„Prieš kelias dienas vykęs pieno produktų aukcionas parodė, kad kainos vėl gerokai sumažėjo. Tai tragedija visam pieno sektoriui ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pieno produktų vartojimas išlieka toks pat, o pieno pagaminama daugiau. Visi tikėjosi, kad atsigaus Kinijos rinka, daugiau pradės pirkti Indija, tačiau taip neatsitiko, viskas stovi vietoje, rinkoje – sąstingis, o pieno kainos krinta. Kitų šalių vyriausybės imasi priemonių pieno ūkiams gelbėti, o pas mus visi žiūri tik į pieno perdirbėjus, bet niekas nekalba apie tarpininkus – pieno supirkėjus, kurie taip pat daro tam tikrą įtaką, kad mažėja žalio pieno kaina“.
E. Simonis tikino, kad jeigu, kaip nori vyriausybė ir žemės ūkio ministerija, pieno supirkimo kainos būtų pakeltos 3-4 centais, taip artėjant prie Europos vidurkio, po kelių mėnesių įmonės jau skelbtų bankrotus:
„Naujos atrandamos rinkos yra arba labai mažos, arba nėra pelningos. Bet produkciją reikia parduoti. Todėl sandėliuose dabar laikoma 5-6 kartus daugiau ilgai negendančių produktų, nei būdavo anksčiau ir laukiama, kada bus palankesnės kainos. Pieno supirkimo kainos dabar yra maksimalios, ir jokie susitarimai čia nepadės. Antra vertus, mes nesame gavę tos deklaracijos projekto ir aptarimuose kol kas nedalyvavome. Norėtume, kad jeigu būtų nustatyta žalio pieno kaina, turėtų būti nustatyta ir pieno produktų kaina. Arba valstybė galėtų supirkti pieno produktus ir juos pardavinėtų. Tai būtų suprantamas žingsnis. Bet jeigu bus nustatyta pieno produktų kaina, o žaliavos kainas bus rinkos, tikrai pieno supirkimo įmonės po kelių mėnesių bus priverstos stabdyti veiklą. Ši krizė trunka labai ilgai, jau metai, kai pieno kainos tik krenta, tad situacija labai sudėtinga“, – kalbėjo E. Simonis.
