitis.
- Labiausiai sau, kaip mamai, norėtumėte palinkėti?
- Sau norėčiau palinkėti stiprybės, pozityvumo, kad mažylis augtų teigiamoje aplinkoje, kur vieni kitiems šypsotumėmės ir skleistume meilę. Taip pat išradingumo, nes norisi mažylį supažindinti su daug įdomių dalykų gyvenime (šypsosi).
- Kokių patarimų mamoms turite?
- Svarbiausias patarimas būtų ilsėtis. Neplauti indai, nepaklota lova tikrai palauks, o jūsų poilsis, sveikata lemia gerą nuotaiką ir nuostabią dieną su mažyliu.
- Kaip sekėsi atsikratyti nėštumo svorio? Kokių pagrindinių mitybos taisyklių laikėtės? Ar teko atsisakyti daug dalykų, ar leidžiate sau pasilepinti?
- Nėštumo metu priaugau 24 kilogramus, kurių po 7 mėnesių neliko, tačiau pastangų teko įdėti. Visų pirma koregavau savo mitybą, kurią padėjo sudėlioti dietologę, treneriai padėjo sudaryti sporto grafiką, kuriuo naudojausi, kol mažylis miegodavo. Taip pat dėvėjau specialius liekninančius rūbelius, nešiojau po gimdymo ir korsetą. Rezultatui tiko visos priemonės.
- Ar nepasiilgstate darbo, koncertų?
- Taip, pasiilgstu darbų, scenos, veiklos, kuri man buvo tarsi hobis. Bet, tiesą pasakius, neturiu kada kol kas apie tai galvoti, nes mėgaujuosi motinyste ir kartu su mažyliu atrandame džiaugsmą mažuose, paprastuose dalykuose, kaip šypsena, bendravimas. Svarbu kasdieninėje rutinoje atrasti mažus, mielus dalykus, kurie džiugins tiek mažylį, tiek tėvelius.
Galbūt tai kaimynės senutės šypsena, gėlės lapelių pažinimas mažais piršteliais, o galbūt naujos daržovės skonis. Viskas atneša tiek teigiamų emocijų!
- Galbūt jau kyla minčių, svajų apie gausesnę šeimą?
- Taip, aišku, kad su vyru pasvajojam apie gausesnę šeimą.
